„Savivalda gyvena nuo vienos krizės iki kitos. Nelegalūs migrantai, pandemija, karo pabėgėliai, o dabar – energetikos krizė. Ir krizių, panašu, nesumažės. Jei sustos didžiosios įmonės – tarkime, „Lifosa“ Kėdainiuose, „Achema“ Jonavoje, „Vakarų medienos grupė“ Akmenėje, duris užvers sanatorijos Birštone – tai bus baisi krizė. O ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad „krizelė“... Ne „krizelė“ bus, o šiknelė. Ir ji gali būti nuoga. Ir tada bus labai nemalonu žiemą“, – šeštadienį LSDP konferencijoje Jonavoje kalbėjo M. Sinkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad vienas iššūkių savivaldai dabar – artėjantis šildymo sezonas.
„Vertindamas situaciją savivaldybėse, girdžiu įvairių pasvarstymų iš kolegų. Šildymo sezonas – ant nosies, o sprendimų kol kas Vyriausybė nėra padariusi jokių. Šilumos tiekėjai kelia klausimą, kuris, manau, turėtų būti ir Vyriausybės diskusijų objektas. Jeigu yra nuspręsta, kad štai elektros kainoms mes taikome „lubas“, tai galbūt, atsižvelgiant į situaciją, reikėtų nustatyti ir šilumos kainų „lubas“?
Jei Vyriausybė neįsikiš, kai kuriose savivaldybėse šildymo kainos šį sezoną kils ne dešimtimis procentų – kainos didės kartais. Jeigu greitų sprendimų iš valdančiųjų pusės nebus, bijau, kad žiemą visuomenėje galime turėti labai nešventiškas nuotaikas – ne tik ekonomines, bet ir socialines įtampas“, – sakė M. Sinkevičius.
Jis primena, kad auga ne tik dujų, elektros, bet ir biokuro kainos, iš kurio Lietuvoje pagaminama maždaug 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.
Pasak Jonavos mero, daugelis savivaldybių derina arba jau yra sutarusios, kaip energiją galima taupyti.
„Kiekviena, aišku, gali taupyti, tai daro bei darys. Kita vertus, ribų irgi peržengti negalima – mokyklose, ligoninėse, darželiuose juk iki galo „neprisuksi“ to šildymo – egzistuoja higienos ir kiti reikalavimai, antraip žmonės sirgs. Taip, energetikos ministras D. Kreivys pateikė tokias bendras rekomendacijas, tik keista, kad tie energijos taupymo planų štrichai atsirado tik rugsėjį, o ne, tarkime, vasarą. Vis dėlto tai kosmetinės priemonės – taupyti reikia, bet ne saugumo ir sveikatos sąskaita“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Jis priduria, kad šiuo metu besikreipiančių gauti kompensacijas už šildymą skaičius irgi auga.
„Daugiausiai prašymų pateikiama didmiesčiuose. Pavyzdžiui, Vilniuje, jei lyginsime su panašiu laikotarpiu pernai, tas srautas išaugo beveik keturis kartus. Akivaizdu, kad žmonių pajamų situacija prasta, taigi vis daugiau žmonių naudojasi galimybe gauti kompensacijas“, – sakė jis.
