seimo nariai

Suskaičiavus Seimo rinkimų rezultatus paaiškėjo, jog naujos kadencijos parlamente nepamatysime 75 parlamentarų – šių politikų išeitinėms numatyta skirti 1 mln. 516 tūkst. eurų. „Šiuo metu Seimo kanceliarija yra apskaičiavusi išmokas 75 neperrinktiems Seimo nariams. Galutinė suma bus aiški po faktinio išmokėjimo, nes šiuo metu yra keletas Seimo narių, kurie ketina atsisakyti Seimo nario mandato, o tai pakeistų ir galutinį neperrinktų Seimo narių skaičių.

Suskaičiavus antrojo rinkimų turo rezultatus paaiškėjo, jog naujos kadencijos Seime nepamatysime daugiau nei pusės dabartinių parlamentarų. Šie Seimą paliekantys tautos atstovai gaus dosnias, 4,3 tūkst. iki 13 tūkst. eurų siekiančias, išeitines išmokas. Dalinasi reakcijomis ir planais pasibaigus kadencijai.  Vieniems naujienos kelia liūdesį, kiti teigė norintys pagaliau atsipūsti, dalinasi gautais darbo pasiūlymais arba ruošiasi padėti kolegoms, kurie liko Seime.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), vadovaujama Waldemaro Tomaszewskio, nėra naujokė artėjančiuose Seimo rinkimuose. Tiesa, šios partijos kandidatai patirties turi ir, kai kalbama apie įsivėlimą į įvairius skandalus. Kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, rinkėjų papirkinėjimas ir bendravimas su Kremliaus propagandą skleidžiančiais asmenimis – tai tik dalis kaltinimų, su kuriais susidūrė šios partijos kandidatai.

Seimo ir Vyriausybės koridoriuose – naujų algų laukimo nuotaikos. Kadencija baigianti dabartinės valdžios atstovai neslepia, kad dirbti už kiek daugiau nei 2000 eurų didelio noro nėra, nes tokių pinigų vos pakanka išgyvenimui. Naujiems seimūnams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei. Atlyginimas po mokesčių didėtų iki 5200 eurų į rankas. Seimo vicepirmininkai gautų – 4600 eurų.

Mokesčių inspekcija skelbia politikų, Seimo narių, ministrų, jų sutuoktinių, valstybės tarnautojų ir kitų pareigūnų naujausias turto deklaracijas už 2023 metus. Paaiškėjo, kad Lietuva Seime iš viso turi keturis milijonierius, o turtingiausia iš valstybės vadovų išlieka Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Parlamentarai šią savaitę sugriežtino bausmes už nusikaltimus valstybei, numatant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Už tai numatančių pataisų priėmimą balsvo 101 Seimo narys, prieš buvo vienas, susilaikė šeši. Baudžiamojo kodekso pakeitimai numato, jog tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, galės būti baudžiamas laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Kilus abejonėms dėl Seimo narių parlamentinių lėšų panaudojimo pagrįstumo, Seimo vadyba penktadienį sugriežtino šių išmokų panaudojimo tvarką. Seimo pirmininkė Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigia, kad tokių sugriežtinimų, greičiausiai, laukia ir daugiau. „Šis mūsų sugriežtinimas tikrai nėra paskutinis – aš net neabejoju. Jei bus poreikis, jei matysime, kad liko dar kažkokios pilkosios zonos ar erdvės galimam piktnaudžiavimui, žinoma, griežtinsime tvarką dar. Tai nėra baigtinis procesas.

Kilus diskusijoms dėl parlamentinių išlaidų naudojimo pagrįstumo, Seimo valdyba penktadienį planuoja keisti jų leidimo ir atsiskaitymo tvarką. Siūlymus, kaip griežtinti dabar galiojančią tvarką, kad būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti šiomis lėšomis, teikė tiek valdančiosios, tiek opozicinės Seimo frakcijos. Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Pernai gruodį ši suma siekė 1614 eurų.

Visuomenininkui Andriui Tapinui tęsiant akciją „Skaidrinam“, paviešintas keisčiausių Seimo narių pirkinių sąrašas. Parlamentarai iš kanceliarinių lėšų apmokėjo ne tik įvairias sveikatinimosi programas, bet ir transliacijų paslaugas ir prenumeratas.

Parlamentas svarstys Seimo statuto pataisas, kad nuteisti parlamentarai, pasibaigus jų kadencijai, negalėtų tikėtis išeitinės kompensacijos. Už tokį Seimo pirmojo vicepirmininko Jurgio Razmos parengtą projektą antradienį po pateikimo balsavo 98 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 18 parlamentarų susilaikė. Toliau pataisas svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Visuomenininkas, akcijos „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas ir vėl viešina politikų išlaidas. Aiškėja, kad per nepilną Seimo kadenciją parlamentarai iš sandėlio „išsinešė gėrybių už beveik pusę milijono eurų“. Šia žinia A. Tapinas pasidalino „Facebook“, įvardydamas, kiek ir kokie Seimo nariai sandėlį tuštino labiausiai.

Siekiant išvengti galimo Seimo narių piktnaudžiavimo parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis reikia sisteminių sprendimų, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, problemą reikėtų spręsti panašiai, kaip ir keičiant savivaldybių tarybų narių apmokėjimo tvarką po to, kai paaiškėjo nederamo išmokų naudojimo atvejai.

Seimas šių metų parlamentarų komandiruotėms planuoja išleisti 650 tūkst. eurų, tai didžiausia suma šią kadenciją. Penktadalį lėšų Seimo nariai panaudojo jau sausį. Seimo vicepirmininko, atsakingo už komandiruotes, Vytauto Mitalo teigimu, lėšų padidėjimas susijęs su tuo, kad Lietuva šiemet pirmininkaus Europos Tarybai, taip pat gerokai suaktyvėjus parlamentinei diplomatijai. „Dar prieš COVID-19 pandemiją Seimui komandiruotėms reikėdavo apie 500 tūkst. eurų per metus.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nepalaiko grupės parlamentarų inicijuojamų pataisų, kuriomis siūloma daliai mokyklų sudaryti galimybę apsispręsti, ar priimti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus. Nors ministerija sutinka su kai kuriais įstatymo rengėjų argumentais, tačiau atkreipia dėmesį, kad dabartinis siūlymas turi tam tikrų spragų ir gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. „Mes suprantame, kodėl Seimo nariai teikia šį siūlymą.

Parlamentarai nesutaria dėl to, ar Lietuva turėtų sekti Latvijos pavyzdžiu ir uždrausti nacionalinėms komandoms varžytis sporto renginiuose, kuriuose dalyvauja Rusijos bei Baltarusijos atletai. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Jurgitos Šiugždinienės, dėl tokio sprendimo Lietuvai dar reikia padiskutuoti.   „Uždrausti visada yra lengviausia, bet ar tai yra teisingiausias kelias kai kuriais atvejais, turbūt nebūtinai“, – LRT radijui antradienį teigė J. Šiugždinienė.

Seime tūno ne vienas parlamentaras, kuris įsigijo namus Europos kurortuose. Pavyzdžiui, Antanas Matulas įsigijo būstą, vertą 65 tūkstančių eurų Ispanijoje.

Lietuvos parlamentarų delegacija ketvirtadienį vyksta į Lenkija aiškintis, kodėl stringa per šią šalį siunčiama parama Ukrainai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis su Lenkijos kolegomis taip pat ketina aptarti gynybos, kitus bendrus klausimus.

Beveik 30 Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), ginčydama Vyrausybės nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, trečiadienį feisbuke pranešė konservatorius Mindaugas Lingė. „Kinijos interesų lobizmas kai kam Seime svarbiau už šalies nacionalinį saugumą.

Pasirodo, kad ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir pora dešimčių dabartinių Seimo narių savo biografijose nutylėjo, jog prieš ne vieną dešimtmetį buvo Komunistų partijos nariai. Seimūnai dabar teisinasi, esą iki šiol apie savo narystę nepranešė, nes anksčiau jokios prievolės tą sakyti nebuvo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia nežinojęs apie dalies kolegų buvusią narystę Komunistų partijoje. „Naujiena“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas, paklaustas apie kai kurių Seimo konservatorių nuslėptą savo biografijos faktą. „Prastai vertinu, bet tokia jau pas mus tendencija. Politikai yra apsisprendę tiesiog tų faktų nepranešti“, – teigė G. Landsbergis.

Šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos narių, anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų, antradienį skelbia portalas „15min“. Buvusių Komunistų partijos narių yra beveik visose Seimo frakcijose – penki demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“, po keturis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Valstiečių ir žaliųjų bei Socialdemokratų frakcijose, du – Liberalų sąjūdžio frakcijoje ir vienas Laisvės frakcijos gretose.

Trečiadienį kai kurie Seimo nariai į pašto dėžutes gavo baltarusių bataliono „Teror“ vardu parašytus pranešimus su grasinimais, dėl jų kreiptasi į tarnybas, pranešė naujienų portalas „Delfi“. Pasak portalo, daliai Seimo narių elektroniniu paštu išsiųsta žinutė pavadinta „Olga Karač“, joje kalbama apie Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio pagal Valstybės saugumo departamento vertinimą, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui.

Ilgamečiai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Juozas Olekas sulaukė aštrios bendrapartiečių kritikos. Seimo socialdemokratai piktinasi, kodėl buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis bei europarlamentaras J. Olekas sudalyvavo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) reklaminiuose vaizdo įrašuose. Jų teigimu, tokiu būdu politikai palaiko lobistine veikla užsiimančios organizacijos argumentus dėl kailininkų verslo ribojimų.

Vietoj griežto kostiumo ar kostiumėlio – prakaituoti marškinėliai, šortai, basos kojos. Nors oficialių atostogų neturi, tautos išrinkti parlamentarai mėgaujasi vasara. Vieni kaitinasi užsienyje, kiti keliauja po Lietuvą. Padėję įstatymų projektus į šoną, grybauja, marinuoja, šienauja ir net maudosi nuogi. Ir visa tai viešina socialiniuose tinkluose. Daugiau apie politikų atostogas – TV3 žinių reportaže. Savo rankomis daržoves į stiklainius sudėjo Seimo narys Algirdas Stončaitis.

Per pirmąjį šių metų pusmetį parlamentarai transportui, biurų ir įrangos nuomai, suvenyrams, kanceliarinėms prekėms išleido beveik milijoną eurų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, sausio–birželio mėnesiais Seimo narių parlamentinei veiklai skirtos lėšos sudarė 921 tūkst. 873 eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ši suma šiek tiek didesnė, tuomet panaudota per 894 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

Seimo nariai inicijavo Lietuvos pilietybės panaikinimą ledo šokėjai Margaritai Drobiazko, tęsiančiai pasirodymus Rusijoje, antradienį pranešė LNK Žinios. Jie kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), kad ši įvertintų pagrindus panaikinti pilietybę čiuožėjai pagal kovą įsigaliojusias įstatymo pataisas, leidžiančias atimti išimties tvarka įgytą pilietybę asmeniui, savo veiksmais keliančiam grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams ir taip žeminančiam šalies vardą.

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) inicijuotas anoniminis Seimo narių širdies ir kraujagyslių sistemos būklės tyrimas atskleidė, kad šalies parlamentarai nežino savo cholesterolio kiekio kraujyje, patiria įtampą ir neskiria laiko fiziniam aktyvumui. LŠA prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė, kalbėdama apie didžiausias Seimo narių sveikatos spragas, pamini cholesterolį, mat, remiantis apklausa, beveik pusė (44,4 proc.) jų nežino savo cholesterolio verčių kraujyje.

Politinę sistemą perkrauti norintys konservatoriai sako, kad biudžeto lėšas taškė ne tik savivaldybių tarybų nariai, bet ir parlamentarai. Kai kurių jų išlaidos transportui išaugo tais metais, kai šalyje siautė koronavirusas, buvo įvestas karantinas ir ribojamas judėjimas tarp savivaldybių.

Prieš kiek daugiau nei mėnesį socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame panaudojus dirbtinį intelektą, buvo sukurta „Hario Poterio“ mados namų „Balenciaga“ versija. Rodos, nauja tendencija pasiekė ir Lietuvą – internete plinta dirbtinio intelekto sukurta Lietuvos valdžios atstovų „Balenciaga“ versija.

Dėl Seimo posėdžių salės sistemos gedimo ketvirtadienį sutriko parlamento darbas. „Yra nedidelis sistemos sutrikimas, nepavyksta užsiregistruoti. Technikai tvarko, siūlau šiek tiek vėliau, po dešimties minučių pradėti posėdį, tikiuosi, per tiek laiko pavyks sutvarkyti“, – prieš prasidedant posėdžiui sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Iki 11 val. plenarinio posėdžio pradėti nepavyko.

Politikai keliauja dažnai, bet už keliones savų pinigų nemoka. Dažniausiai išlaidos dengiamos mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai už jų keliones sumoka juos pasikvietusi valstybė ar organizacija. Tačiau daliai parlamentarų atrodo, kad tai reikėtų traktuoti, kaip dovanas sprendimų priėmėjams.

Pernai išleidę daugiau pinigų kelionėms, nei buvo skirta, Seimo nariai jau pirmosiomis šių metų dienomis pradėjo naują kelionių pageidavimų koncertą. Parlamentarų pageidaujamų komandiruočių geografija plati – nuo konferencijos Čilėje iki net 3 savaites trunkančios kelionės po Ameriką. Kai kurie parlamentarai panoro, kad jiems būtų apmokamos komandiruotės į parodas, pinigų seimūnai prašo ir tam, kad pažaistų krepšinį su kolegomis latviais ir estais.

Seimas baigė rudens sesiją. Prieš išsiskirstydami parlamentarai sveikina vieni kitus ir dalijasi planais, kaip švęs Kūčias ir Kalėdas. Tautos išrinktieji sako, kad šias šventes sutiks Lietuvoje su šeimos nariais ir artimaisiais bei dalijasi, ką gamins ir valgys per šventes. Artėjančių švenčių proga, ir valdantieji, ir opozicijos atstovai vieni kitiems linki sutarimo ir mažiau pyktis.

Visi taupo, net ir Seimo nariai. Parlamentarai pripažįsta, kad siaučianti infliacija, augančios maisto ir paslaugų kainos kaip reikiant kirto per kišenę. Kelis tūkstančius uždirbantys Seimo nariai ir ministrai atvirauja, kad pastaruoju metu ėmėsi įvairių taupymo būdų ir teigia, kad jų atlyginimas yra nekonkurencingas.  Lygiai prieš metus premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Svarstydamas siūlymus skelbti atmintinus metus Seimas šią savaitę susikirto dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės. 45 parlamentarai kartu su kitais siūlymais dėl sukakčių pateikė projektą kitąmet minint 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines 2024 metus paskelbti jo vardo metais.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Vyriausybė Seimui pristatė 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai pradėjo teikti siūlymus papildomai finansuoti kai kurias sritis.   Jau įregistruota 10 dešimt pasiūlymų skirti kiek daugiau negu 14 mln. eurų. Ankstesniais metais jų būdavo kur kas daugiau.     Valdantieji konservatoriai kol kas jokių siūlymų nepateikė.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Valdantiesiems užsimanius beveik dukartus pakelti atlyginimus Seimo nariams parlamento kanceliarija surinko duomenis, kiek politikai uždirba kitose šalyse. Palyginus Seimo nario algą su vidutiniu šalies žmonių uždarbiu, paaiškėjo, kad jei būtų įgyvendinti valdančiųjų planai, Lietuvos Seimo nariai gautų didžiausias algas visoje Europos Sąjungoje.

Didesnių algų užsimanę Seimo nariai turi vieną labai brangią ir saldžią priklausomybę – valdiškiems saldainiams, šokoladukams ir kitiems gardėsiams. Visai neseniai Seimo kanceliarija parlamentinės veiklos reikmėms užsakė naują įvairiausių saldainių ir šokoladų partiją net už 180 tūkstančių eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Antanas Bosas – 30 metų versle, tačiau vieną kadenciją save išbandė ir Seime, tad žino, kas ten ir kaip. Verslininkas nepraleido pro ausis ir dabartinių parlamentarų skundų, kad jų algos per mažos. Tačiau išgirdus politikų skundus pirmiausia kyla klausimas, ar Seimo nariai verti dabartinės algos, ir ar tikrai ją atidirba? Plačiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Anot verslininko Antano Boso, Seime yra gabių žmonių, tačiau daugelis jų už mūsų parlamento sienų būtų bedarbiai.

Valdantieji „stumia“ valstybės tarnybos reformą, kuria siekia padaryti darbą viešajame sektoriuje patrauklų. Tačiau aiškėja, kad atlyginimai dėl to labiausiai didės ne 27-iems tūkstančiams mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų, o Seimo nariams, ministrams, teisėjams ir įstaigų vadovams. Po reformos eilinio Seimo nario alga didėtų beveik dvigubai – maždaug 2000-iais eurų, Vyriausybės vadovo – 2500-ais.

Seimas ir Vyriausybė liko be valgyklų – parlamentarus maitinusios įmonės vasarą paprašė nutraukti nuomos sutartis. Iki šiol neatsirado nė maitinimo įstaigos, norinčios aptarnauti Seimo narius, tad jie turi tenkintis maisto užsisakymo paslaugomis. Tačiau toli gražu ne visi tuo patenkinti – kai kurie politikai neslepia pasipiktinimo.

Jau kitų metų pavasarį gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos savo balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į merus 60-yje šalies savivaldybių. Likus pusmečiui iki savivaldos rinkimų yra aiškios tik dalies kandidatų pavardės, didžioji dalis jų – Seimo narių. Konkurencija tarp politikų artėjančiuose savivaldos rinkimuose kaip niekad didelė – net 28 parlamentarai ryšis išmainyti savo kėdes į merų postą.

Valdančiųjų siūlymas kelti atlyginimus Seimo nariams, ministrams, Seimo pirmininkei ir premjerei sukėlė labai didelį pasipiktinimą visuomenėje, tačiau tai nėra blogai, nes dabartinis premjerės atlyginimas – nenormalus, teigė politologė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politologė Rima Urbonaitė aiškino, kad pigūs darbuotojai gali kainuoti labai brangiai.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos. Premjero alga augtų 2,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Tiek valdantieji, tiek opozicija susiskaldę – vieni aiškina, kad net pavaldiniai dabar ministerijose uždirba daugiau už ministrus.

Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengė Konstitucijos pataisas, kurios leistų Seimo nariams užsiimti pedagogine veikla. „Siekiame pritraukti į Seimą kandidatuoti daugiau akademine veikla užsiimančių aukštųjų mokyklų, kolegijų dėstytojų ir mokslininkų“, – BNS sakė vienas iš pataisos iniciatorių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Seimo nariai pirmąjį šių metų pusmetį išleido per 894 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai Seimo nariai didžiausias sumas skiria transporto priemonės eksploatacijai, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti, maždaug pusė jų lėšų limitą išnaudojo maksimaliai. Iš viso per šių metų sausį–birželį vienas Seimo narys galėjo parlamentinei veiklai išleisti 7,9 tūkst. eurų. Kaip rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbta ataskaita, daugiau kaip 7 tūkst.

Grupė parlamentarų siūlo pereiti prie numanomo sutikimo organų donorystės modelio, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisos nustatytų, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.