Premjerė teigė, kad pritarimas valstybės tarnybos reformai yra svarbiausias Vyriausybės trečiadienį priimtas sprendimas. I. Šimonytė tikisi, kad Seimui reforma bus pateikta spalio 11 d.
„Nors su dideliu apgailestavimu turiu pasakyti, kad viešojoje erdvėje ir šiandien ryte teko girdėti, kad šio įstatymo esmė, kad Seimo pirmininkės ir ministrės pirmininkės darbo užmokestis turėtų padidėti, tai leisiu šiek tiek sau ironizuoti, kad čia nebent kalbėtojai tikrai žino, kad 2024 m. po Seimo rinkimų tiek Vyriausybei, tiek Seimui ir vėl vadovaus moterys.
Bet šiaip su jokiu dabar veikiančiu politiku nei Seime, nei Vyriausybėje šie pokyčiai tiesiogiai nėra susiję dėl paprastos priežasties – Seimas negali keisti savo darbo apmokėjimo sąlygų. Todėl visi sprendimai, kurie būtų priimami, įsigaliotų tik naujai kadencijai.
Manau, kad tuo visuomenė turėtų labai suinteresuota, kadangi tokie sprendimai bus priimti, jei nebus pasiduota populistiniams motyvams, kad čia ne laikas, ne vieta ir panašiai, galbūt galime tikėtis, kad 2024 m. Seimo rinkimų kampanijoje mes išvysime daugiau kandidatų, kuriems politika yra darbas, kurie ateina į politiką kaip į darbą ir atitinkamai vertina, kaip tas darbas yra apmokamas. Šiuo metu, tokios karjeros perspektyvos nesirenka dėl to, kad tos sąlygos nėra labai patrauklios“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo premjerė I. Šimonytė.
Jos teigimu, reformoje numatyti pokyčiai palies žmones, kurie dirba valstybės tarnyboje.
„Būtent tais, ant kurių pečių laikosi viešojo administravimo institucijos ir kurių darbo kokybė yra be galo svarbi“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak I. Šimonytės, statistika labai iškalbinga – ilgesnį laiką matoma tendencija, kad į konkursus, vykstančius valstybės tarnyboje, vis sunkiau prisitraukti naujų žmonių arba apskritai dalyvių. Kaip pažymėjo premjerė, apie pusę konkursų išvis neįvyksta.
„Kai kalbame apie vadovus, neįvykstančių konkursų yra mažesnė dalis. Bet kompetentingų vadovų prisitraukti yra itin sudėtinga, nes atsakomybės laipsnis ir motyvacijos laipsnis yra labai didelis, ypač jeigu lyginsime su privačiu sektoriumi“, – pažymėjo I. Šimonytė.
„Tuo pačiu, žmonės, kurie dirba valstybės tarnyboje ir dirba gerai, jų vadovai turi labai ribotas galimybes motyvuoti už rezultatus. Taip paprastai būtų galima apibūdinti, kad valstybės tarnautojo lemtis tuomet būti kokiu nors viršininku, stagnuoti ant kažkokio aukščiausio pasiekto laiptelio arba kliautis kažkokiais priedais ir priemokomis už kartais tikras, kartais ne visiškai tikras papildomas užduotis tam, kad vadovas galėtų motyvuoti. Akivaizdu, kad tai ir neskaidri, ir nekonkurencinga sistema ir nepalyginamas su privačiu sektoriumi“, – pridūrė ji.
Premjerės teigimu, teikiami pasiūlymai leistų jau kitais metais didžiajai daliai valstybės tarnybos, o nuo 2024 m. – ir statutiniai valstybės tarnybai pereiti prie darbo principų orientuotų ar susietų su darbo užmokesčio politika.
„Taip pat vadovų atsakomybė ir lyderystė už prisiimtus ir sutartus rezultatus, kuriuos institucija turėtų pasiekti. Tokiu būdu vadovas galėtų įgyti daugiau motyvacijos, tiek finansinės, tiek moralinės, bet tuo pačiu galėtų įgyti ir daugiau atsakomybės“, – teigė I. Šimonytė.
„Manome, kad šis pokytis yra esminis siekiant aukštesnės viešojo administravimo ir valstybės tarnybos kokybės, nes labiau motyvuoti žmonės, labiau konkurencinga darbo aplinka skatina geriau dirbti ir pasiekti geresnių rezultatų. <...> Manau, kad dauguma politikų, ypač, kurie dirbo vykdomojoje valdžioje, supranta tuos iššūkius apie kuriuos kalbame, kuriuos norime spręsti. Labai tikimės, kad nebus pasiduota populizmui bandant numenkinti visą šį pokytį iki naujos kadencijos politikų darbo užmokesčio“, – apibendrino ji.
Centrinė šios reformos ašis yra valstybės įstaigų vadovai, mat jau ne pirmą kartą pastebima, kad paskelbus konkursus į vadovų vietas norinčiųjų arba neatsiranda, arba atsiranda menkai. Tokie vadovai ne tik gautų žymiai didesnius atlyginimus nei dabar, bet ir laisvesnes rankas priimti ir atleisti žmones, spręsti, kiek darbuotojų įstaigai reikia, koks darbo užmokestis turi būti mokamas pavaldiniams.
Laisvas rankas varžys tik įstatymais nustatyta žemutinė riba darbuotojo darbo užmokesčiui bei skiriamas bendras finansavimas įstaigai – kadangi papildomų biudžeto planuojama ne taip ir daug, tai reiškia, kad vadovai turės tenkintis su tiek pinigų, kiek yra ir dabar.
Patys valstybės tarnautojai baiminasi dėl potencialiai galimo sustiprėjusių valstybės įtaigų vadovų mobingo bei nesutinka su įvairių bonusų atsisakymu: pavyzdžiui, tarnautojai nenori atsisakyti priedo už stažą valstybės tarnybai, kuris šiuo metu siekia po 1 proc. už kiekvienus tarnybos metus, bet negali viršyti 30 proc. nuo pareiginės algos, arba dviejų kasmetinių atostogų dienų – jas norima atimti taip suvienodinant valstybės tarnautojų ir pagal paprastas darbo sutartis dirbančių darbuotojų kasmetinių atostogų kiekį.
Negana to, nemažą dalį valstybės tarnautojų ketinama „ištarnautinti“, tai yra jų funkcijas priskirti ne prie valstybės tarnybos, bet prie administravimo.
Sugalvojo, kaip paneigti, jog nedidins algų paprastiems tarnautojams
Viešasis sektorius apima valstybės tarnautojus, įskaitant ir įstaigų vadovus, politikus, valstybės pareigūnus, taip pat prokurorus, teisėsaugos institucijų pareigūnus, karius, teisėjus bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus. Valdančiųjų planuojama pertvarka turėtų paliesti beveik visų išvardintų profesijų žmones, tik vienus planuojama reforma džiugina, o kitiems ji nelabai patinka.
Daugiausia klausimų, kaip visuomet, kyla dėl darbo užmokesčio. Paprastai darbo užmokesčio didinimas tam tikriems sektoriams yra susijęs su jo patrauklumo didinimu: kuo didesni atlyginimai, tuo noriau žmonės renkasi atitinkamą darbą, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu skamba istorijos apie teisėjus, kurie palieka savo tarnybą dėl pernelyg žemo darbo užmokesčio.
Valdantieji suplanavo, kad darbo užmokesčio skaičiavimas viešajame sektoriuje bus keičiamas: nustatomi nauji koeficientai, o planuojamų metų bazinė pareiginė alga bus lygi praėjusių metų vidutiniam šalies mėnesio darbo užmokesčiui. Tokiu būdu, jeigu reformą šį rudenį pavyktų priimti, 2023 m. bazinė pareiginė alga būtų lygi 2021 m. vidutiniam mėnesiniam šalies atlyginimui – tai yra 1579,4 eurams.
Šis dydis bus dauginamas iš pakeistų koeficientų ir lems viešojo sektoriaus algas 2023 ir 2024 m. Planuojama, kad bazinis dydis bus peržiūrimas kas trejus metus, o priėmus įstatymus pirmą kartą peržiūra būtų atlikta algoms, kurios bus mokamos nuo 2025 m.
Kadangi valdantieji susilaukė kritikos, jog reforma planuojama žymiai didinti algas valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir nuo kitos kadencijos – politikams – tai nusprendė jau iškart paskelbti, kad 2023 m. truputį kilstelės viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos algas dabartinį bazinės pareiginės algos dydį kilsteldami nuo dabartinių 181 iki 186 eurų.
Tačiau šis kilstelėjimas visiškai nėra susijęs su šia reforma, jis susijęs su kitų metų biudžeto projektu ir gyventojų pajamų didinimu apskritai atsakant į dviženklę infliaciją bei beprecedentį energijos išteklių kainų šuolį.
Pirmiausia atlyginimai stipriai kils teisėjams ir valstybės pareigūnams
Jeigu reformai bus pritarta, pirmiausia atlyginimai kils teisėjams ir valstybės pareigūnams. Teisėjams ir valstybės pareigūnams tokia akimirka gali išaušti nuo 2023 m. sausio 1 d.
Apylinkės teismo teisėjo alga po reformos turėtų siekti apie 3,3 tūkst. „į rankas“, o Konstitucinio Teismo pirmininko – apie 5,2 tūkst. „į rankas“. Valstybės kontrolieriaus – 4,3 tūkst. „į rankas“, o vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – apie 3 tūkst. „į rankas“.
Valstybės įstaigų vadovams algos stipriai padidės nuo naujos jų kadencijos pradžios. Tai yra dabartiniai vadovai turėtų pabaigti kadencijas su esamais atlyginimais, tada turėtų būti rengiamas konkursas ir naujam vadovui mokama nauja alga.
Politikams didesni pinigai irgi būtų skiriami po rinkimų, nuo naujos kadencijos. Merams – nuo 2023 metų pavasario, Seimo nariams, ministrams, premjerui – nuo 2024 metų pabaigos, prezidentui – nuo 2024 metų vidurio.
Tačiau paprastiems valstybės tarnautojams, kurie nėra įstaigų vadovai, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai šios reformos rėmuose neaugs. Jie kol kas neaugs ir Vadovybės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, žvalgybos pareigūnams, statutiniams pareigūnams, prokurorams bei kariams. Dėl pastarųjų ketinama dar diskutuoti ateityje.
