Vieša paslaptis, kad ilgus metus šalyje galiojusi neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tvarka palikdavo nemažą landą kyšininkavimui. Tikimasi, šią problemą suvaldyti padės nuo rudens įsigaliojusi tvarka, pagal kurią norint gauti išmokas gali tekti iš naujo atlikti sveikatos ištyrimą.
Vis dėlto šiandien skaičiai kalba patys už save. Remdamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sudaryto Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, penktadienį surengtoje diskusijoje, skirtoje korupcijos problemai negalios nustatymo srityje aptarti, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžė, kad tokia situacija stebima jau ne vienerius metus.
„Jokia naujiena, kad NDNT jau daug metų turi korupcijos problemų. Bet tam, kad galėtume ją išspręsti, pirmiausia turime drąsiai ją įvardyti. Lietuvoje vis dar yra nemažai institucijų, kurios vengia žiūrėti į tyrimų duomenis, per mažai dėmesio skiria korupcijos prevencijai.
Net 39 procentai Lietuvos gyventojų teigia, kad NDNT yra labiausiai korumpuota šalies institucija. Kitaip sakant, 9 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad minėtoji institucija yra korumpuota arba labai korumpuota. Kai kalbame apie konkrečią gyventojų patirtį, kas ketvirtas žmogus, susidūręs su NDNT tarnybos atstovais, vis dar supranta, kad iš jo reikalaujamas kyšis, o kas penkioliktas šešioliktas teigia jį davęs“, – kalbėjo jis.
Pranešėjas neslėpė, kad palyginus su 2014–2016 m. šie skaičiai gerėja, tačiau to nepakanka.
„Anksčiau vos ne kas antras žmogus, susidūręs su tarnyba, tvirtino suvokęs, kad iš jo reikalauja kyšio. Taip pat ketvirtadalis teigė jį davę. Ir išryškėjo ne tik ši problema. Apklausus valstybės tarnautojus, kas dešimtas jų atsakė, kad jam yra tekę pasinaudoti pažintimis, kad išspręstų kažkokį klausimą, susijusį su šia tarnyba. Lietuvos korupcijos žemėlapis labai aiškiai tą parodo“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Seimo socialinių ir darbo reikalų komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė neslėpė, kad ir susitikdama su rinkėjais išgirsta tokių klausimų: „Kiek turiu šiandien duoti, kad nustatytų negalią?“
Kartu ji priminė ir įvairias rezonansines bylas, kurių metu buvo sulaikyti ar pareikšti įtarimai ne tik įvairių miestų NDNT skyrių darbuotojams, bet ir asmens sveikatos priežiūros vadovams, gydytojams.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo, kad nuo 2013 metų yra pradėjusi 16 ikiteisminių tyrimų, susijusių su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo.
Šiose bylose STT pareiškė įtarimus dėl įvairių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų 109 asmenims, iš jų: 6 gydytojams, 14 NDNT darbuotojams, 89 pacientams“, – rašoma tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Teismų sprendimais kai kuriems gydytojams ir NDNT darbuotojams skirtos baudos nuo 400 iki beveik 8000 eurų, kai kuriems – skirtas laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant.
„Sodra“ per 2018 metus apskundė 59 NDNT sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo, iš jų 23 atvejais sprendimai buvo pakeisti.
Tarnyba tikina prisiimanti atsakomybę
173 tūkstančių – tiek gyventojų šiandien mokama šalpos neįgalumo pensija, iš jų – 134,8 tūkst. netekto darbingumo, o 38,2 tūkst. – invalidumo pensija. Išlaidos netekto darbingumo pensijoms yra antros pagal dydį „Sodros" biudžete.
Tačiau R. Šalaševičiūtės teigimu, netekto darbingumo pensijos yra stipriai sumažėjusios: „2009 neįgaliųjų buvo 167 tūkst., o 2018 m. – jau 130 tūkst., t. y. apie 30 tūkst. mažiau.“
„Tačiau reikėtų pabrėžti, kad nereikėtų šioje situacijoje visos kalėtės versti NDNT. Viskas labai daug priklauso ir nuo medikų, svarbus yra ir savivaldybių, kurie yra gydymo įstaigų steigėjai, indėlis, jos turėtų daugiau prisidėti prie jų kontrolės. NDNT jau yra galutinė stotelė, kur priimamas sprendimas“, – kalbėjo Seimo narė.
Jai antrindamas NDNT specialistas Jurgis Kazlauskas taip pat pabrėžė, kad viskas prasideda nuo žmogaus, kuris kreipiasi į gydymo įstaigą.
„Ji jau ruošia dokumentus, teikia siuntimą, jie tada atvyksta pas mus, įtraukiamos savivaldybės, pildomas klausimynas, vertinami medicininiai dokumentai ir pagal tai, kiek žmogus gali dalyvauti darbe, gyvenime, buityje, nustatoma negalia. Kai yra keli subjektai, kai yra ne viena gydymo įstaiga, kuri gali Lietuvoje teikti tuos siuntimus, kažkas turi priimti atsakomybę. Ir mes tai tikrai darome. Be abejo, teisinių faktų, kurie jau buvo nustatyti paneigti negalime, bet tarnyba tokio elgesio netoleruoja“, – tvirtino jis.
Susirinkusieji akcentavo, kad tai – kompleksinių sprendimų reikalaujanti bėda.
„Suprantu, kad yra įvairūs dokumentai, nurodyta antikorupcinė programa, parengtas priemonių planas, ir labai norėčiau, kad jūs galėtumėte pasinaudoti nauju korupcijos prevencijos įstatymu, kuris kitais metais bus svarstomas Seime. Jis suteiktų dar daugiau galių konkrečioms institucijoms šiai problemai spręsti“, – pastebėjo S. Muravjovas.
Nuo rudens „Sodra“ pakeitė tvarką
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė portalui tv3.lt yra pabrėžusi, kad neįgalumo nustatymo sistema kaip pacientų ir medikų piktnaudžiavimo atvejų šaltinis skamba nuolatos.
Neįgalius asmenis vienijančiose bendruomenės piktinamasi, jog jei vieni neįgaliaisiais tampa nepagailėję pinigų, sunkiai sergančiajam reikiamas nedarbingumo lygis nustatomas ne visada.
„Masinė problema išlieka tai, kad į kiekvieną neįgalųjį toliau žiūrima kaip į potencialų simuliantą. Net tie žmonės, kurių sveikatos būklė nepasikeis ir darbingumo lygis nebepakils, priversti vėl ir vėl minti gydymo įstaigų slenksčius bei rinkti tai įrodančias pažymas. Šioje vietoje matome realią galimybę paversti sistemą efektyvesne ir kokybiškesne“, – aiškino ji.
S. Kunigonytė pabrėžė, kad yra ne vienas atvejis, kai žmonės tikrai turi negalią, bet jiems nepratęsia neįgalumo: „Žmogus būna sunkiai orientuojasi erdvėje ir jam reikia pagalbos, bet neįgalumo kažkodėl nepratęsia. O kitą kartą net įtarimo nekils, kad žmogus turi negalią. Taip, būna ir nematomos negalios, bet kiek tokių atvejų, kai iš esmės sveiki žmonės gauna neįgalumą.“
Portalas tv3.lt jau rašė apie nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojusią tvarką, pagal kurią norint gauti išmokas gali tekti iš naujo atlikti sveikatos ištyrimą, mat kilus pagrįstoms abejonėms dėl asmeniui nustatyto neįgalumo ar nedarbingumo (neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio) „Sodra“ tam patikrinti galės pasitelkti nepriklausomus gydytojus specialistus.
NDNT iki šiol tiek laikinam nedarbingumui, tiek ir netektam darbingumui nustatyti iš naujo vertindavo tuos pačius medicininius dokumentus.
Įsigaliojus naujam įstatymui gyventojo sveikatą iš naujo patikrins nepriklausomi gydytojai specialistai. Konkurso būdu bus atrinktos antrinio ir tretinio lygio gydymo įstaigos, su kuriomis „Sodra“ sudarys sutartis. Šios įstaigos ir vykdys papildomą asmens sveikatos ištyrimą įtartinais atvejais. Patikrinimą organizuos ir finansuos „Sodra“ iš savo biudžeto.
