vaidotas zemlys-balevičius

Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai muša rekordus, ligoninių užimtumas išlieka stabilus. Ekspertai sako, kad turime kelias savaites, per kurias pamatysime, ar pildosi reanimacijos lovos ir ar reikia įvesti griežtą karantiną. Jų teigimu, norint, kad sveikatos sistema nepalūžtų, trumpas ir griežtas karantinas būtų naudinga priemonė. Specialistai taip pat ragina nenumoti ranka į omikron atmainą, kuria, kaip skelbiama, sergama lengviau.

Vyriausybė nusprendė iki kovo atidėti galimybių pasą vaikams. Ekspertai teigia, kad toks valdžios sprendimas reiškia, kad vaikams galimybių pasas tikriausiai niekada nebus taikomas ir nuspręsta ne skatinti vaikų vakcinaciją, o tiesiog leisti jiems persirgti ir taip įgyti imunitetą. Specialistų nuomone, galimybių paso nereiks ne tik vaikams – pavasarį ši priemonė apskritai gali būti panaikinta, nes nebeteks prasmės.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Lietuvoje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, daugėjant mirčių ir pildantis ligoninių lovoms, Vyriausybė imasi naujų veiksmų kovoje su pandemija. Ministrų kabinetas kitą savaitę priims sprendimus, kurie pirmiausia lies privalomą kaukių dėvėjimą viduje. Visgi, jei tai neduos teigiamų rezultatų, valdžios akys turėtų nukrypti į srautus masiniuose renginiuose.

Naujos koronaviruso atmainos gąsdina medikus ir mokslininkus. Baiminamasi, kad kai kurios bus dar atsparesnės vakcinoms. Nors valdantieji dėl naujo karantino tikimybės nedaugžodžiauja, Lietuvos mokslininkai atviresni – artėjame prie labai pavojingų susirgimų skaičių, kai užsidarymas liks vienintele išeitimi. Ekspertų teigimu, galbūt besiartinantis karantinas gali būti kitoks. Jei ligoninės ir toliau pildysis imuniteto neturinčiais pacientais, greičiausiai ribojimai bus taikomi tik jiems.

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus. Atvejų skaičius jau pranoko pernykštį Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 1211 naujus COVID-19 atvejus, 7 parų vidurkis – 1019 atvejų.

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje.

Panašu, kad COVID-19 situacija Lietuvoje ir toliau nežada nieko gero. Mokslininkai ir virusologai skaičiuoja, kad kasdienių užsikrėtimų šuolį išvysime jau netrukus – rugsėjo viduryje. O šaltasis sezonas su virusu gali būti dar sudėtingesnis nei pernai.  COVID-19 užsikrėtimų kreivėje matyti, kad nuo liepos vidurio Lietuva išgyveno naujų susirgimų šuolį.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad jei koronaviruso atvejų augimas išliks toks, koks buvo šias kelias savaites, rudenį pasitiksime su 3 tūkst. atvejų per dieną. Jo tvirtinimu, neskiepytųjų karantinas yra vienas iš geriausių sprendimų šiuo metu stabdant pandemiją, tačiau ekspertas neatmeta galimybės, kad užsipildžius ligoninėms, vėl tektų skelbti visuotinį karantiną.

Lietuvoje kylant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui ir plintant viruso atmainoms vis daugiau kalbama apie naujas kovos su COVID-19 priemones. Užsimenama, kad karantinas galėtų būti taikomas ne visiems, o tik neskiepytiems asmenims, taip pat vis garsiau kalbama apie privalomą kai kurių gyventojų skiepijimą.

Vyriausybei COVID-19 valdymo klausimais patariančių ekspertų tarybą palieka duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot mokslininko, šiai veiklai jam trūksta laiko. Kiek anksčiau iš premjerei Ingridai Šimonytei patariančios ekspertų grupės jau pasitraukė profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Šeštadienį Lietuva pagal sergamumą COVID-19 oficialiai įžengė į „juodąją“ zoną. Tai reiškia, kad dabar sergamumas koronavirusu siekia 502,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų arba teigiamų tyrimų procentų dalis yra daugiau nei 10 proc. Vyriausybei patariantys mokslininkai šią žinią priima su nerimu.

Lietuvoje įvykus susirgimų Covid-19 šuoliui ir atvejų skaičiui perkopus tūkstantį, žmonės džiaugiasi atlaisvintu judėjimu tarp savivaldybių. Ar vis švelninami karantino ribojimui nesukels susirgimų koronavirusu sprogimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ su žurnaliste Jolanta Svirnelyte kalbėjosi sveikatos tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio pabaigos, o artėjant Velykoms šalyje buvo atnaujinti ir judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, kurie tęsis iki baigsis šventinis Velykų savaitgalis.

Antradienį pranešta apie Lietuvoje nustatytą iš Pietų Afrikos Respublikos kilusią koronaviruso atmainą. Taip pat neramina ir koronaviruso atvejų šalyje šuolis. Prasidėjus kalboms apie galimus karantino griežtinimus, dalis ekspertų siūlo pradėti nuo gerais rezultatais nestebinančio Vilniaus. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Sveikatos ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Stabilūs, bet toli gražu ne maži užsikrėtimo Covid-19 skaičiai Lietuvoje gali būti tyla prieš audrą. Mokslininkai įspėja, kad visiškai atsipalaiduoti dėl koronaviruso, kol sergamumas nepasiekė nulio, – per anksti. Maža to, sumaišties į ir taip sudėtingą situaciją įneša naujos koronaviruso atmainos. Net ir keli nauji viruso atvejai vietomis gali sukelti naujas susirgimų bangas. Palyginus su naujų kasdienių Covid-19 atvejų skaičiumi praėjusių metų pabaigoje, šiemet Lietuvai sekasi žymiai geriau.

Neseniai Lietuvą apskriejo Statitikos departamento žinia, kad Lietuvoje esą prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga. Antradienį apie nerimą keliančius ženklus prezidentūroje prabilo ir Sveikatos tarybos ekspertai. Bet ar tikrai į Lietuvą ateina trečioji koronaviruso banga? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

COVID-19 pandemija Lietuvoje pamažu blėsta, Vyriausybė žingsnis po žingsnio ruošia labiau švelninti karantiną, vis daugiau Lietuvos gyventojų paskiepijami. Tačiau ekspertai ragina nenusiteikti per daug optimistiškai ir neįtikėti, kad ši COVID-19 banga – Lietuvai paskutinė. Nieko panašaus, specialistų teigimu – net ir skiepai neužkirs kelio trečiajai koronaviruso bangai šalyje.

Į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pusę skrieja kritikos strėlės. Paaiškėjo, kad centras neapskaitė virš 800 mirčių, o kritikai beda pirštu į NVSC negebėjimą susidoroti su koronavirusu susijusiais duomenimis. Patys centro darbuotojai tikina, kad puolimas prieš įstaigą yra nepagrįstas, o kritika neigiamai veikia darbuotojų emocinę ir psichinę sveikatą.