antanas matulas

Sveikatos sistemoje ruošiami nauji pokyčiai – receptus kompensuojamiems vaistams ir siuntimus pas specialistus valstybės apmokamoms paslaugoms galėtų išrašyti ir privačios įstaigos, neturinčios sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK). Ji pati patikina, kad tai padėtų viešąją sistemą atkimšti nuo eilių. Vis tik Seimo nariai kelia klausimą, ar taip tik nebus atvertos durys didesnei sistemos privatizacijai.

Seime sėkmingai kelią skinasi griežtesnės bausmės elektroninių cigarečių pardavėjams. Pavyzdžiui, jei verslas 2 kartus per metus nusižengs ir parduos elektroninių cigarečių skystį nepilnamečiui, bus ne tik skiriama bauda, bet ir visam parduotuvių tinklui teks atsisveikinti su licencija. Verslas mano, kad šį bausmė neadekvati.  Per ilgąją pertrauką išėjus pasivaikščioti aplink mokyklas, ilgai ieškoti rūkančių nepilnamečių nereikia – jų mieste apstu.

Seimas imasi svarstyti įstatymų pataisas, siūlančias numatyti praktiką kuruojančių gydytojų atsakomybę už mediciną studijuojančių studentų padarytas klaidas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo ketvirtadienį pasiūlytą reguliavimą po pateikimo palaikė 58 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 3 susilaikė.

Žinią apie „Norfos mažmena“ vadovo Dainiaus Dundulio steigiamą naują medicinos centrą viešojo sektoriaus ir medikų atstovai pasitinka su nemažai nerimo. Nuogąstaujama, kad čia bus pervilioti gydytojai, kurių viešasis sektorius ir taip stokoja, o paslaugų prieinamumas nepagerės. Verslininkui gi tokios kalbos skamba keistai – juk ši problema ne vakar gimusi.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie nuolat reformuojamas, tačiau bene daugiausiai bėdų ir vargų žmonėms keliančias sveikatos apsaugosi ir švietimo sritis.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma Lietuvoje įteisinti mobiliąsias vaistines.  Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti tokias pataisas, balsavo 64 parlamentarai, o susilaikė vienas.  Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas pateikė parlamentui Farmacijos įstatymo pataisas, siūlančias leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas.

Atmosfera ne taip seniai įsteigtoje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) kaip reikiant įkaitusi. Jos vadovas Audrius Šimaitis teigia, kad nesulaukusi papildomos milijoninės injekcijos įstaiga jau kitąmet gali tapti nemoki. Darbuotojai gi perpykę, kad sujungus kelias ligonines neskubama suvienodinti algas. Politikai tuo metu kraipo galvomis, ar pinigai įstaigoje išties tinkamai valdomi.

Seimas antradienį balsuos dėl premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūros, kadangi prezidentui prisiekus antrą kartą I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas turėjo grąžinti įgaliojimus ir dabar pareigas eina kaip laikinoji Vyriausybė. Tai vadinama „mandagumo atsistatydinimu“, tačiau net ir po tokios mandagumo procedūros Vyriausybėje gali keistis ministrai.

Sveikatos apsaugos ministerijai teko skelbti pakartotinį konkursą Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo pareigoms užimti. Panevėžio  ligoninė tokia populiari, kad vadovauti vienai didžiausių gydymo įstaigų Šiaurės Rytų Lietuvoje panoro 21 kandidatas. Tačiau patikrinus kandidatų tinkamumą, jų liko devyniolika. Ar visi konkurso dieną pasirodys konkurse, kuris vyks birželio 20–21 dieną, neaišku.

Seime kelią skinasi tikrą diskusijų audrą įplieskiantis įstatymų pakeitimų paketas, kuriuo siekiama ne tik konsoliduoti ligonių kasas, bet ir įstatymiškai įtvirtinti, kaip jos galėtų bausti neteisėtai pasipinigauti siekiančias gydymo įstaigas. Kritikai aiškina, esą šiuo įstatymu nusitaikyta sužlugdyti privačias gydymo įstaigas, tuo metu pataisų šalininkai atkerta, kad nieko nedarant gresia viešosios medicinos krachas.

Apsilankai poliklinikoje, pas šeimos gydytoją, kuris pakonsultavęs duoda siuntimą kardiologo konsultacijai. Pasižiūrėjus pagal bendradarbiavimo sutartį pamatai, kad Vilniuje eilė poliklinikoje ilgesnė nei vienoje privačioje įstaigoje. Nusiuntė ten, konsultavo, pirmoje konsultacijoje padarė kardiogramą, dar kitus tyrimus, paklausus, ar reikės mokėti, sako, kad ne, tik reikia po dviejų dienų ateiti atsakymų. Atėjus atsakymų gi išrašoma sąskaita už beveik pusantro šimto eurų.

Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 87 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 8 parlamentarai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė, kad jam, dirbant mediku, teko teikti paslaugas agresyviam ligoniui.

Gyventojams nesiliaujant skųstis dėl sunkiai prieinamų medicinos paslaugų, akis bado gydymo įstaigose daromi pažeidimai. Jei vienur pasipinigauti siekta paslaugas teikiant net mirusiems pacientams, kitur nesąžiningai teikiamo dantų protezavimo paslaugos. Medikų sąjūdžio vadovė gi teigia, kad precedentą tam sudariusi pati ligonių kasa ir politikai.

Nors nemažai gyventojų vis dažniau stumiami susimokėti už įvairias medicinines paslaugas, kurios šiaip priklausytų nemokamai, apsilankymai pas odontologus jau daugybę metų priverčia kaip reikiant patuštinti kišenę. Net ir nuėjus gydyti dantų į polikliniką, už medžiagas žmogus turi susimokėti pats.

Išnagrinėjęs Klaipėdos universiteto ligoninėje atlikto audito išvadas, Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Pasak komiteto pirmininko, didelės skolos gydymo įstaigoje galėjo susidaryti dėl neatsakingo vadovų elgesio. „Nusprendėme kreiptis į generalinę prokuratūrą, įvertinti savivaldybės, kaip steigėjos ir buvusių įstaigų vadovų veiksmus. Ar kai kurie priimti sprendimai yra teisėti“, – Eltai teigė SRK pirmininkas Antanas Matulas.

Periferijos ligoninėms skundžiantis, kad ne taip paprasta čia pritraukti dirbti jaunus gydytojus, iš politikų ir pačių medikų lūpų pastaruoju metu vėl išsprūdo pasvarstymų apie tai, ar nevertėtų po valstybės finansuotų studijų jiems padirbėti regionuose privalomai. Patys jaunieji gydytojai gi atkerta, kad tai nėra geriausias sprendimo būdas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat neslepia skepsio ir siūlo medikus pirmiausia vilioti kitais būdais.

Didžiulis medikų trūkumas, milžiniškos eilės pas daugelį gydytojų specialistų, pralaimima konkurencija su privačiomis gydymo įstaigomis – nuolat linksniuojamos problemos viešajame sveikatos sektoriuje. Šiaulių regiono gydymo įstaigos ne išskirtinės – ypač įgyvendinant reformą savivaldybių vadovai nuogąstauja, iš kur reikės paimti gydytojų, mato nelygias sąlygas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Seime tūno ne vienas parlamentaras, kuris įsigijo namus Europos kurortuose. Pavyzdžiui, Antanas Matulas įsigijo būstą, vertą 65 tūkstančių eurų Ispanijoje.

Skatinant į Lietuvą atvyti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių, Seimas pusmečiu paankstino leidimą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti ir Lietuvoje dirbančių užsieniečių šeimų narius – tiek Europos Sąjungos (ES), tiek trečiųjų šalių piliečius.  Seimas PSD sistemą plėsti leido nuo 2024 metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų sausio, kaip siūlė Vyriausybė.    Seimas šią savaitę priėmė tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė siūlymui leisti tabako gamintojams ir jo prekybininkams remti kovą su kontrabanda bei nelegalia rūkalų prekyba.     Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas balsavo 83 Seimo narai, prieš buvo du, o susilaikė septyni. Galutinis balsavimas dėl projekto priėmimo vyks iki Kalėdų.  Parama būtų skirta muitininkams, valstybės sienos apsaugos pareigūnams, policininkams.

Seimas linkęs Odontologų rūmams grąžinti šios veiklos licencijavimą. Šią savaitę parlamentarai po svarstymo pritarė atitinkamam įstatymo projektui, už jį balsavo 48 parlamentarai, susilaikė 11 politikų. Dar liko vienas balsavimas, kad nauja Odontologų rūmų įstatymo redakcija būtų priimta. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas pareiškė, kad svarstant šį klausimą jis patyrė suinteresuotų asmenų mobingą.

Nepaisant naujų ribojimų, šalyje toliau plinta elektroninių cigarečių epidemija. Ypač gąsdina tai, kad šis liūnas vis labiau įtraukia nepilnamečius. Naujas politikų užmojis – apskritai uždrausti tokių gaminių prekybą ir leisti tą daryti vaistinėse su gydytojo receptu. Tiesa, prieš tai turėtų būti įrodyta, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos padedant mesti rūkyti. Medikai ir verslas tokius pasiūlymus deda į šuns dienas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininko Antano Matulo teigimu, Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojai jaučiasi prastai ir skundžiasi vis didėjančiu darbo krūviu bei neapmokėtomis valandomis. Tuo tarpu ligoninės vadovas, atkreipė dėmesį parlamentaras, atmosferą įstaigoje apibūdino bene priešingai. „Susirinko gal 100–200 žmonių.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo siekiama patikslinti savivaldybės gydytojo pareigybę bei sumažinti administracinę naštą gydytojams, suteikiant daugiau teisių slaugytojams. Už pakeitimus balsavo 67 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 32 Seimo nariai. „Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma reforma toliau kaitina aistras. Nuogąstaujama, kad naudos ji gali neduoti ne tik dėl jau esančių medikų stygiaus. Teigiama, kad kylantis šaršalas atskirose savivaldybėse verčia medikus dairytis darbo privačiame sektoriuje arba išeiti į pensiją. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, susibūręs į neeilinį posėdį, šią savaitę aptarė sveikatos įstaigų tinko reformos eigą.

Atvykote su siuntimu pas privačios įstaigos gydytoją dėl valstybės apmokamų paslaugų, o jis dar paprašo susimokėti papildomai? Sveikatos politikai ir valstybinės institucijos teigia, esą privačios gydymo įstaigos dalį priemokų ima neteisėtai, ir siekia tvarką pakeisti. Privatininkai gi atkerta, kad taip neva dar kartą bandoma populistiniais šūkiais prisidengti nuo tikrųjų sveikatos sistemos piktžaizdžių.

Skundą dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo esą nepagrįstų ir tendencingų kaltinimų pateikę Odontologų rūmai tvirtina, kad medikų bendruomenei svarbus įstatymas yra vilkinamas dirbtinai. Neatmetama, kad tai gali būti susiję ir su asmeninėmis aplinkybėmis, mat Seimo nario žmona pati buvo netekusi odontologės licencijos. Pats A. Matulas tokias kalbas neigia ir vadina užsipuolimu vidury baltos dienos.

Kelių mėnesių ar net gerokai ilgesnės laukimo eilės pas gydytojus daugelio jau nebestebina. Su panašia realybe susiduria ir norintieji gauti itin populiarėjančias ortodontinio gydymo paslaugas. Kai kur situacija darosi kritiškai sudėtinga – štai Žalgirio klinika paskelbė dėl gydytojų stygiaus apskritai stabdanti naujų pacientų registraciją pas šiuos specialistus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas teigia nebebalsuosiantis už civilinę sąjungą, nors anksčiau žadėjo balsuoti, jeigu konservatorių lyderiai atšauks iniciatyvą rengti priešlaikinius rinkimus ir nebesiūlys Vyriausybės atsistatydinimo. Seime priešlaikinių rinkimų iniciatyva žlugo, o konservatorių prezidiumas nusprendė, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybė dirbs toliau.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas apraizgė ir Jonavą, kur savivaldybės tarybos nariai galimai piktnaudžiauja jonaviečių pinigais: stengiasi panaudoti kiekvieną centą, priduoda kuro čekius, atsiskaito už degalus 47 skirtingomis kortelėmis. Taip pat už mokesčių mokėtojų pinigus perka televizorius. Skandalas kelia vis daugiau aistrų ir Seime, kur patys konservatoriai įnirtingai ginčijasi – reikia ar nereikia pirmalaikių Seimo rinkimų, ar naujos Vyriausybės.

Surengti priešlaikinius rinkimus sumąstę Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė vadovaujasi savita logika, kurią trečiadienį bandė išdėstyti partijos frakcijos nariams. Abu šie politikai mano, kad į čekučių skandalą patekusius kolegas iš Vyriausybės reikia ginti iki paskutinio šūvio, nes šie esą nepadarė nieko blogo. Tiesiog buvo įtvirtinta prasta savivaldos politikų kanceliarinių išlaidų kompensavimo sistema.

Gydytojų trūkumas rajonuose bado akis – kai kuriose įstaigose vieno ar kito specialisto visai nėra, o daug kiti neretai būna pensinio amžiaus. Ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad dėl to kalti ir patys vadovai. Valdantieji taip pat tikina, kad situacija keisis pajudėjus sveikatos reformai. Kritikai gi šiuos planus deda į šuns dienas ir įspėja, kad gali ateiti laikas, kai apskritai sumažės norinčių būti medikais.

Keliasdešimt prie Seimo susirinkusių vaistininkų padėjėjų reikalauja jiems leisti ir toliau dirbti be vaistininko priežiūros. Iki šiol tokie padėjėjai vaistinėse dirbo su nuotoline vaistininko priežiūra. Tačiau nuo liepos situacija turėtų pasikeisti iš esmės. Vaistininkų padėjėjai piktinasi, kad jie praras darbus, mat regionuose, anot jų, bus uždaromos mažos vaistinės. Tiesa, valdantieji siūlo išimtis palikti būtent regionuose dirbantiems ir ilgametę patirtį turintiems vaistininkų padėjėjams.

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti vaistininkų padėjėjams vaistinėse dirbti vieniems, juos prižiūrint nuotoliniu būdu. Iniciatyvai nepritariantis parlamentaras Tomas Tomilinas sako, kad jos autorius Antanas Matulas gina verslų interesus, taip rizikuodamas šalies sveikatos sistema.

Nors atrodo, kad didžiuosiuose šalies miestuose, kur veržiasi dirbti visi jauni gydytojai, jų turėtų netrūkti, bet būtent čia eilės didžiausios. Po sudėtingo lūžio operacijos reikia laukti savaitę, o vizito pas kardiologą gali tekti palaukti ir pusmetį. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors daugelis provincijos žmonių galvoja, kad didmiesčių gyventojai gauną gerą gydymą ir nestovi eilėse, realybė yra kitokia.

Kelmės rajone gyvenančios ir vaikus auginančios mamos šaukiasi pagalbos. Daugiau nei 25 tūkstančius gyventojų turinčiame rajone auga tūkstančiai vaikų, tačiau centrinėje ligoninėje nebeliko jokio budinčio vaikų gydytojo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų priimtos Farmacijos įstatymo pataisos. Pataisų autorių teigimu, jei jos nebus priimtos, nuo liepos 1 d. regionuose užsidarys daugybė vaistinių. Kritikai sako, kad jei jos bus priimtos, įvyks „vaistininkystės laidotuvės“ ir nukentės pacientai.

Priėmus dabar svarstomas farmacijos įstatymo pataisas, vaistininkų kai kuriose fizinėse vaistinėse gali nebelikti. Vietoje jų dirbtų tam tikrus reikalavimus atitinkantys farmakotechnikai, kurių veiklą nuotoliniu būdu prižiūrėtų vaistininkai. Pataisų iniciatoriai sako, kad tai – būdas išlaikyti vaistines regionuose. Kritikai – kad farmacijos įmonės tik siekia taupyti darbuotojų sąskaita, mat vaistininkai, kurie yra aukštesnės kompetencijos specialistai nei farmakotechnikai, kainuoja brangiau.

Gyventojams piktinantis, kad už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą kitą kartą tenka mokėti ir iš savo kišenės, politikai brandina drastišką planą – dar griežčiau reguliuoti tuos, kurie neteisėtai ima priemokas. Kritikai atkerta, kad tai grėstų kolapsu valstybiniame sektoriuje. Kiti gi apskritai siūlo kalbėti apie naujus sveikatos draudimo modelius. Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas.

Seimo nariai ruošia „gelbėjimo planą“ mažoms vaistinėms. Farmacijos įstatymo pataisų iniciatoriai teigia, kad nieko nesiimant nuo liepos 1 d. daliai mažų vaistinių gresia užsidaryti, o ilgametę patirtį turintiems darbuotojams likti be darbo. Opozicija tuo metu atkerta, kad tai tokie siūlymai – viso labo ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Po šalį sukrėtusių smurto prieš medikus istorijų, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė pabrėžia ne tik adekvačių bausmių už smurtą, bet ir pačių specialistų pasirengimo dirbti konfliktinėse situacijose svarbą. Anot jos, po daugiau nei dešimtmetį trunkančių studijų medikai nemoka dirbti su agresyviais pacientais. Pastaraisiais mėnesiais viena po kito Lietuvą sukrėtė smurto prieš medikus istorijos.

Dažnam ne svetima situacija, kai prireikus sveikatos paslaugų pas tą patį gydytoją papulti viešajame sektoriuje tenka laukti kelis mėnesius, o privačioje įstaigoje gali prieiti kad ir rytoj. Gal turint lėšų tai neatrodo didelė problema. Vis tik kai kurie politikai įspėja, kad dėl netolygumų sveikatos sektoriuje auga rizika, kad greitai valstybinė medicina gali tapti prabangos preke.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kviečia Lietuvos vyrus susirūpinti savo sveikata ir aktyviau dalyvauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje. Ankstyvoje stadijoje diagnozuoti onkologiniai susirgimai daug lengviau pagydomi, o neretai vienas vizitas pas gydytoją žmogui gali padovanoti antrą gyvenimą.

73 milijonai eurų baudų – tokiomis rekordinėmis sumomis Lietuvos vaistines dėl kartelinių susitarimų nubaudė Konkurencijos taryba. 8 vaistų pardavėjai, juos vienijanti asociacija, kaltinama, kad šios nariai prieš kalbėdami su Sveikatos apsaugos ministerija apie kompensuojamų vaistų kainas suderino savo pozicijas, veikė vieningai, siekė daugiau pelno.

Visi taupo, net ir Seimo nariai. Parlamentarai pripažįsta, kad siaučianti infliacija, augančios maisto ir paslaugų kainos kaip reikiant kirto per kišenę. Kelis tūkstančius uždirbantys Seimo nariai ir ministrai atvirauja, kad pastaruoju metu ėmėsi įvairių taupymo būdų ir teigia, kad jų atlyginimas yra nekonkurencingas.  Lygiai prieš metus premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Lietuvoje vis dar trūksta dalies vaistų, ypač vaikams skirtų sirupų, miltelių, kitų preparatų peršalimo simptomams gydyti ar dalies antibiotikų. Farmacininkai kaltina valdžią, kad ši per griežtai kontroliuoja vaistų rinką dėl to esą dalis gamintojų į Lietuvą preparatų neveža, o valdžia atkerta, kad sandėliuose vaistų yra ir verslininkų elgesį vadina šantažu prieš farmacijos įstatymo pakeitimus, kurių greitai imsis Seimas.

Iš partijos išmestas parlamentaras Mykolas Majauskas paskelbė, kad sieks tapti Vilniaus meru. Tai reiškia, kad jis mes iššūkį konservatorių iškeltam kandidatui Benkunskui ir neabejotinai susižers dalį jam atitekti turėjusių balsų. Dalis konservatorių niršta – vadina tai politine Majausko išdavyste ir net ragina padėti Seimo nario mandatą. M. Majauskas – ir vėl politinės arenos dėmesio centre. Į jį krypstant žurnalistų kameroms – dar vienas politiko akibrokštas konservatoriams.

Kaip atgaivinti sąmonės netekusį žmogų mokėsi Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai. Tačiau dalis seimūnų tokius mokymus tik palydėjo žvilgsniu ir sako neturintys mokslams laiko arba užtikrintai žinantys, kaip gaivinti nelaimės ištiktą žmogų. Vis dėlto, medikai pastebi, kad lietuvų įgūdžiai gaivinant, pavyzdžiui, sąmonės netekusius žmonės, dar nėra pakankami.