s. muravjovas

Penktadalis savivaldybių informacijos viešinimui skirtų lėšų atitenka su politikais susijusiomis įmonėms, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. Nevyriausybinė organizacija, susisteminusi svetainėje manovalstybe.info pateikiamus duomenis, nurodo, kad 2015-2018 metais iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įmonėms, susijusioms su politikais, iš viso skirta 1,4 mln. eurų. Iš viso savivaldybės savo veiklos viešinimui per šį laikotarpį skyrė 7,8 mln. eurų.

Kas ketvirtas žmogus, susidūręs su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) atstovais, tvirtina vis dar suprantantis, kad iš jo yra reikalaujamas kyšis, o kas penkioliktas šešioliktas teigia jį ir davęs. Ne tik tokius skaičius atskleidžiantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimų rezultatai, bet ir virtinė skandalingų bylų tik iliustruoja ne vienerius metus bujojančią korupcijos problemą šioje srityje.

Susisiekimo ministras parlamentaras Jaroslavas Narkevičius Vėlinių išvakarėse viešai pasidžiaugė papildomai skirtu finansavimu Trakų kapinių teritorijos ir kelių rajono gyvenviečių gatvių asfaltavimui – lėšas šiems ministro rinkimų apygardos objektams Vyriausybė skyrė jo paties teikimu. „Džiugu, kad už papildomai skirtas tikslines lėšas iš Susisiekimo ministerijos rezervinio fondo darbai prie Trakų kapinių buvo atlikti laiku“, – spalio 31 dieną feisbuke rašė ministras.

Kasmetiniame Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuvos pozicija išlieka nepakitus – kaip ir pernai, šaliai teko 59 balai iš 100 galimų ir 38 vieta 180 šalių sąraše. Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva užima 18 vietą iš 28, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje yra Danija su 88 balais, pranešė tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“. Kaip pažymi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Lietuviai nulenkę galvas priėmė naująjį Darbo kodeksą. Lygiai taip pat stebi žaibo greičiu kylančias kainas ir klusniai krapšto du eurus už vieną cukiniją. Paburba dėl politinės korupcijos skandalų. Bet toliau tyli. Tuo metu Rumunijoje pusės milijono žmonių protestas privertė valdžią atšaukti korupciją ginantį įstatymą. O protestuotojams nesitraukiant iš aikščių, galime sulaukti ir Vyriausybės atsistatydinimo. Ekspertai sako, kad protestai – sveikos demokratinės visuomenės išraiška.

Reikia ne naikinti prekybos poveikiu sąvoką, o rasti papildomų įrankių už ją bausti, sako nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. „Šiuo metu yra kelios priemonės, kurios leidžia teisėsaugai skirti bent šiek tiek dėmesio prekybai poveikiu. Mano akimis, kaip tik turime kalbėti apie tai, jog įrankių tinkamai prižiūrėti ir bausti už prekybą poveikiu reikia daugiau.

Tikrinti ar ne valdininkų polinkį korupcijai? Siekiant užtikrinti skaidrumą valstybės tarnautojai galėtų būti individualiai tikrinami dėl atsparumo korupcijai, sako Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Ar taip išvengsime korupcijos „Laisvosios bangos“ radijuje diskutavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergėjus Muravjovas ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.