Lygiai prieš metus premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.
Politikų ir valstybinių įstaigų vadovų atlyginimams kelti valdantieji dar Seimo rudens sesijos metu pasiūlė valstybės tarnybos reformą, tačiau ji buvo atidėta. Jei ji būtų priimta, nuo kitos kadencijos parlamentarai uždirbtų kone dvigubai daugiau negu dabar. O šitaip Seimo narių algos taptų didžiausios visoje Europos Sąjungoje (ES) pagal santykį su vidutine alga šalyje.
Seimo kanceliarijos puslapyje skelbiama, kad šiuo metu parlamentaro, neinančio jokių pareigų, darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekia 3511 eurus arba „į rankas“ – 2124 eurus.
Ministrų atlyginimai skirtingi. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atlyginimas 2022 metų trečią ketvirtį „ant popieriaus“ siekia 5385 eurus, „į rankas“ – 3257. O užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atlyginimas tą patį metų ketvirtį siekia 4999 eurus „ant popieriaus“, 3024 – „į rankas“.
Tuo metu premjerei I. Šimonytei šių metų trečią ketvirtį priskaičiuotas atlyginimas siekia 5791 eurų „ant popieriaus“ arba 3503 eurus „į rankas“.
Kas labiausiai Seimo nariams kirto per pinigines?
Daugelis parlamentarų pripažįsta, kad nors iš Seimo nario algos išgyventi įmanoma, bet gyventi per daug negalvojant apie išlaidas būtų sunku. Sako, kad taupo.
„Pradedantis Seimo narys gauna apie 2000 eurų, su stažu – daugiau. Paprastam žmogui tai skamba pakankamai solidžiai, bet vis dėlto dėl važinėjimo kiekvieną savaitę, priiminėjimo žmonių <…> susidaro išlaidų tokių, kur gyvendamas Vilniuje ar Pasvalyje tu neturėtum. Bet išgyventi tikrai galima ir tikriausiai neturėtų būti, kad vieni uždirba pernelyg daug, o kiti – pernelyg mažai“, – tv3.lt sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) narys Antanas Matulas.
Labiausiai per pinigines parlamentarams kirto energetikos krizė. Daugelis jų teigia namuose net persukę elektros lemputes.
„Persukinėjau visas lemputes, išjunginėjau, kas nereikalinga ir atjungiau šaldiklį. Pasirodo, galima apsieiti ir be šaldiklio. Tai tam tikrų taupymo priemonių, be abejo, ėmiausi, nes kiekvienas pinigus skaičiuoja. <…> Šioje situacijoje turime pasižiūrėti ir pagalvoti, ar tikrai tam tikros išlaidos yra būtinos“, – sako A. Matulas.
Apie tai kalba ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė: „Natūralu, kad infliaciją sudaro daugiausiai energetikos resursai. Tai ir mes laikomės to taupymo plano – mažiau naudojame elektros. Man atrodo, kiekvienas Europoje tą daro ir apie tai pagalvoja. Mano gyvenimas yra paprastas – aš dirbu nuo ryto iki vakaro, šitame gyvenimo etape nelabai pramogauju, tai to ir taip jau teko atsisakyti“.
Pramogų ne tik dėl darbo krūvio, bet ir dėl taupymo režimo atsisakė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Šiuo metu tenka tikrai atsisakyti kultūrinių renginių, dėl to yra labai gaila. Nes norėdavosi tuo priešventiniu laikotarpiu tikrai jų nemažai aplankyti“, – nurodo ji.
Augančios kainos parduotuvėse koreguoja ir seimūnų pirkinių krepšelius. Parlamentarai sako gerai apgalvojantys, ar reikia nebūtinų dalykų.
„Nuėjęs į parduotuvę, kai matai kainas, jeigu skaičiuoji, jeigu vertini, kiek tos išlaidos išaugo, tai apie viską pagalvoji. Ir apie elektros energijos taupymą ir apie kitus dalykus. Tai tikrai tenka pasvarstyti. Jeigu mes esame adekvatūs žmonės, suvokiantys pasaulį, tai viskas liečia. Seimo nariai nėra milijonieriai, nors manau, kad ir jie pinigus skaičiuoja. O už Seimo nario algą gyvenantiems žmonėms reikia skaičiuoti, vertinti, pasitaupyti kai kuriems dalykams. Tai yra toks vidutinių pajamų dydis.
Atostogoms, jeigu nori išvažiuoti, reikia pataupyti. Nėra taip, kad gali paimti ir laisvai elgtis“, – sako buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS narys Aurelijus Veryga.
Kai kuriems taupymas – senas įprotis
Regionų partijos narė Agnė Širinskienė tv3.lt džiaugiasi su vyru įsirengdama būstą priėmusi energetiškai taupius sprendimus. Tiesa, susimąstyti apie taupymą vis tiek tenka.
„Aš manau, kad visi taupo, ypač matydami energijos kainas <…> Ir žinoma, matydami, kokios yra kainos, žmonės, tame tarpe ir aš, kitaip planuojame savo pirkinius. Matyt, čia yra neišvengiamas dalykas. Daugiau pagalvoji, ar reikia vieną ar kitą elektros lemputę įjungti ar nereikia. Manau, kad dar veikia ir solidarumo klausimas, kai visa Europa susiduria su krize“.
Taupymas socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei jau tapęs senu įpročiu, todėl imtis papildomų veiksmų, kad sutaupytų, neteko.
„Pagrindinių bazinių dalykų atsisakyti mums neteko. Bet taupymas yra tas įprotis, kuris turėtų lydėti ir lydi mūsų šeimą. <…> Taupymas yra svarbi savybė. Ypač dabar, kai yra pakilusios kainos. Bet šiaip visada ir patys, ir vaikus mokome, kad savo pinigus taupytų ir leistų atsakingai“ , – pasakoja ministrė.
O finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia dėl darbo tempo fiziškai nė nespėjanti išleisti atlyginimo.
„Bet suprantamas žmonių nerimas, nes iš tiesų ekonominė situacija nėra tokia giedra kaip norėtųsi, ir infliacijos lygis yra tikrai didelis. Visgi infliacijos lygis jau antrą mėnesį iš eilės leidžiasi žemyn, tad tikimės, kad kitais metais jis bus jau žemiau 10 procentų.
Na, ir prognozuojama, kad darbo užmokestis kitais metais turėtų augti apie 8-9 procentus. Pensijos apie 12 procentų, tai tikimės, kad žmonių perkamoji galia kitais metais turėtų būti išsaugota“, – kalba ji.
Kelti Seimo narių algas būtų nesolidu?
Kalbėti apie Seimo narių atlyginimų didinimą, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, ant A. Matulo, dabar nebūtų tinkamiausias metas. Parlamentarų atlyginimai turėtų kilti tik tuo atveju, jei augtų gyventojų pajamos.
„Kitu atveju būtų nelabai amoralu ir nelabai solidu. <…> Tie atlyginimai yra tokie, kokie yra. Aš manau, kad jie šiuo metu turi augti tiek, kiek auga kitų žmonių pajamos, bet nedaugiau, nes ekonominė situacija ir karas Ukrainoje neleistų mums čia bandyti išsišokti “, – komentuoja TS-LKD narys.
Apie tai kalba ir kiti Seimo nariai.
A. Širinskienė akcentuoja būtinybę atsižvelgti, kad Lietuvoje išgyvena ir kur kas mažiau uždirbantys asmenys, pavyzdžiui, senjorai. Jų atžvilgiu liūdėti seimūnams dėl atlyginimų būtų netinkama.
„Aš tikrai nesu iš tų žmonių, kurie sėdėtų, verktų ir sakytų, kad reiktų didinti Seimo nario atlyginimą. Tiesiog turime sričių, kur tos žmonių pajamos yra daug skurdesnės. Apie jas turėtume kalbėti“, – sako parlamentarė.
Tuo metu A. Veryga pažymi, kad parlamentarų algos nėra konkurencingos – jos negali pritraukti gerų specialistų, ekspertų, kurie didintų darbo kokybę Seime.
„Bet alga tikrai nekelia iššūkių žmonių išgyvenimui“, – pabrėžia jis.
„Jeigu mes norime prisitraukti TOP lyderių, kurie dirba konsultantais, ekspertais, yra akademinio pasaulio atstovai, tai tiesiog pažiūrėkime, kokia ten yra alga ir galėsime susigaudyti, ar Seime ji yra konkurencinga ar ne. Tarkime, pasižiūrėjus į gydytojo algą matytume, kad ji daugeliu atveju bus ženkliai didesnė. Tai reiškia, kad jau gydytoją sunkiai į Seimą prisikviesime. Jis vien dėl atlygio neis“, – aiškina A. Veryga.
Kalbėdamos apie atlyginimų konkurencingumą ministrės M. Navickienė ir G. Skaistė akcentavo valstybės tarnybos reformos svarbą.
„Valstybės tarnybos reforma numato, kad būtų konkurencingas visas viešasis sektorius. Tai aš tikrai nenorėčiau išskirti Seimo narių kaip kažkokių išskirtinių. Jeigu būtų pokyčiai, kurie reikalingi visai valstybės tarnybai, jie turėtų įsigalioti tik nuo naujos kadencijos, naujai ateinantiems Seimo nariams, o ne šiai kadencijai. Bet valstybės tarnybos klausimus reikia spręsti. Valstybės tarnybos reformą tą tikrai daro“, – sako M. Navickienė.
„Viso viešojo sektoriaus atlyginimų reforma yra reikalinga, nes ji apima tikrai daugiau sektorių – ir teisėjų, ir prokurorų darbo užmokestį ir kitų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimą, kur tikrai kai kuriose srityse atlyginimas yra nekonkurencingas lyginant su privačiu sektoriumi, o tai nepadeda pritraukti kvalifikuotų darbuotojų“, – nurodo G. Skaistė.
Kaip apskaičiuojamos Seimo narių algos?
Pavyzdžiui, paprasto, jokių papildomų pareigų Seime neinančio Seimo nario pareiginės algos koeficientas yra 19,4. Vadinasi, jis uždirba 3511,4 euro (čia ir toliau tekste visi atlyginimai pateikiami neskaičius mokesčių). Tačiau su papildomomis pareigomis auga ir koeficientas, vadinasi, didėja ir atlyginimas.
Pavyzdžiui, didesni atlyginimai priklauso frakcijų vadovams. Tiesa, atlygis priklauso nuo frakcijos dydžio. Pavyzdžiui, mažiausios – Lietuvos regionų frakcijos – seniūnė Rita Tamašunienė uždirba 3620 eurų, o didžiausios – Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos – seniūnė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė uždirba 3963,9 euro.
O štai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi didžiausią pareiginės algos koeficientą – 25,8 – ir uždirba 4668,8 euro.
Daugiau apie Seimo narių atlyginimus galite sužinoti: čia.
Tačiau be minėtų atlyginimų Lietuvos parlamentarams dar priklauso lėšos, skirtos padengti su parlamentine veikla susijusias išlaidas. Seimo nariams kas mėnesį atsiskaitytinai skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms.
Pavyzdžiui, pernai per pusmetį jie galėjo išleisti 7 199 eurus. Minimalus atlyginimas Lietuvoje nuo šių metų siekia 730 eurų. Vadinasi, Lietuvos Seimo nariai, neskaičiuojant papildomų pareigų ir priedų, uždirba maždaug 4,8 karto daugiau už minimalaus uždarbio gavėją Lietuvoje.
