„Newsweek“ konsultavosi su ekspertais, kad išsiaiškintų, kokią informaciją galima patikimai pranešti apie karių ir civilių aukų skaičių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m., jei apskritai yra kokios nors patikimos informacijos.
Kokie yra Rusijos nuostoliai?
Vakarų pareigūnai suabejojo Rusijos duomenų apie karinius nuostolius tikslumu.
Paskutinį kartą Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu 2022 m. rugsėjo mėnesį teigė, kad žuvo 6 tūkst. rusų karių. Tai prieštaravo kitiems pranešimams, pateiktiems dar anksčiau per konfliktą: 2022 m. liepos mėnesį britų ginkluotųjų pajėgų vadovas teigė, kad žuvo arba buvo sužeista apie 50 tūkst. Rusijos karių.
Šios savaitės pradžioje BBC Rusijos tarnyba kartu su nepriklausoma žiniasklaidos priemone „Mediazona“ pranešė, kad nuo 2022 m. vasario mėnesio į Rusijos kariuomenę įstoję civiliai naujokai sudaro beveik pusę dabartinių Rusijos kovinių nuostolių. Jie dažnai net siunčiami į mūšį su pasenusia įranga.
Ukrainiečiai rusų nuostolius apskaičiavo kitaip
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė bendrą Rusijos nuostolių skaičių nuo invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. Naujausioje jo sąmatoje, paskelbtoje sausio 31 d., teigiama, kad „prarasta“ 379 610 rusų karių.
Nors istoriškai ukrainiečių skaičiavimai viršijo kitų vyriausybių ir analitinių centrų pateiktus duomenis, JAV skaičiai, kuriais 2023 m. gruodžio mėnesį buvo pasidalinta su spauda, nestipriai atsilieka nuo ukrainiečių pateikto skaičiaus.
Dienraščiai „The Wall Street Journal“ ir „The New York Times“ 2023 m. gruodį pranešė, kad įslaptintame JAV žvalgybos vertinime, kuriuo buvo pasidalinta su Kongresu, apskaičiuota, jog nuo invazijos pradžios žuvo arba buvo sužeista 315 tūkst. Rusijos karių, o tai sudaro 87 proc. prieškarinių pajėgų.
Ekspertas skaičiuoja apie 320 tūkst. aukų
„Newsweek“ elektroniniu paštu susisiekė su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Rusijos gynybos ministerijos, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto, JAV nacionalinio saugumo agentūros ir JAV nacionalinio saugumo tarybos žiniasklaidos atstovais.
Briuselio Egmonto instituto vyresnysis bendradarbis Joris Van Bladelas „Newsweek“ sakė, kad, remiantis jo atliktais tyrimais apie Rusijos nuostolius konflikto metu, buvo maždaug 320 tūkst. aukų – ketvirtadalį jų sudaro žuvusieji mūšio metu, o likusius tris ketvirtadalius – sužeistieji.
Iš viso žuvo apie 80 tūkst. žmonių ir 240 tūkst. buvo sužeista, įskaitant tokias grupes kaip „Wagner“, Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ bei imigrantų karius. Rusijos karinės ir strateginės kultūros ekspertas Joris Van Bladelas sakė, kad išlieka „dar svarbesnis klausimas, susijęs su tuo, kaip Rusijos ginkluotosios pajėgos elgiasi su asmenimis, priskiriamais žuvusiems kovos metu kategorijai“.
Rusai negeba įvertinti itin svarbių aspektų
„Kai kurie iš jų, ypač „Wagner“ kariai, yra paliekami, o netinkamo valdymo problemos, pavyzdžiui, netinkamų kūnų pristatymas šeimoms, atkartoja ankstesniuose konfliktuose, ypač Afganistano kare, pastebėtus modelius“, – sakė J. Van Bladelas.
„Dar didesnį susirūpinimą kelia kovos metu sužeistų karių atvejų tvarkymas. Tai yra Rusijos karinio veiksmingumo rodiklis, pagal kurį vertinamas gebėjimas palaikyti kovą.
„Pagrindiniai aspektai – įvertinti, kiek iš jų gali grįžti į fronto liniją, kokią įtampą patiria medicininės logistikos linija, kokį poveikį tai turi Rusijos pasiryžimui tęsti kovą ir kokį poveikį tai turi pilietinei visuomenei“.
Šalys saugo informaciją apie tikslų aukų skaičių
Į atsargą išėjęs JAV jūrų pėstininkų korpuso pulkininkas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas „Newsweek“ teigė, kad aukų skaičių abiejose konflikto pusėse sunku sekti.
„Manau, kad trumpas atsakymas būtų toks: nemanau, kad yra kokių nors tikrai gerų nepriklausomų vertinimų dėl aukų“, - sakė M. Cancianas.
„Retkarčiais pasitaiko aukštų pareigūnų pareiškimų apie aukas. JAV ir JK, manau, atspindi tai, ką matė mūsų žvalgybos bendruomenė, bet iš esmės nemačiau jokių gerų vertinimų“.
M. Cancianas pridūrė, kad abi šalys turi operatyvinių paskatų saugoti informaciją: „Ukraina tam tikra prasme yra patikima, o Rusija – nepatikima“.
„Ukrainiečiai į informaciją žiūri kaip į konflikto dalį, kaip į vieną iš konkurencijos ir konflikto sričių“, – pridūrė M. Cancian. – Taigi, žinote, jie labai atsargiai vertina, kokia informacija patenka į viešumą, ir labai stengiasi užtikrinti, kad jų naratyvas būtų dominuojantis, o tai reiškia, kad tikrai negalima visiškai pasitikėti tuo, ką jie sako“.
Kokie yra Ukrainos nuostoliai?
Nepaisant to, kad Rusija neatskleidė bendro skaičiaus, anksčiau šį mėnesį ji apskaičiavo, kad 2023 m. Ukraina neteko 215 tūkst. karių – šio skaičiaus „Newsweek“ nepavyko pagrįsti.
„Rusijos karių grupės metodiškai mažina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinį potencialą“, – pasak valstybinės naujienų agentūros „Tass“, per konferencinį pokalbį su Rusijos kariuomenės vadovybe sakė Sergejus Šoigu.
„Per praėjusius metus priešo nuostoliai viršijo 215 tūkst. žmonių ir 28 tūkst. ginklų“, – pridūrė S. Šoigu, nepateikdamas jokių išsamesnių skaičių.
Ukrainos kariuomenė neatskleidė, kiek jos karių žuvo, nors ir buvo raginama tai padaryti. Sausio mėnesį laikraštyje „Kyiv Post“ paskelbtame straipsnyje rašoma, kad Ukrainos valdančiosios partijos lyderis Davidas Arachamija paprašė prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbti tikslius skaičius.
Gruodžio mėnesį agentūra „Reuters“ pranešė, kad Ukrainos pilietinės grupės pastangos fiksuoti žuvusiųjų kovose ir ne kovose skaičių pasiekė daugiau nei 24 tūkst.
„Akivaizdu, kad 24 500 pavardžių nėra galutinis žuvusiųjų skaičius, tačiau, mūsų vertinimu, jis sudaro ne mažiau kaip 70 proc.“, – teigė autoriai.
„Tai reiškia, kad tikrasis kovinėse ir nekovinėse situacijose žuvusių ukrainiečių skaičius yra daugiau nei 30 tūkst. žmonių“.
Autoriai teigė, kad pritaikę žuvusiųjų ir sužeistųjų santykį 1:3, jie apskaičiavo, kad buvo sužeista iki 100 tūkst. karių.
Nuostoliai gali būti didesni nei manyta
2023 m. rugpjūtį neįvardyti JAV pareigūnai su „The New York Times“ žurnalistais pasidalijo skaičiavimais apie žuvusius ar sužeistus ukrainiečius. Jie teigė, kad skaičius sunku apskaičiuoti, tačiau nurodė, kad nuostoliai gali būti kur kas didesni: apie 70 tūkst. žuvusiųjų ir 100–120 tūkst. sužeistųjų.
Dėl abiejų šalių informacijos neatskleidimo yra beveik neįmanoma gauti patikrinamų ir tikslių skaičių.
2023 m. Stanfordo universiteto (Kaifornija, JAV) straipsnyje, parengtame remiantis daugiau kaip 4600 pranešimų apie karių ir civilių nuostolius, pateikta įrodymų, kad, nors Rusija patyrė daugiau personalo nuostolių ir tikėtina, kad žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų santykis buvo didesnis, abi pusės pervertino savo priešininko nuostolius, o Rusijos šaltiniai nepakankamai įvertino savo aukas.
Civilių aukos
Yra patikimesnių duomenų apie civilių gyventojų mirtis ir sužeidimus.
2024 m. sausio 23 d. duomenimis, Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios užfiksavo 29 330 civilių aukų Ukrainoje, iš kurių 10 191 žuvo ir 19 139 buvo sužeisti.
Tačiau Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pareiškė, kad šie skaičiai, manoma, yra gerokai didesni, o pranešimai „ypač iš tam tikrų vietovių ir iš karto po 2022 m. vasario 24 d.“ vis dar nepatvirtinti.
„Mariupolis (Donecko sritis), Lysičanskas, Popasna ir Sjevjerodoneckas (Luhansko sritis), ten kaip teigiama, buvo ypač daug civilių gyventojų aukų ir padaryta didžiulė žala civilinei infrastruktūrai“, – skelbė OHCHR.
„Šiame atnaujintame dokumente, palyginti su ankstesniu atnaujintu dokumentu, bendras skaičius padidėjo ne tik dėl ataskaitiniu laikotarpiu nukentėjusių aukų ir padarytos žalos civilinei infrastruktūrai, OHCHR ir toliau patvirtina atvejus, kurie įvyko dar iki ataskaitinio laikotarpio“.
Nors pranešimų apie Rusijos civilių gyventojų aukas yra gerokai mažiau, 2023 m. rugpjūčio mėnesį laikraštis „The Moscow Times“ pranešė, kad nuo invazijos pradžios, Rusijos teritorijoje žuvo 79 civiliai gyventojai, dauguma jų – Belgorodo srityje, besiribojančioje su Ukraina – ten žuvo 48 žmonės.
