Neseniai EVA paskelbė, kad nuolatinis žmonių vakcinavimas sustiprinančiomis dozėmis tikriausiai nėra tinkamas pandemijos sprendimas.
„Jei mūsų strategija bus paremta sustiprinamosiomis dozėmis, tarkime, kas keturis mėnesius – galime turėti problemų su imuniniu atsaku. Imunitetas nebebus toks geras, kokio norėtume. Taigi turime saugoti ir neperkrauti imuninės sistemos besikartojančia imunizacija“, – kalbėjo EVA vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri.
Pažymėta, kad kartu yra rizika, kad žmonės tiesiog pavargs nuolat skiepytis. Tiesa, įvardytos ir geros prognozės: greičiau plintanti, bet mažiau pavojinga omikron atmaina gali padėti išspręsti šią problemą.
„Neturime pamiršti, kad vis dar esame pandemijoje. Vis dėlto, didėjant populiacijos imunizacijai, kartu su omikronu bus ir labai daug natūralios imunizacijos – neskaitant vakcinavimo. Taigi greitai pasieksime scenarijų, kuris bus panašesnis į endemiją“, – tikino M. Cavaleri.
Įspėjo dėl per ankstyvo papildomų vakcinų leidimo
Komentuodamas žinią dėl per dažnos revakcinacijos galimo neigiamo poveikio gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis visų pirma atkreipė dėmesį, kad čia kalbama apie per ankstyvą papildomų sustiprinamųjų dozių įskiepijimą.
„Reikia pažymėti, kad kalbama apie papildomas dozes, jei jos būtų skiepijamos kas 3–4 mėnesius. Tai yra mažas „jeigu“ šiame tekste. Ir jis yra gimęs iš to, kad vyksta didelės diskusijos, ką reikia daryti toliau, kaip ruoštis rudeniui jau galvojant apie tai, kad yra didelė tikimybė, jog omikroną gali pakeisti kita atmaina, kaip kad atsitiko pernai.
Ir galvojant apie tai, kaip geriau žmones apsaugoti, ir vyko tokia diskusija. Tai nėra kokia nors oficiali pozicija, nėra koks pasakymas, kad to negalima daryti. Pagaliau niekur nėra ir rekomendacijos 4 dozei“, – pagrindinius akcentus komentuodamas vardijo gydytojas.
Pašnekovo manymu, labai normalu, kad diskusijos dėl būsimo skiepijimo vyksta jau dabar, mat nėra taip, kad pabudus iš ryto iškart žinosi, ką daryti. „Yra analizuojami vieni, kiti variantai, kaip daro vienos ir kitos šalys“, – pridūrė jis.
4 dozė – greičiausiai tik rudenį
Nors kalbas apie 4 vakcinos dozės poreikį skatina Izraelio pavyzdys, kur tokia skiepijimo schema jau taikoma didžiausios rizikos grupėms, profesorius ragino tuo nesistebėti.
„Prisiminkime, kad jie pirmi pradėjo skiepyti gerokai anksčiau nei Europos Sąjungos šalys ir ten 4 dozė yra skiepijama ne po 3–4 mėnesių, bet ilgesnio periodo, ypač kalbant apie pirmuosius, rizikos grupėms priskiriamus žmones. Taigi nereikia daryti revoliucijos iš EVA pasvarstymo, tai tik išsakyta viena nuomonė“, – pažymėjo V. Usonis.
Paklaustas, ar realu, kad tokiu pavyzdžiu artėjant rudeniui seks ir Lietuva, jis neslėpė, kad tai yra labai kompleksinis klausimas, o atsakymas į jį nepaprastas.
„Čia yra labai daug sudedamųjų dalių. Svarbu tai, kad dabar kalbame ne apie tai, kas bus vasarį, kovą, o rudenį. Pirmas dalykas, svarbu, kokia padermė cirkuliuos. Kitas klausimas, kokios vakcinos tą padermę gali veikti, ar mes turime tas vakcinas, ar jos jau yra pagamintos, ar jau atlikti klinikiniai tyrimai. Tad labai daug klausimų.
Kitas dalykas, tos vakcinos, kurios šiandien yra pagamintos, kurios šiandien yra mūsų skiepų kabinetuose, tai, ką turime jau šiandien, tai turi tam tikrą poveikį. Ir vienas iš galimų variantų, jokiu būdu ne vienintelis, galėtų būti klausimas tolimesnio šių vakcinų naudojimo. Bet šiandien tai yra diskusijų klausimas, tai nėra sprendimas“, – pastebėjo V. Usonis.
Paprašytas patikslinti, ar, tikėtina, kad rudenį vėl skiepysimės dar Uhano atmainai sukurtomis vakcinomis, pašnekovas sakė, kad atmesti tokios galimybės neturime.
„Bet, kaip sakiau, pagrindinis klausimas – ką mes turėsime rudenį? Realiai, ne mokslinėse laboratorijose, ne eksperimentų, ikiklinikinių tyrimų stadijose, bet realiai šalyse, skiepų kabinetuose ir ką galėsime pasiūlyti žmogui. Tai nuo to reikia pradėti skaičiuoti, ką šiandien turime rinkoje, kas šiandien yra klinikinių tyrimų finišo tiesiojoje ir kokie produktai gali būti užregistruoti“, – komentavo gydytojas.
Tyrimai vyksta įvairiomis kryptimis
Nors gamintojai prabyla apie atnaujintų vakcinų kūrimą, neslepiama, kaip yra sunku „lenktyniauti“ su virusu ir jo atmainomis, ateičiai numatyti efektyvią vakciną.
„Taip yra, jei kalbėtume apie tos pačios technologijos vakciną, kokią turime šiandien. Bet mokslas nestovi vietoje, tyrimai vyksta labai įvairiomis kryptimis, yra tiriamos įvairių vakcinų klasės ir turėsime sprendimus. Bet dar reikia atsargiai apie juos kalbėti“, – pabrėžė V. Usonis.
Pasak jo, didelė tikimybė, kad vasarą viruso intensyvumas vėl nukris, bet istorija rodo, kad reikia būti pasiruošus viskam.
„Prisimename, kai pernai rugpjūtį atsiradus deltai visi ėmėsi už galvos, kas čia dabar bus. Bet praėjo pusė metų ir atsirado omikronas. Tai kas gali pasakyti, kokią padermę turėsime už pusės metų?“ – svarstė gydytojas.
Nepalaikytų perteklinio vakcinavimo
„Nežinau, kokius sprendimus priims konkrečios šalys, tačiau bent man ta 4 dozė didelio entuziazmo kažkaip nekelia. Tai reikštų ketvirtą kartą imunizuotis pradiniu variantu, kai virusas tikrai yra gerokai pakitęs. Juo labiau daugeliui greičiausiai susidūrus su omikron toks papildomas skiepas būtų perteklinis dalykas.
Tad nepalaikyčiau perteklinio vakcinavimo, man atrodo, kad jis turi būti racionalus, kad vakcinos saugotų nuo sunkios ligos ir nuo mirties. Ir nemanau, kad dabar reikia padėti apskritai apsisaugoti nuo užsikrėtimo, nes matome, kad to nelabai galima padaryti“, – kalbėjo mokslininkė.
Ji sutiko, kad geriausias sprendimas būtų atnaujintos vakcinos, tačiau išlieka klausimas, ar jas pavyks sukurti.
„Kompanijos yra deklaravusios, kad jos kurs vakciną prieš omikron variantą, bet, man atrodo, kadangi matome, koks yra staigus omikron bangos kilimas ir toks pats staigus kritimas, tai, aišku, kad per 1,5–2 mėnesius ta banga ir omikrono dominavimas, tikėtina, baigsis, ir bus kito varianto dominavimas.
Tad asmeniškai aš labai sunkiai įsivaizduoju, kaip įmanoma suspėti sukurti tuos naujus vakcinų variantus, kad jie vis dar tebebūtų aktualūs. Gal bus kažkaip sumodeliuota, kad į priekį būtų galima kažkaip numatyti svarbiausias mutacijas į tą vakcinos seką“, – svarstė imunologė.
Pirmą sustiprinamąja dozę būtina gauti kuo greičiau
Tačiau V. Usonis pabrėžė, kad nereikėtų painioti kalbų apie papildomas sustiprinamąsias dozes su dabartiniu raginimu kuo greičiau pasiskiepyti sustiprinamuoju skiepu.
„Nesupainiokime dviejų dalykų. EVA kalbėjo apie papildomas sustiprinamąsias dozes. Labai kategoriška nuomonė ir šiandien tai jau yra faktai, kad apsaugai nuo omikrono labai svarbu, kad žmonėms būtų įskiepyta sustiprinamoji dozė. Tai yra neginčijama ir įrodyta.
Ir 3 mėnesiai yra tas optimalus biologinis laikas ir, jei yra galimybės, administraciniai dalykai tą užtikrinti, tai tą reikia daryti“, – pastebėjo jis.
