Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjęs Talino Tarptautinio saugumo ir gynybos centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius perspėja europiečius – nors iki šiol JAV buvo pagrindinė Ukrainos remėja, situacija gali keistis iš esmės. Eksperto nuomone, reikia ruoštis ir tokiam scenarijui, kad iki šiol JAV skirti 61 mlrd. dolerių Ukrainai gali būti paskutiniai JAV skiriami pinigai.
„Tikiuosi, kad tai nebus pabaiga. Bet tikėtis yra per maža, reikia ruoštis tokiam scenarijui. Respublikonų partijos politiniai žaidimai yra gana trumparegiški, arba bent vienos iš jų frakcijų. Administracija nebekontroliuoja darbotvarkės, mažai ką gali padaryti“, – sakė T. Jermalavičius.
T. Jermalavičius perspėja, jog Ukrainai ir Europai nepalankius sprendimus JAV galėtų priimti ir be kongreso sutikimo.
„Yra gana išradingų, kūrybingų galimybių – buvo svarstoma, kad Europos Sąjungos šalys galėtų pirkti atsargas iš JAV, nes tai vienintelė šalis, kuri turi rimtas ginkluotės atsargas. Tam net nereikia Kongreso sutikimo, administracija gali priimti sprendimą pardavinėti atsargas Europai, kartu gauti finansinę injekciją rezervų atstatymui, ginklų užsakymams, karo pramonei“, – perspėjo ekspertas.
Saugumo specialisto nuomone, padėtis daugiausiai priklausys nuo pokyčių aukščiausiuose valstybės sluoksniuose – kuria linkme mąstys nacionalinio saugumo departamentas.
„Viduriniame sluoksnyje, pavyzdžiui, Pentagone, valstybės departamente, pasiryžimas veikti, remti Ukrainą – labai stiprus.
Bet viršūnėlėje yra kiek kitaip – užkliūva ir nacionalinio saugumo patarėjo Jake‘o Sulivano mintys. Ten vis plaukioja eskalacijos baimės, pasiūlymai Ukrainai neduoti visko, ko reikia, o tik išlaikyti minimumą. Tai, matyt, irgi yra vienas iš veiksnių, nereikia visko sumesti tik respublikonams“, – pabrėžė saugumo specialistas.
D. Trumpo administracija galėtų tapti iššūkiu Europai
Nemažai nerimo europiečiams kelia ir artėjantys JAV prezidento rinkimai – jau šių metų lapkritį paaiškės, kas taps sekančiu JAV prezidentu. Šiuo metu panašu, jog respublikonų partijos kandidatu taps buvęs prezidentas D. Trumpas – neseniai rinkimų kampaniją sustabdė pagrindiniu jo konkurentu laikomas Teksaso gubernatorius Ronas DeSantis.
D. Trumpas anksčiau yra pagarsėjęs skandalingais, netikėtais pareiškimais apie Baltijos šalis ir Ukrainą – anksčiau sakė, jog Baltijos šalių JAV neremtų Rusijos agresijos atveju, o šį rinkiminį sezoną pareiškė, jog Rusijos karą prieš Ukrainą išspręstų per dieną.
Nepaisant šių pareiškimų, pirmoji D. Trumpo administracija taikė sankcijas Rusijai, pardavė ginklus Ukrainai. T. Jermalavičiaus nuomone, to paties nereikėtų tikėtis iš antros kadencijos.
„Pirmoji Trumpo administracija buvo kitokia, nei bus antroji. MAGA (Make America Great Again, tv3.lt pastaba) pasaulis antroje kadencijoje bus įgyvendinamas kur kas labiau sistemiškai, disciplinuotai, su tam tikru įniršiu ir pagreičiu“, – dėstė T. Jermalavičius.
Tačiau, saugumo specialistas pabrėžia, jog D. Trumpo administracija galėtų būti puiki aplinkybė Europos šalims peržiūrėti savo saugumo prioritetus.
„Patarčiau taip – reikia pasinaudoti proga. Europai reikėjo gero spyrio į užpakalį. Mes kalbėjome apie tai, kad reikia stiprinti gynybą dešimtmečius laiko, o kažkokia valia veikti atsiranda dabar, kai kyla panika. Išnaudokime paniką produktyviai – kitaip vėl atsipalaiduosime, kas turės įtakos tiek visuomenės nusiteikimui, tiek karo pramonei“, – pataria T. Jermalavičius.
T. Jermalavičiaus nuomone, krašto saugumas tampa vis didesniu prioritetu Europos valstybėms. Šiuo atžvilgiu, bus itin svarbi Baltijos šalių lyderystė.
„Gynybos pramonė per du metus laiko pilnai gal ir neužsikūrė, bet pagreitis įgyjamas. Mes papuolėme į tam tikrą duobę – Europos Sąjunga turi tam tikrų problemų su V. Orbanu, yra bėdų Vašingtone. Iš šios duobės išlipti mums reikės pastangų, kūrybingumo“, – sakė T. Jermalavičius.
„Baltijos šalims, kurios dažnai buvo laikomos minties lyderėmis, teks didelis vaidmuo nuolat stimuliuojant politinę valią, stengiantis mobilizuoti. Ne pirmą kartą susiduriame su tokia situacija, kai mažos šalys rodo kryptį, bando sutelkti“, – pridūrė ekspertas.
Saugumo specialistas taip pat primena, jog rinkimai netrukus bus ne tik JAV, bet ir daugelyje Vakarų Europos šalių ir apgailestavo, jog užsienio politikos klausimai vis dar neužima pagrindinio prioriteto dienotvarkėje.
„Reikia atsiminti, kad bus rinkimai ne tik JAV, bet kitais metais ir Vokietijoje, Anglijoje. Jaučiu, kad didžiosiose Vakarų Europos valstybėse vidaus politikos klausimai vis dar yra aktualesni nei užsienio. Turbūt reikės daug strateginės komunikacijos, kad būtų suprasta, kokia yra rizika“, – svarstė specialistas.
Rusijos sprendimai priklausys nuo daugybės dedamųjų
T. Jermalavičius taip pat įvardijo, kas galėtų lemti Rusijos sprendimus eiti į karą su NATO. Eksperto nuomone, svarbiausia dedamoji bus geopolitinės aplinkybės – rinkimų rezultatai Europoje, situacija karo fronte Ukrainoje.
„Kiekvienas žudikas turi turėti motyvą, priemones ir progą. Dėl Putino motyvo abejonių nekyla, priemonės ukrainiečių pastangomis kiek degraduotos, atrodo pakankamai silpnos. Bet gali atsirasti politinė valia jas atgaivinti – ką dabar ir matome karo metu, kas daroma su karo pramonės didinimu, sankcijų apeidinėjimu. Tos priemonės anksčiau ar vėliau tikrai bus atstatytos į ankstesnį lygį“, – perspėjo T. Jermalavičius.
„Lieka klausimas dėl progos. Čia prasideda didžiausi neaiškumai, viskas priklauso nuo daugybės faktorių, kurie susidėlios per ateinančius kelis metus – kokia bus karo Ukrainoje išdava, situacija fronte, kaip atrodys rinkimų rezultatai įvairiose šalyse, ar užsuksime karo pramonę, ar mobilizuosime savo pajėgas ir galiausiai – kaip visa tai skaito, interpretuoja Putinas. Tai svarbiausia persona – sprendimą žengti į Ukrainą jis priėmė labai siaurame žmonių rate. Ar jis galvoja, kad Vakarai yra silpni, nebus pasipriešinimo ir sugrius kaip kortų namelis, niekas nenorės mirti branduoliniame kare dėl Narvos ar Visagino“, – pridūrė T. Jermalavičius.
Saugumo eksperto nuomone, atgrasyti Putiną gali padėti rimtas Europos valstybių požiūris į saugumą. Pašnekovas pataria nebijoti prarasti verslo palaikymo – esą verslas taip pat yra suinteresuotas valstybės saugumu.
„Štai kaip galime įtakoti Putino vertinimus – skirti resursus gynybai, pasiruošimui priešakinėse šalyse, demonstruojant visuomenės valią. Dėl to visa kas padeda mobilizuoti mus pačius yra labai svarbu, reikšminga. Buvo baimių, kad tai atbaidys verslininkus, bet Taline verslininkai sako, jog investuotojus labiau atbaidytų, jei nieko nedarytų“, – teigė saugumo ekspertas.
„Yra šalių, kurios nuolatos gyvena karo grėsmės šešėlyje – Izraelis, Pietų Korėja, jos dėl investicijų stokos nesiskundžia“, – pridūrė saugumo ekspertas.
Atskleidė, kokios karinės priemonės bus svarbios
Saugumo eksperto nuomone, šiuo metu neverta nurašyti nei vienos ginkluotės formos – esą visos ginkluotės formos gali tapti reikalingos.
„Per savo karjerą esu matęs daug nurašytos ginkluotės formų, kurios jau laikomos praeitimi. Lėktuvnešiai, karo laivai, tankai. Bet kai tik atsiranda karo grėsmė, mes matome, kad jie yra reikalingi. Jie sukuria papildomas opcijas, yra svarbūs kertinei doktrinai. Nėra taip, kad viena ginkluotės sistema sukuria visą efektą. Mes kalbame apie įvairių sistemų sinergiją – viena sistema negali sukurti viso efekto“, – teigė specialistas.
„Galiausiai, reikia ir karių talento. Galime turėti visą spektrą pajėgumo, bet jei nėra talento, galima prakišti karą talibanui, ginkluotam „Toyota“ pikapais ir kalašnikovais“, – pridūrė pašnekovas.
Nors šiuo metu daug kalbama apie dronų efektyvumą, pašnekovas perspėja – neverta kliautis tik dronų pagalba, mat tobulėja ir priemonės, skirtos juos neutralizuoti.
„Dronai atlieka labai platų spektrą funkcijų – įneša naują dinamiką mūšio lauke. Bet kuo jie efektyvesni, tuo didesnė motyvacija atsiranda priešininkui ieškoti priemonių, kaip juos neutralizuoti. Antidroninių, elektroninės kovos priemonių evoliucija žengia praktiškai koja kojon su dronų keliama grėsme. Taigi, ar mes norime visą savo strategiją remti priemone, kurios efektyvumas gali būti pasiekęs epogėjų?“ – klausė pašnekovas.
„Yra didelis kompleksas veiksnių – aišku, be dronų mes kvailai atrodytume mūšio lauke. Bet ir be tankų tam tikros opcijos dingsta. Didesnio masto puolamosios, manevrinės operacijos tampa sunkiai įmanomomis be tankų. Kyla klausimas, ar mes tokių operacijų nebeturėsim“, – pridūrė pašnekovas.
