sergejus muravjovas

Dabartinio Seimo nariai aktyviau deklaruoja susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais nei buvusio, ketvirtadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Jo atliktos parlamentarų apžvalgos duomenimis, Pavasario sesijos metu 70 parlamentarų paskelbė 654 tokius susitikimus, kai 2017 metų pavasarį 45 Seimo nariai pranešė apie 475 tokius susitikimus.

Antraisiais kadencijos metais savo darbotvarkes skelbė 80 proc. savivaldybių vadovų – merai, jų pavaduotojai, administracijos direktoriai, pirmą kartą tą darė visi merai, antradienį praneša nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Kaip rodo tyrimas, kuris buvo atliktas peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines bei svetainę manosusitikimai.

Vienas iš keturių Europos Parlamento narių iš Lietuvos (3 iš 11) skelbia apie savo susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis. Lietuvos atstovai užima 19 vietą iš 27 pagal susitikimus viešinančių europarlamentarų dalį, rodo „Transparency International“ Europos Sąjungos skyriaus pirmą kartą atlikta apžvalga. Kas trečias EP narys (259 iš 704) paviešino po bent vieną tokį susitikimą.

Ilgalaikes savo darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo kadencijos pradžios, skelbia tik kas penktas iš Lietuvos miestų ir rajonų merų, rodo prieš korupciją kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. „Mūsų tikslas – padėti žmonėms suprasti, su kuo bendrauja ir kaip sprendimus priiminėja mūsų politikai ir valstybės tarnautojai“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų yra susiję su partijomis, o daugiausiai „savų“ valstybiniame sektoriuje turi ar turėjo socialdemokratai, liberalai, valstiečiai ir darbiečiai. Naujausias tyrimas rodo, kad tik prabėgus rinkimams, partijos skuba ištikimus sau žmones „įtaisyti“ į šiltas vadovų kėdes. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos analizės.

Penktadalis savivaldybių informacijos viešinimui skirtų lėšų atitenka su politikais susijusiomis įmonėms, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. Nevyriausybinė organizacija, susisteminusi svetainėje manovalstybe.info pateikiamus duomenis, nurodo, kad 2015-2018 metais iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įmonėms, susijusioms su politikais, iš viso skirta 1,4 mln. eurų. Iš viso savivaldybės savo veiklos viešinimui per šį laikotarpį skyrė 7,8 mln. eurų.

Kas ketvirtas žmogus, susidūręs su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) atstovais, tvirtina vis dar suprantantis, kad iš jo yra reikalaujamas kyšis, o kas penkioliktas šešioliktas teigia jį ir davęs. Ne tik tokius skaičius atskleidžiantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimų rezultatai, bet ir virtinė skandalingų bylų tik iliustruoja ne vienerius metus bujojančią korupcijos problemą šioje srityje.

„Registrų centro“ duomenys apie įmonių savininkus Lietuvoje prieinami prasčiau nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėse, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir partnerių atlikta apžvalga. Šiuos duomenis apie savininkus kaupia Estija, Latvija, Švedija ir Danija.

Susisiekimo ministras parlamentaras Jaroslavas Narkevičius Vėlinių išvakarėse viešai pasidžiaugė papildomai skirtu finansavimu Trakų kapinių teritorijos ir kelių rajono gyvenviečių gatvių asfaltavimui – lėšas šiems ministro rinkimų apygardos objektams Vyriausybė skyrė jo paties teikimu. „Džiugu, kad už papildomai skirtas tikslines lėšas iš Susisiekimo ministerijos rezervinio fondo darbai prie Trakų kapinių buvo atlikti laiku“, – spalio 31 dieną feisbuke rašė ministras.

Ar aukštų pareigų ir ant popieriaus pusdevinto tūkstančio eurų siekiančios svajonių algos dalybos galėjo įvykti medžioklėje? Toks klausimai žiniasklaidai iškilo po to, kai paaiškėjo, kad konkursą Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus kėdei užimti laimėjęs Valdas Kaubrė yra ne sykį medžiojęs su aukštais valstybės pareigūnais – Vyriausybės kancleriu, dabartiniu aplinkos ministru.

Pirmadienio vakarą prie debatų pakylos pirmą kartą stoja kandidatai į prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis. Debatus organizuoja naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Apie 1,5 val. truksiančius debatus moderuos BNS redaktorius Vaidotas Beniušis.

Tūkstantinės baudos gresia už kyšio davimą, tačiau kas ketvirtas lietuvis kyšį vis tiek duoda. Politikai susigriebė ir ragina ieškoti būdų kovai su tebeklestinčia korupcija ir kyšiais gydymo įstaigose. Kad neimtų kyšių, medikai reikalauja didesnių algų.  Šiemet baudos už kyšininkavimą padidintos ir bauda paties kyšio sumą gali viršyti iki dešimties kartų. Tarkime, net mažiau kaip 50 eurų duodančiajam kyšį gresia 750 eurų bauda.

Kas trečias (31 proc.) verslininkas Vilniuje ir kas penktas (19 proc.) Kaune nedalyvavo viešajame pirkime, nes, jų manymu, konkursas buvo skirtas konkrečiai įmonei. Jie taip pat pripažįsta, kad dauguma tiekėjų pasinaudotų pažintimis siekiant laimėti konkursą, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta verslininkų apklausa. Vienas iš dviejų verslininkų mano, kad Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės viešuosius pirkimus vykdo sąžiningai, tačiau trečdalis mano atvirkščiai.

Tapęs socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju Vladimiras Banelis turėtų palikti Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pareigas, įsitikinęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.

Naujausiam Eurobarometro tyrimui atskleidus, kad tik penktadalis Lietuvos bendrovių didelį korupcijos mastą šalyje laiko problema, tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ (TILS) atstovas teigia, kad toks požiūris turėtų kelti nerimą. „Galbūt tai yra geras klausimas mūsų verslininkams, kodėl jie taip mano. Žmogui iš šalies gali atrodyti, kad verslininkai paprasčiausiai dažnai yra pripratę veikti jų manymu, gana korumpuotoje aplinkoje.

Skaidrų verslą vienijančios iniciatyvos „Baltoji banga“ prašymu „Transparency International“ Lietuvos skyrius šiais metais atliko jos narių skaidrumo vertinimą.

Apie pastangas išvengti korupcijos skelbia kas trečia gynybos srityje veikianti Lietuvos įmonė, pirmadienį pranešė su korupcija kovojančios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Tyrimo metu vertinta, kiek dėmesio korupcijos klausimams skiria kai kurios viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje 2014 – 2015 metais laimėjusios įmonės.

Korupcijos žala Lietuvoje – milžiniška. Tiksliau tariant, ji gali siekti daugiau kaip 11 proc. BVP arba 4,4 mldr. eurų. Tai rodo naujausi nepriklausomo tyrimų centro „RAND Europe“ duomenys. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas įvardijo, kokią įtaką tai turi kiekvienam lietuviui. „Tai toks magiškas skaičius. Girdime, kad mes prarandame labai daug pinigų.

Seime gimusi iniciatyva Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sudarymą patikėti ir nevyriausybinėms organizacijoms neturėtų būti svarstoma skubotai, sako tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas. Tokį sumanymą TILS vadovas vadina komplimentu ir geru organizacijos veiklos įvertinimu. Tačiau kartu, anot S.Muravjovo, tai atsargiai vertintina idėja.

Kalėdinės verslo dovanos – nekalta tradicija, būtinybė ar slapta manipuliavimo priemonė? Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ organizuotų verslo etikos pusryčių metu šį klausimą iškėlė verslo ir valstybinių institucijų atstovai, kurie diskutavo apie tinkamas priemones pasveikinti kolegas ar verslo partnerius švenčių proga.

Yra nuostabi galimybė padaryti viską, kad skaidrumo santykyje tarp verslo ir politikų būtų daugiau, „Žinių radijui“ sakė  „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas.   „Ką turi padaryti valdančioji daugumą? Priimkime naują lobistinės veiklos įstatymą, padarykime taip, kad mes geriau žinotume, kas teikia pasiūlymus seimūnams, su kuo jie susitikinėja. Praplėskime lobistų apibrėžimą. Padarykime taip, kad taptų tiesiog skaidriau.

Lietuva lenkia daugelį pasaulio šalių dėl sąlygų verslui ir žiniasklaidos laisvės, bet turėtų pasitempti siekdama skaidresnio biudžeto, rodo naujas antikorupcinis tyrimas. Visuomenės sąžiningumo indekse (angl. Index of public integrity) iš daugiau nei šimto valstybių Lietuva užėmė 25-ą vietą.

Daugiau nei pusė moterų susiduria su smurtu šeimoje ir vos mažiau nei trečdalis iš jų ryžtasi apie tai prabilti ir kreiptis pagalbos. Kaip kovoti su šiuo visuomenėje įsikerojusiu blogiu? Pilietinės iniciatyvos „Moterys kalba“ komanda ir apie smurtą artimoje aplinkoje prakalbusios moterys turi savo atsakymą. Vakar Švedijos ambasadoje buvo oficialiai pristatytas projektas #superherojės.

Sveikatos apsaugos ministrė turi detaliai paaiškinti istoriją dėl kyšio davimo gydytojui, o jos elgesį privalo įvertinti Socialdemokratų partija, sako su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Jo vertinimu, Rimantė Šalaševičiūtė neturi aiškios vizijos, kaip sumažinti korupciją sveikatos apsaugos srityje.

2015 metų „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo per septynias vietas, skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius. 2015 metų tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų (2014 metais – 58 balai) ir 32 vieta 168 šalių sąraše, kai pernai Lietuva buvo 39 vietoje iš 174 tirtų valstybių.

 Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ atstovas sako, kad šią savaitę Seimo patvirtinta Nacionalinė kovos su korupcija programa yra ambicingesnė nei ankstesnė, tačiau už jos įgyvendinimą reikia reikalauti asmeninės atsakomybės. „Svarbu, kad už programos įvykdymą atsakingų įstaigų vadovai galų gale prisiimtų asmeninę atsakomybę už jos įgyvendinimą.

 Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiemet korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo keturiais laipteliai į viršų ir užėmė 39-ą vietą tarp 175-ių pasaulio šalių. Tačiau Tarptautinės antikorupcijos dienos išvakarėse politikai pastebi, kad Lietuvoje didele problema vis dar išlieka viešųjų ir privačių interesų derinimas bei smulkioji korupcija.

Buvusiam Izraelio premjerui Ehudui Olmertui teismas antradienį skyrė šešerius metus nelaisvės už plataus masto korupciją. Tuo tarpu Lietuvoje aukšto rango politikai yra nebaudžiami: „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad Lietuvoje yra tik vienas ryškus politiko nuteisimo pavyzdys.  „Tokių pavyzdžių per daug neturime. Ryškiausiais yra pono Butkevičiaus (politikos Audriaus Butkevičiaus nuteisimas 1997 metais už korupciją - red.) atvejis.

Net 95 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje korupcija yra plačiai paplitusi, rodo naujausias Eurobarometro tyrimas. Tai vienas didžiausių rodiklių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Apklausos duomenimis, apie trečdalį Lietuvos gyventojų - daugiausiai visoje ES - teigė, kad per pastaruosius metus jų buvo prašyta ar tikėtasi, kad jie duos kyšį už paslaugas.

Lietuvoje atvirųjų duomenų politika žengia tik pirmuosius žingsnius, bet jau skaičiuojama, kad visuomenei paviešinta informacija leistų sutaupyti nemažas pinigų sumas bei kurti darbo vietas. Viešojo sektoriaus institucijos sėdi ant didelio duomenų maišo, kurį pravėrus būtų galima efektyviau kovoti su šešėliu, sutaupyti laiko ir pinigų ieškant reikalingos informacijos bei naudingiau teikti viešąsias paslaugas.

 5,5 balo dešimtbalėje sistemoje – taip Lietuvos verslas vertina aplinkos santykių skaidrumą. Šiemet Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeksą (KSI) pakilo aukščiau, užimdama 48 vietą iš 176 pasaulio šalių. Vis dėlto, menkas pokytis teigiamų rezultatų nereiškia – nežymiai pakilti Lietuva galėjo ir dėl pablogėjusios nuomonės apie korupciją kitose valstybėse.

Verslo skaidrumas Lietuvoje vertinamas vos 5,5 balo iš 10 galimų. Šiais metais pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva pakilo dviem pozicijom aukščiau nei pernai ir užėmė 48 vietą iš 176 pasaulio šalių. Problema – matoma Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas pasakojo, kad nepaisant viešai išsakytos kritikos, galima įžvelgti ir tam tikrų teigiamų poslinkių sprendžiant korupcijos problemas. „Šiuo metu vyksta dialogas su politikais.

Didžiausios pasaulio akcinės bendrovės teikia išsamesnes savo veiklos ataskaitas nei praeityje, tačiau jos vis dar neatitinka esminių skaidrumo standartų, teigiama naujame „Transparency International“ privataus sektoriaus tyrime. Tyrimas „Įmonių skaidrumas: didžiausių pasaulio bendrovių vertinimas“ (angl. Transparency in Corporate Reporting: Assessing the World's Largest Companies) vertino 105 didžiausių tarptautinių akcinių bendrovių ataskaitų išsamumą antikorupcinių priemonių srityje.

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas. Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln.

Kaimynė Latvija su šešėline ekonomika kovos iš visų jėgų: nuo liepos pradžios valstybiniu lygiu bus sudaromas baltasis įmonių sąrašas. Lietuvos ekspertai ir verslininkai gūžčioja pečiais ir tokios iniciatyvos Lietuvai nesiūlo. Latvijos Saeima nuo kovo pradžios priima šalies Finansų ministerijos inicijuotas Mokesčių ir muitų įstatymo pataisas, numatančias kelių rūšių nuolaidas ir kitų privilegijų verslininkams, kurie sąžiningai atsiskaito su valstybe.

Vasario 22 dieną Vilniaus Simono Daukanto aikštėje rengiama pilietinė akcija prieš neteisybės įšalą Lietuvoje. Jos organizatoriai tikisi, kad iki Kovo 11-osios šventės Lietuvoje įvyks reikšmingi pokyčiai teisėtvarkoje ir bus patenkintas jų reikalavimas kuo greičiau visuomenei paviešinti informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių atleidžiami aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, bei atskleisti visų politinių ir teisėtvarkos struktūrų ryšius su nusikalstamomis šešėlinėmis grupuotėmis.

Atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai leido suprasti buvę išmesti, nes kišo nosį į viešųjų pirkimų konkursus, kuriuose figūruoja didžiausi partijų rėmėjai. Partijas remia daug įmonių, nebūtinai dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose. O konkursus laiminčios bendrovės oficialiai į partijų sąskaitą perveda apie keliasdešimt tūkstančių litų, nors pirkimo sutarčių pasirašo už šimtus milijonų ar net milijardą.

Žemės ūkio specialistai kaltinami neteisėtais būdais organizavę milijoninės vertės melioracijos projektų, remiamų Europos Sąjungos lėšomis, viešuosius pirkimus. O A.Katliorius įtariamas gavęs piniginį kyšį ir paprašęs be atlygio suremontuoti kelius į savo bei sūnaus sodybas.

Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba pristatė Lietuvos korupcijos žemėlapį. Apie korupcijos mastus ir formas, populiarias mūsų šalyje, „Ekonomika.lt“ kalbina Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos vadovą Vytą Rimkų. – Žemėlapis atskleidė gyventojų, verslininkų ir valstybės tarnautojų nuomones.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad naujoje antikorupcinėje programoje neskiriamas tinkamas dėmesys visuomenės įtraukimui į antikorupcines veiklas – kova su korupcija paliekama vien institucijų rankose. „Saugiai įtraukti visuomenę į tiesioginę kovą su korupcija per pranešimus apie konkrečius korupcijos atvejus institucijos dar nedrįsta“, – teigia TILS. Nacionalinę kovos su korupcija programą (NKKP) 2011–2014 metams Seimas patvirtino ketvirtadienį.

Kol valstybinės institucijos tikrina šūsnis skundų, nevyriausybinės organizacijos neišnaudoja visuomeninės kontrolės galimybių. Seimo kontrolieriaus įstaiga pernai gavo virš dviejų tūkstančių piliečių skundų, o Valstybės kontrolė atliko per šimtą valstybės įstaigų ir finansų panaudojimo auditų. Kontroliuojančių įstaigų darbo apimtys nemažėja ir išaiškinami vis nauji pažeidimai.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

Vakar, Tarptautinės antikorupcijos dieną, lyg grybai po lietaus atkuto įvairiausios su korupcija kovojančios visuomeninės organizacijos, judėjimai, netgi institutai. Spaudos konferencijos vijo viena kitą, jose kalbėjusieji gyrėsi įvairiausiais tyrimais, visuomenės apklausomis, naujomis iniciatyvomis, esą kada nors ateityje galėsiančiomis pažaboti korupcijos gyvatę.

Nors mokesčių, darbo ir kitos finansinius nusikaltimus tiriančios tarnybos ragina piliečius pranešti apie nusikalstamą veiklą, tačiau jie nėra apsaugoti nuo persekiojimo ar administracinio susidorojimo. Tyrimai atskleidžia, jog į atitinkamas institucijas kreiptis bijo net du trečdaliai asmenų, o apie 90% atlyginimus gaunančių vokeliuose į korupciją tiriančias tarnybas kreipiasi tik išėję iš darbo. „Mes arba turime jiems (piliečiams – balsas.

Premjeras Andrius Kubilius subūrė penkių ekspertų Antikorupcijos darbo grupę. Dabar valstybėje veiks kelios korupciją naikinančios institucijos. Naujojoje darbuosis ir liūdnai pagarsėjęs VSD "seklys" Linas Jurgelaitis.

Milijardas litų. Štai tiek, o gal net ir daugiau, ekspertų skaičiavimais, kasmet Lietuva praranda dėl neskaidrių viešųjų pirkimų. Problema gerai žinoma ne tik sociologams, bet ir valdininkams, teisėsaugininkams. Tačiau jos išspręsti niekas nepajėgia. Tuo tarpu mūsų, mokesčių mokėtojų, milijardas litų kasmet taikliai subyra į reikiamas kišenes.

Ketvirtadienį Vyriausybės rūmuose vykusį socialinį forumą dalyviai gyrė kaip pirmąjį valdančiųjų žingsnį į dialogą su visuomene, tačiau juos nuvylė pasirinkta forumo forma - į vieną būrį sukviesti virš 300 darbdavių, profsąjungų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, kurie turėjo kalbėtis su Vyriausybės nariais. „Renginyje dalyvavo daugiau kaip trys šimtai profesinių sąjungų, darbdavių, nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Iš tikrųjų auksinis Prezidentūros tualetas už beveik ketvirtį milijono ir paprasta Kauno tualeto būdelė už auksinę kainą - tokius fokusus Lietuvoje leidžia Viešųjų pirkimų įstatymas.

Milijardas litų - tiek, o gal net ir daugiau, ekspertų skaičiavimais, kasmet Lietuva praranda dėl neskaidrių viešųjų pirkimų. Tokią sumą, kasmet sumokamą kyšiams per viešuosius pirkimus, nurodė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, vadovaudamasis naujausiais tyrimais, rašo „Respublika“. Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri turėtų prižiūrėti viešuosius pirkimus, viršininko Rimgaudo Vaičiulio „Respublika“ paklausė, kokį įspūdį jam daro tokie skaičiai.