transparency international

Vengrija pagal korupcijos indeksą nukrito į paskutinę vietą tarp Europos Sąjungos šalių, o organizacija „Transparency International“ antradienį apkaltino „politinį elitą“ piktnaudžiaujant valstybės ir bloko lėšomis. Vengrija ilgą laiką ginčijasi su Briuseliu dėl korupcijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, dėl kurių buvo įšaldytas milijardų eurų bloko finansavimas.

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30 procentų, pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS).  Ministerijos, atsakydamos į TILS užklausas, pateikė informaciją apie 133 sutartis už 7,4 mln. eurų, skirtas publikacijų rengimui ir sklaidai, tuo metu Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, tų pačių sutarčių vertė yra 12 mln. eurų, teigiama pranešime.

127 skaidrumo, antikorupcijos ir atvirų duomenų srityse veikiančios nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių – ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) ragina Europos Sąjungos valstybes atverti galutinių naudos gavėjų registrus. Anot TILS, tai svarbu, siekiant veiksmingai įgyvendinti Rusijai dėl karo Ukrainoje skirtas sankcijas.

Į Londoną plūstantys nešvarūs Rusijos pinigai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir gali sumažinti Vakarų sankcijų, kuriomis grasinama Maskvai, jei ši įsiveržtų į Ukrainą, poveikį, penktadienį perspėjo pareigūnai ir kovos su korupcija prievaizdas.

Dabartinio Seimo nariai aktyviau deklaruoja susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais nei buvusio, ketvirtadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Jo atliktos parlamentarų apžvalgos duomenimis, Pavasario sesijos metu 70 parlamentarų paskelbė 654 tokius susitikimus, kai 2017 metų pavasarį 45 Seimo nariai pranešė apie 475 tokius susitikimus.

Korupcijos apraiškas mažinti padėtų elektroninių paslaugų plėtra, valstybės tarnybos prestižo didinimas bei politikų rodomas nepakantumo pavyzdys, sako premjerė Ingrida Šimonytė, tarptautiniam indeksui rodant prastus rezultatus šioje srityje. „Man atrodo, kad svarbiausia yra prielaidų mažinimas pačių ten, kur tai yra įmanoma, nes yra daug santykio su valstybe aspektų, kur galima sumažinti galimybes sukurti terpę, kad kažkas turėtų atsilyginti už tai, kas ir taip priklauso mokesčių mokėtojui.

Antraisiais kadencijos metais savo darbotvarkes skelbė 80 proc. savivaldybių vadovų – merai, jų pavaduotojai, administracijos direktoriai, pirmą kartą tą darė visi merai, antradienį praneša nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Kaip rodo tyrimas, kuris buvo atliktas peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines bei svetainę manosusitikimai.

Vienas iš keturių Europos Parlamento narių iš Lietuvos (3 iš 11) skelbia apie savo susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis. Lietuvos atstovai užima 19 vietą iš 27 pagal susitikimus viešinančių europarlamentarų dalį, rodo „Transparency International“ Europos Sąjungos skyriaus pirmą kartą atlikta apžvalga. Kas trečias EP narys (259 iš 704) paviešino po bent vieną tokį susitikimą.

Ilgalaikes savo darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo kadencijos pradžios, skelbia tik kas penktas iš Lietuvos miestų ir rajonų merų, rodo prieš korupciją kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. „Mūsų tikslas – padėti žmonėms suprasti, su kuo bendrauja ir kaip sprendimus priiminėja mūsų politikai ir valstybės tarnautojai“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Jei ištikimam partijos nariui per rinkimus neatsiveria Seimo ar savivaldos tarybos durys, šiltą vietą jis atras savivaldybės ar valstybės įmonės direktoriaus kėdėje. Nors savais labiausiai rūpinasi socialdemokratai, rinkimų nelaimėjusių bendrapartiečių nepamiršta nė viena pagrindinė Lietuvos partija.  „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) atlikto tyrimą, kiek savivaldybių ir valstybės valdomų įmonių vadovų turi ryšių su politinėmis partijomis.

Trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų yra susiję su partijomis, o daugiausiai „savų“ valstybiniame sektoriuje turi ar turėjo socialdemokratai, liberalai, valstiečiai ir darbiečiai. Naujausias tyrimas rodo, kad tik prabėgus rinkimams, partijos skuba ištikimus sau žmones „įtaisyti“ į šiltas vadovų kėdes. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos analizės.

Atsakomybę dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų turėtų prisiimti ne tik pagrindinis „Grigeo“ akcininkas ir vadovas Gintautas Pangonis, kuriam teisėsauga pareiškė įtarimus, bet ir kolegialūs grupės valdymo organai, teigia ekspertai. Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius teigia, kad savo pareigų tinkamai neatliko nei „Grigeo“ stebėtojų taryba, nei valdyba.

Seimas patyliukais priėmė įstatymų pakeitimus, kurie palengvina politikų dalią. Kalbu apie tai, kad nuo šiol politikai ir valdininkai gali nebenurodyti dalies savo turtinių sandorių, narystės tam tikrose organizacijose ir panašiai. Vieni pirmųjų šia nauja įstatymo nuostata pasinaudojo aukščiausi šalies politikai – premjeras Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Laikraščius leidžianti dviejų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) Seimo narių įmonė gauna užsakymus iš bendrapartiečių valdomų savivaldybių, o įmonėje žurnalistais dirba ir algas gauna tos pačios savivaldybės tarybos nariai, antradienį rašo naujienų portalas 15min.lt. Tarp laikraščius lenkų ir lietuvių kalbomis leidžiančios įmonės „Rejspa“ akcininkų yra LLRA-KŠS priklausantys Seimo nariai Michalas Mackevičius ir Vanda Kravčionok.

Penktadalis savivaldybių informacijos viešinimui skirtų lėšų atitenka su politikais susijusiomis įmonėms, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. Nevyriausybinė organizacija, susisteminusi svetainėje manovalstybe.info pateikiamus duomenis, nurodo, kad 2015-2018 metais iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įmonėms, susijusioms su politikais, iš viso skirta 1,4 mln. eurų. Iš viso savivaldybės savo veiklos viešinimui per šį laikotarpį skyrė 7,8 mln. eurų.

Kas ketvirtas žmogus, susidūręs su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) atstovais, tvirtina vis dar suprantantis, kad iš jo yra reikalaujamas kyšis, o kas penkioliktas šešioliktas teigia jį ir davęs. Ne tik tokius skaičius atskleidžiantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimų rezultatai, bet ir virtinė skandalingų bylų tik iliustruoja ne vienerius metus bujojančią korupcijos problemą šioje srityje.

Tarptautinę antikorupcijos dieną skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ ir asociacija „Investors‘ Forum“ pristatė naują „Mėslitos“ direktoriaus Sauliaus Poškos interviu. Šis personažas vaizdo įraše pasisakė apie korupciją, kontrabandines prekes ir tai, kad lietuviai – knygnešių tauta. Ką nors gabenti per sieną jiems tiesiog įaugę į kraują, cituojamas jis pranešime spaudai.

„Registrų centro“ duomenys apie įmonių savininkus Lietuvoje prieinami prasčiau nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėse, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir partnerių atlikta apžvalga. Šiuos duomenis apie savininkus kaupia Estija, Latvija, Švedija ir Danija.

Susisiekimo ministras parlamentaras Jaroslavas Narkevičius Vėlinių išvakarėse viešai pasidžiaugė papildomai skirtu finansavimu Trakų kapinių teritorijos ir kelių rajono gyvenviečių gatvių asfaltavimui – lėšas šiems ministro rinkimų apygardos objektams Vyriausybė skyrė jo paties teikimu. „Džiugu, kad už papildomai skirtas tikslines lėšas iš Susisiekimo ministerijos rezervinio fondo darbai prie Trakų kapinių buvo atlikti laiku“, – spalio 31 dieną feisbuke rašė ministras.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo į Lobistinės veiklos įstatymo projektą grąžinti prievolę politikams deklaruoti susitikimus su lobistais. Valstiečių seniūnas R. Karbauskis registravo siūlymą Seimo posėdžių sekretoriate, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (VVSK) prieš keletą savaičių nusprendus tokią Teisingumo ministerijos pasiūlytą nuostatą išbraukti iš projekto.

Didžioji Britanija yra užlieta nešvariais pinigais, nes labiausiai korumpuoti žmonės pasaulyje perka šioje šalyje prabangias jachtas, papuošalus, nekilnojamąjį turtą, reaktyvinius lėktuvus ir netgi apmoka mokslą privačiose švietimo įstaigose, rodo ketvirtadienį paskelbtos studijos išvados. Nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ nustatė, kad į Jungtinę Karalystę per šioje šalyje registruotas apskaitos įmones, bankus ir advokatų kontoras įtekėjo daugiau kaip 300 mlrd.

Ar aukštų pareigų ir ant popieriaus pusdevinto tūkstančio eurų siekiančios svajonių algos dalybos galėjo įvykti medžioklėje? Toks klausimai žiniasklaidai iškilo po to, kai paaiškėjo, kad konkursą Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus kėdei užimti laimėjęs Valdas Kaubrė yra ne sykį medžiojęs su aukštais valstybės pareigūnais – Vyriausybės kancleriu, dabartiniu aplinkos ministru.

Ukrainos naujasis antikorupcinis teismas darbą pradės rugsėjo 5 dieną, trečiadienį pranešė institucija, kurios įsteigimas buvo viena pagrindinių Vakarų partnerių Kijevui keliamų sąlygų. Teismo darbo pradžia buvo paskirta per visuotinį teismo teisėjų susirinkimą. Jame teisėjai per slaptą balsavimą išsirinko savo lyderį. Teismo pirmininke tapusi Olena Tanasevyč anksčiau dirbo teisėja Charkovo regione.

Kasmetiniame Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuvos pozicija išlieka nepakitus – kaip ir pernai, šaliai teko 59 balai iš 100 galimų ir 38 vieta 180 šalių sąraše. Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva užima 18 vietą iš 28, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje yra Danija su 88 balais, pranešė tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“. Kaip pažymi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Prezidentė paskyrė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorę Dianą Vilytę antrai 4 metų kadencijai. D. Vilytė šiai institucijai iškėlė aukščiausius profesionalumo reikalavimus, stiprinant viešųjų pirkimų politiką, taikant aktyvią pažeidimų prevenciją ir siekiant skaidraus bei efektyvaus valstybės lėšų naudojimo, pranešė Prezidentūra.

Premjeras Saulius Skvernelis pateikė prezidentei Dianos Vilytės kandidatūrą antrai 4 metų Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės kadencijai. „D. Vilytės nuopelnai skaidrinant viešuosius pirkimus – itin jautrią ir valstybei svarbią sritį - yra akivaizdūs. Šiuos darbus būtina aktyviai tęsti. Direktorė įrodė, jog yra žmogus, kuris nori ir geba tai daryti“, – pranešime spaudai sakė premjeras.

Valstybės investicijų programa, kuriai Lietuva kasmet skiria apie 1,3 mlrd. eurų, veikia nepakankamai skaidriai ir skelbia tik du trečdalius (68 proc.) galimos informacijos apie remiamus infrastruktūros projektus. Tokius rezultatus rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir organizacijos „CoST – the Infrastructure Transparency Initiative (CoST)“ atlikta studija. Anot tyrimo dalyvių, VIP taip pat neturi aiškių tikslų ir prioritetų, rašome pranešime.

Teisingumo ministerija pasiūlė apriboti viešai prieinamą informaciją apie kandidatus rinkimuose, tačiau šią iniciatyvą kritikuoja opozicija ir kai kurie nevyriausybininkai. Pagal ministerijos registruotus įstatymų pakeitimus, politinės kampanijos dalyvių duomenis Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galėtų skelbti tik iki pačios kampanijos pabaigos, tai yra 100 dienų po rinkimų rezultatų paskelbimo.

Lietuvos rezultatai kovojant su tarptautiniu papirkinėjimu kol kas yra kuklūs, bet šalis ėmėsi reikšmingų žingsnių kurdama galimybes šiai kovai pagerinti, sako tyrimą atlikę ekspertai. Su korupcija kovojanti nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ vertino, kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalys įgyvendina konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose.

Seimo pavasario sesijos metu daugiau negu pusė (75) parlamentarų skelbė apie savo susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais – tai 30 politikų daugiau nei prieš metus. Tai trečiadienį paskelbė „Transparency International“ Lietuvos skyrius, peržiūrėjęs Seimo narių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines ir svetainę manosusitikimai.lt.

Europos Parlamento narys Antanas Guoga yra antras daugiausiai kadencijos metu uždirbęs europarlamentaras, turintis daugiausiai papildomų veiklų, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, gautais iš politikų pajamų deklaracijų, nuo kadencijos pradžios 2014 metais A. Guoga iš išorinių veiklų uždirbo nuo 1,36 iki 1,43 mln. eurų. Europarlamentaras iš Italijos Renato Soru uždirbo daugiau nei pusantro milijono eurų ir yra šio sąrašo viršūnėje.

Kai mus puola, skubiai kviečiame kitas šalis padėti. Patiems spręsti savo problemas yra gerokai sunkiau. Taip galima apibūdinti Vakarų reakciją į Rusijos „hibridinį karą“ – vis intensyvėjantį kibernetinių, diplomatinių, ekonominių, karinių ir propagandos atakų derinį.

Savivaldybių administracijose apie 18 proc. darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, dar maždaug tiek pat – partiniais ryšiais, pirmadienį pareiškė Prezidentūra. Apie tai ji paskelbė prezidentei Daliai Grybauskaitei inicijuojant įstatymų pataisas, kad pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbinamiems specialistams būtų privaloma skelbti viešas atrankas. Anot Prezidentūros, Registrų centre šiuo metu dirba apie 15 proc. giminių, kelių įmonėse iki pertvarkos dirbo maždaug 17 proc.

2017 metais keturi iš dešimties valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovai buvo susiję su partijomis, dažniausiai – su socialdemokratais, liberalais ir konservatoriais, rodo„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. Po Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų stambiausių valstybės (VVĮ) ir savivaldybės valdomų (SVĮ) šimtukuose vyksta vadovų kaita. Pavyzdžiui, nuo 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų vadovai pasikeitė 37-iose savivaldybių valdomose įmonėse.

Tapęs socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju Vladimiras Banelis turėtų palikti Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pareigas, įsitikinęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.

Bulgarijos sostinės Sofijos valdžia nuo kitų metų rengiasi iš gatvių išvaikyti kinkomąjį transportą, kad pagerintų savo įvaizdį artėjant šalies pirmininkavimui Europos Sąjungoje. „Vežimai kelia didelį eismo nelaimių pavojų, šiukšlina; be to, jokioje Europos sostinėje jie neleidžiami, išskyrus (pasivažinėjimus) pramoginiais tikslais“, – naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį sakė draudimą inicijavęs Sofijos miesto tarybos narys Simeonas Slavčevas.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Rusijos skyriaus atstovas sako, kad Lietuvos priimtas Magnitskio įstatymas dėl Rusijos pareigūnų „juodojo sąrašo“ tėra simbolinis gestas, o antikorupciniu požiūriu naudos neduos.

Puikiai žinomas Rusijos „Linksmųjų ir išradingųjų klubo“ (KVN) vedėjas ir valstybinio Maskvos jaunimo centro „Planeta KVN“ direktorius Aleksandras Masliakovas pažeidė valstybinių įmonių įstatymą, minėto centro vardu sudarydamas sutartis su privačia bendrove, kuri priklauso jam ir jo šeimai, teigiama naujausiame „Transparency International Rossija“ tyrime.

Seimas antradienį ketina priimti įstatymą dėl pranešėjų apie korupciją apsaugos. Po svarstymo stadijos praėjusią savaitę Seimas įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Teisės aktas numato, kad apie galimą korupciją ar kitokius pažeidimus įstaigose pranešusiems žmonėms būtų garantuojama apsauga, tokia kaip garantuojamas anonimiškumas ar darbuotojo neliečiamumas.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) savo darbuotojams teikia pasirašyti konfidencialumo sutartis. Universiteto vadovo teigimu, taip siekiama apsaugoti intelektinę universiteto nuosavybę. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad tokios sutartys neturėtų tapti pretekstu slėpti aktualią informaciją apie instituciją. Informacija apie šias sutartis socialiniame tinkle pasidalino Seimo narė Aušra Maldeikienė.

Visuotinį turto deklaravimą pasiūlę įteisinti du buvę socialdemokratai parlamentarai aiškina, kad tik žengus šį žingsnį būtų įmanoma užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui bei korupcijai ir užtikrinti didesnį valdžios skaidrumą. Oponentai iš socialdemokratų sumanymo šaiposi ir siūlo pirmiausia panaudoti jau turimus duomenis apie gyventojų turtą bei pajamas ir tik tada į eiles statyti senjorus bei 18 metų sulaukusius jaunuolius.

Neįsivaizduojamas dalykas postkomunistinėje ir korupcija apaugusioje valstybėje: prokurorė gyvena iš savo atlyginimo, butą įsigijo už paskolą iš banko, o jos sąskaitoje – daugiau nei tūkstantis bylų, iškeltų rumunų korupcionieriams. Įskaitant ir paties prezidento, kuris ją ir paskyrė į šį postą, brolį. Korupcija šioje šalyje toli gražu nėra išgyvendinta, „Transparency International“ 2016-ųjų ataskaitoje Rumunija užėmė 57-ąją vietą, praleidusi ne tik Lietuvą, Latviją ir Estiją, tačiau ir Gruziją.

Teisėsaugos dėmesio centre neteisėtas praturtėjimas. Su korupcija kovojančios institucijos kartu su Prezidentūra žada, kad sužlugusių neteisėto praturtėjimo tyrimų ateityje bus mažiau ir ketina didinti jiems pinigines baudas. Tiesa, korupciją tiriančios organizacijos abejoja, ar šių priemonių teisėsaugai pakaks. Esą vien baudos šešėlyje judančių nelegalių milijonų nesustabdys. Buvęs KGB darbuotojas, advokatas Juzefas Kazubovskis prieš porą metų mynė teismų slenksčius.

Tik trečdalis Seimo narių viešai skelbia, su kokių organizacijų atstovais ir registruotais lobistais susitiko Seimo pavasario sesijos metu, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta analizė. Seimo pirmininkas svarsto siūlyti iniciatyvą, kuria susitikimų viešinimas taptų Seimo narių prievole.

Kas trečias Seimo narys viešino, su kokių organizacijų atstovais ir registruotais lobistais susitiko Seimo pavasario sesijos metu, trečiadienį pranešė su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius, peržiūrėjęs parlamentarų oficialius darbo kalendorius ir asmenines svetaines. Anot jo, daugiausiai susitikimų viešino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Liberalų sąjūdžio politikai.

  Pirmadienį Mykolo Romerio universitete Vilniuje prasideda aštuntoji pasaulinė „Transparency International“ Skaidrumo mokykla. Joje dalyvaus 140 jaunimo lyderių iš beveik 70 pasaulio šalių. Per mokyklos atidarymą dalyviai susitiks su „Transparency International“ įkūrėju Peteriu Eigenu, pranešė šios su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Murvajovas.

Apie pastangas išvengti korupcijos skelbia kas trečia gynybos srityje veikianti Lietuvos įmonė, pirmadienį pranešė su korupcija kovojančios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Tyrimo metu vertinta, kiek dėmesio korupcijos klausimams skiria kai kurios viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje 2014 – 2015 metais laimėjusios įmonės.

Korupcijos žala Lietuvoje – milžiniška. Tiksliau tariant, ji gali siekti daugiau kaip 11 proc. BVP arba 4,4 mldr. eurų. Tai rodo naujausi nepriklausomo tyrimų centro „RAND Europe“ duomenys. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas įvardijo, kokią įtaką tai turi kiekvienam lietuviui. „Tai toks magiškas skaičius. Girdime, kad mes prarandame labai daug pinigų.

Ivanka Trump ką tik tapo „pirmąją JAV dukterimi“ ir Baltuosiuose Rūmuose gavo savo atskirą kabinetą. Donaldui Trumpui ji pasitarnaus kaip „akys ir ausys“, tačiau realiai jokių oficialių pareigų 35-ių Ivanka neužims, jai taip pat nebus mokamas atlygis. rašoma BBC. Ši sėkminga verslininkė ir žvaigždžių pasaulio naujienų nuolatinė dalyvė stojo į kitų šalių vadovų įtakingų dukterų gretas. BBC įvardijo įdomiausias jų.