K. Mažeika priminė, kad Seimas antradienį pritarė siūlymui, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui būtų taikomas dar du šildymo sezonus.
„Rugpjūčio pabaigoje Vyriausybėje priimti sprendimai Aplinkos ministerijos teikimu ir garsiai ištransliuota dėl skubaus pavedimo Valstybinei miškų urėdijai pagaminti iki 20 proc. biokuro, lyg tai turėtų spręsti trūkstamos žaliavos šildymui problemas. Taip pat, sumažinti kainas.
Tačiau išanalizavus situaciją realiai, šis Vyriausybės pranešimas kažkaip kertasi su logika ir neatitinka visiškai realybės“, – trečiadienį suengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo K. Mažeika.
Politiko teigimu, įstatymai neleidžia urėdijai pigiau pardavinėti medienos ar medienos atliekų biokurui. Pasak jo, į biokurą perdirbamų žaliavų trūksta.
„Ministerija nepadarė nieko, kad tas klausimas būtų nuo rugpjūčio pabaigos kažkiek pajudėjęs. Apart to, kad yra bandymas įstatymu žmonėms padėti su 0 proc. PVM, kas iš tiesų, yra savotiškas saldainis, kuris to efekto neduos.
Pagalba tik pusei žmonių, nes kita pusė žmonių neturi galimybės prisijungti prie centrinio šildymo, jie gyvena viensėdžiuose, kitu būdu kūrena kietuoju kuru. Labai apmaudu, kad opozicijos siūlymams <...> dėl lengvatų malkoms, dėl lengvatų biokurui, jokių alternatyvų Vyriausybė ir ministerija nesuteikia“, – dėstė Seimo narys.
„Mūsų siūlymams buvo nepritarta, bet noriu įvesti aiškumo dėl biokuro situacijos, kaip tas skubus sprendimas virs labai lėtu sprendimu, kuris rezultatą duos tik kito šildymo sezono pradžioje, o gal net ir viduryje“, – pridūrė jis.
K. Mažeikos teigimu, Valstybinė miškų urėdija iki šiol niekada negamino biokuro, neturi tam tinkamos įrangos. Jai įsigyti, pasak parlamentaro, reikės viešųjų pirkimų, gal ir tarptautinių.
„Tai automatiškai procesą prailgina. Šis šildymo sezonas niekaip nepajus papildomo biokuro kiekio ar biržoje papildomų pajamų. Žmonės, manau, yra apgaudinėjami“, – sakė jis.
Jo teigimu, valdantieji turėtų ne dalinti pavedimus urėdijai gaminti biokurą ir užsiimti veikla, kurią atlieka privatus sektorius, o didinti žaliavos kiekius.
„Žinome, kad Lietuvoje yra 130 keli tūkstančiai hektarų rezervinių miškų, kurie yra be priežiūros ir urėdija juose rūpinasi tik priešgaisrine apsauga, ten yra daug menkaverčių medynų, taip pat sausuolių, virtuolių, kas yra puiki žaliava biokurui“, – pasakojo K. Mažeika.
Kitas jo siūlymas – Aplinkos ministerija turėtų didinti paramą verslui, kuris, anot K. Mažeikos, daug greičiau prisitaikytų prie padidėjusios biokuro paklausos.
„Verslas daug greičiau tuos žingsnius atliktų nei valstybinė įmonė, kur, toks vaizdas, kad grįžtama prie planinės ekonomikos, bandoma sudaryti konkurenciją, nors žaliavos nuo to nepadaugės“, – įsitikinęs K. Mažeika.
Politiko nuomone, valdantieji pamiršo ir privačių miškų savininkus, kurie valdo pusę Lietuvos miškų.
„Tai terpė, kur galėtų ministerija priimti sprendimus ir patiems žmonėms leisti gaminti biokurą ir sudaryti sąlygas jiems lengviau dalyvauti biokuro biržoje, pateikiant žaliavą į aukcionus, į savivaldybių katilines“, – kalbėjo K. Mažeika.
„Žaliavos kiekiai nepadidės, tiesiog atsiras dar vienas stambus žaidėjas rinkoje – Valstybinė miškų urėdija – kuri šiandien turi tik teorinius planus, kaip tą „greitą“ pavedimą įvykdyti ir įgyvendinti. Žmonėms nuo to šilčiau šią žiemą nebus, kainos tikrai nesumažės. Stebina ir liūdina ministerijos politinės vadovybės sprendimai, kurie neturi jokios realios naudos žmonėms“, – apibendrino K. Mažeika.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad rugpjūčio pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą, kurio Valstybinių miškų urėdijai pavesta ypatingos skubos tvarka pradėti biokuro ruošą ir prekybą biokuru.
Urėdijai pavedama 2022–2024 m. laikotarpiu gaminti ir parduoti biokurą energijos išteklių biržoje tam panaudojant iki 20 proc. per metus planuojamo pagaminti malkinės medienos, plokščių medienos, popierrąsčių ir miško kirtimo liekanų kiekio, iš viso apie 400 tūkst. ktm per metus.
