euromonitor international

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas. Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičiai šoktelėjo į kurį laiką nematytas aukštumas.

Ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau beveik tris savaites. Nors jie turėjo paskatinti gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19 ir padėti gerinti sergamumo rodiklius, kyla klausimas, ar priemonė pasiekė savo. Nuo rugsėjo 13-osios paskiepyti beveik du procentai gyventojų, o užsikrėtimų kreivė toliau stiebiasi – per dieną užfiksuojami beveik du tūkstančiai naujų atvejų.

Ketvirtadienį įsigaliojo saviizoliacijos reikalavimų pakeitimai. Saviizoliacija, turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, sutrumpinta iki 10 dienų. Izoliaciją galima dar labiau sutrumpinti po savaitės pasidarius koronaviruso testą. Sąlygų palengvinimai numatyti ir moksleiviams. Nuo šiol jie, net ir turėję kontaktą su sergančiuoju, gali nebesiizoliuoti. Dėl naujienų sutaria ne visi specialistai – vieni džiaugiasi, kiti bijo, kad tai neprišauktų daugiau bėdos.

Visuomenėje netylant diskusijoms dėl pandemijos valdymo ribojimų, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia manantis, kad visuotinio karantino, ko gero, išvengti nepavyks. Pasak jo, šiuo metu galiojantys ribojimai neturės ryškaus efekto, nes palikta daug skylių. Jis siūlo griežtinti apribojimus neturintiems galimybių paso. Sergamumas COVID-19 neslopsta. Kasdien nustatoma virš tūkstančio naujų užsikrėtimų. Tuopat metu visuomenėje verda diskusijos dėl ribojimų.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

COVID-19 pandemijos rodikliai nežada nieko gero. Pastaruoju metu dėl koronaviruso netenkame keliolikos asmenų per dieną, didžioji dalis jų būna nepasiskiepiję ir dažnai vyresnio amžiaus. Vakcinavimo rodikliai taip pat neblizga, kiek mažiau nei pusė didžiausią riziką turinčių gyventojų dar yra nepasiskiepiję. Ekspertai sako, kad jei taip ir toliau, galime susidurti su keliais tūkstančiais perteklinių mirčių. Pirmadienį dėl COVID-19 netekome penkių asmenų.

Visai gali būti, kad mūsų šalies gatvėse pamatyti prabangių ir dešimtis tūkstančių eurų kainuojančių „Maserati“ automobilių galėsime vis dažniau. Tarptautinė strateginių rinkos tyrimu bendrovė „Euromonitor“ skaičiuoja, kad Lietuvoje daugiau nei 5 mln. dolerių turtą jau turi sukaupę 337 lietuviai. Vidutiniškai kiekvienas jų turi po 15 su puse milijonų dolerių. Milijonierių skaičius mūsų šalyje auga jau ne vienus metus.

Lietuvoje beveik kas trečias pirkėjas save priskiria nuolaidų medžiotojams, o regione mūsų šalies gyventojai išsiskiria kaip skiriantys mažiausią dėmesį sveikesniems maisto produktams. Tokias tendencijas teigia įžvelgiantys rinkos tyrimų specialistai. Kartu jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais brangstančių maisto produktų naštą lietuviai jaučia vis smarkiau.

Honkongas, Bankokas ir Londonas atsidūrė „Euromonitor International“ sudarytame tarptautinių keliautojų mėgstamiausių 2016 metais pasaulio miestų sąrašo viršuje. „Euromonitor International“ duomenimis, pernai Honkongą aplankė 26,6 mln., Bankoką – 21,2 mln., Londoną – 19,2 mln. turistų. Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Singapūras (16,6 mln.), Makao (15,4 mln.), Dubajus (14,9 mln.), Paryžius (14,4 mln.), Niujorkas (12,7 mln.), Šenčženis (12,6 mln.), Kvala Lumpūras (12,3 mln.

Vilnius patenka į turtingiausiųjų Vidurio ir Rytų miestų dešimtuką, ir jame užima aštuntą vietą. Tai skelbia bendrovės „Euromonitor International“ analitikai, suskaičiavę, kiek miestuose yra namų ūkių, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 150 tūkst. JAV dolerių (apie 130 tūkst.

Žmonės visame pasaulyje vartoja mažiau alkoholio – pirmą kartą per 15 metų. Tačiau yra ir viena išimtis – Šiaurės Amerika. Alkoholio vartojimas pasaulyje 2015 metais smuktelėjo vos 0,7 proc. – nuo 249,7 mlrd. litrų metais anksčiau iki maždaug 248 mlrd.

Dvylikos Naftą Eksportuojančių Šalių Organizacijos (Organization of the Petroleum Exporting Countries - OPEC) valstybių atstovai gruodžio ketvirtąją, penktadienį, renkasi Vienoje antrajam pusmetiniam šių metų susitikimui. Naftos gavybos pramonė visame pasaulyje, jau daugiau nei metus kenčianti nuo rekordiškai žemų naftos kainų, nekantriai lauks susitikimo rezultatų. Jei OPEC nuspręs apriboti naftos gavybą, pasaulinės naftos kainos turėtų kilti.

Pasaulinė patirtis rodo, kad ekologija grindžiamos verslo strategijos gali suteikti įmonei konkurencinio pranašumo. Šios srityje lyderiauja Skandinavijos šalys, ypač didelis dėmesys ekologijai skiriamas Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. Pastaraisiais metais suaktyvėję socialiniai, aplinkosaugos bei „žaliojo verslo“ projektai suranda savo nišą ir Lietuvoje.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai pastebi, kad įvairios lojalumo sistemos anksčiau ar vėliau turės vis labiau migruoti į internetą, o plastikinių kortelių, kurių šiuo metu kiekvienas pirkėjas turi itin daug, mažės, rašo „Verslo žinios“. „Maxima LT“ prekybos vadovas Norbertas Žioba mano, kas ateityje laimės tas, kas pasirinks vartotojui tinkamiausią priemonę. Rinkos tyrimų bendrovės jau kurį laiką fiksuoja, kad vartotojai Lietuvoje yra vis mažiau lojalūs prekių ženklams.

Britų žurnalistas ir rašytojas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas) ragina Vakarus pabusti reaguojant į Rusijos veiksmus, o Lietuvos išeivius - padėti savo valstybei, kovojant informacinį karą. Tai savaitraščio „The Economist“ redaktorius sakė vaizdo sveikinime, kuris antradienį paskelbtas „Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose. Prezidentūroje surengtoje ceremonijoje britui skirtas apdovanojimas „Už draugystę“. „Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad aš esu Lietuvos draugas.

Vytenis Radžiūnas Tik nuomodamiesi būstą lietuviai renkasi, kad jis būtų netoli darbovietės ar mokymo įstaigos, o įsigydami būstą siekia, kad jis būtų atokiau nuo miesto centro. „Lietuviai labiau vertina ramybę nei susisiekimą. Jie verčiau rinksis gyventi miesto pakraštyje, užmiestyje, nei arčiau miesto centro, kur susisiekimas yra geresnis“, – tvirtina nekilnojamojo turto ekspertai.

Tarptautinė strateginių rinkos tyrimų bendrovė „Euromonitor International“ šį rudenį atidarė Analitikos, modeliavimo ir inovacijų centrą – CAMI. Vilniaus širdyje įkurtas centras tapo pagrindiniu 12-oje šalių veikiančios bendrovės mokslo padaliniu. Pasak Mariaus Dundulio, CAMI įkūrėjo, sprendimas atidaryti tokį centrą priimtas siekiant priartinti akademinį pasaulį prie verslo bendruomenės. „Pastebime, kad mūsų klientai vis dažniau renkasi kiekybiniais metodais paremtus sprendimus.

Apie 330 tūkst. turistų iš užsienio ir apie 590 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų planuoja apsilankyti Londone per vasaros olimpines žaidynes, kurios vyks nuo liepos 27 iki rugpjūčio 12 d., rodo „Euromonitor International“ tyrimo duomenys. Ekspertai tikisi, kad šis masinis sporto renginys šaliai atneš daug ekonominės naudos, o ypač tai turėtų pajusti mažmeninės prekybos ir turizmo sektoriai.

Remiantis strateginių rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis, 2011 m. Lietuvos gyventojai šokoladui  buvo linkę  išleisti daugiau nei 2010 m. Lyginant su ankstesniais metais, šokolado rinkos vertė išaugo 5 proc., pasiekdama beveik 328 mln. Lt. Šokolado rinkos apimtys augo kiek lėčiau - apie 2 proc., pasiekdamos 12,2 tūkst. tonų.

Lenkai už maisto produktus moka mažiau nei kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai, rodo „Euromonitor International“ atliktas tyrimas. Anot tyrimo, kuris vykdytas 11 Europos šalių, Lenkijoje galima įsigyti pigiausios arbatos. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje ji kainuoja 14 proc. brangiau, o Vokietijoje šio gėrimo kaina net iki 585 proc. didesnė, praneša portalas thenews.pl. Pigiau nei kitose Europos šalyse Lenkijoje galima įsigyti ir cukraus, pomidorų, pieno, vištienos, miltų.

„Euromonitor International“ prognozuoja, kad per 2008–2013 m. Lietuvos tabako rinkos vertė  išaugs daugiau nei 21 proc. ir laikotarpio pabaigoje pasieks 1.4 mlrd. Lt.    Remiantis „Euromonitor International“ naujausiu tyrimu, didžiausią įtaką tabako rinkos vertės augimui Lietuvoje darys augantis akcizo mokestis cigaretėms, kurių rinkos vertė 2008 m. sudarė apie 1 mlrd. Lt.

Lietuvos kosmetikos ir parfumerijos rinka pernai siekė 635,6 mln. litų - 14 proc. didesnė nei 2005 metais, o per artimiausius penkerius metus ji augs dar 30 proc. iki 838,2 mln. litų 2011 metais, prognozuoja tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė "Euromonitor international". Analitikų teigimu, pernai rinkos augimą daugiausiai lėmė inovacijos, mažmeninės prekybos plėtra, augančios vartotojų pajamos ir sumažintas gyventojų pajamų mokestis.

Kol labiau apsimokės veisti runkelius, bus veisiami šakniavaisiai, o ne gimdomi vaikai, rašo „Verslo žinios“. Apie 2020 m. jaunų žmonių Lietuvoje bus perpus mažiau nei dabar. Demografinė padėtis Lietuvoje blogės sparčiau, palyginti net ir su senstančia Europos Sąjunga, kurioje jaunuolių nuo aštuoniolikos iki dvidešimt dvejų metų skaičius irgi mažėja, teigiama dienraščio redakcijos skiltyje.

Išbadėjusi darbo rinka darbuotojo rankon įbruko kozirį, kuriuo mojuodamas didesnio atlyginimo gali išsireikalauti bene kiekvienas, rašo „Verslo žinios“. Verslas, užuot investavęs į efektyvumą, iš apyvartos pyrago turi atriekti vis didesnį gabalą darbo užmokesčiui. Dėl to prarandamas konkurencingumas, gali iškeroti infliacija, o ekonomika imti ristis duobėn.

Po keliolikos metų jaunų žmonių Lietuvoje bus kone perpus mažiau, rodo tyrimai. Jaunimo mažėjimas skaudžiai smogs ir taip senkančiai darbo rinkai, privers perrašyti ne vieną verslo planą: gamybą sparčiau kelti į kitas šalis, o prekybininkus ir paslaugų teikėjus persiorientuoti garbingo amžiaus žmonių poreikių link, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.Prognozuojama, kad jau šiemet aštuoniolikmečių bus 2,3 tūkst. mažiau, lyginant su praėjusiais metais.