1999 m. rudenį Lietuvos Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui alkoholio akcizą mažinti perpus. Svarbu pažymėti, kad akcizai stipriajam alkoholiui Lietuvoje 1997 m. padidėjo 43 proc., o 1998 metais – dar 37 proc., dėl to stipriai išaugo alkoholio kaina, o pajamos į valstybės biudžetą krito dėl sumažėjusio legalaus alkoholio vartojimo. Po metų Vyriausybė savo sprendimą atšaukė.
Griebėsi šiaudo
1999 m. Vyriausybei ir Seimui pritarus ministerijos siūlymui, litras degtinės atpigo 6 litais (1,7 euro) iki 12–13 litų (3,5 eurų), šampanizuotas ir vaisių vynas atpigo 2 litais (60 euro centų). Taip siekta efektyviai kovoti su kontrabanda, surinkti mokesčius bei pagyvinti šios šakos ūkinę veiklą.
Pasienio policijos duomenimis, 1999 m. vien legaliai iš Rusijos ir Baltarusijos per mėnesį į Lietuvą įvežta per 50 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų. Per dvejus metus alkoholio gamyba šalyje sumažėjo daugiau nei perpus.
„Šie metai parodė dar, kad visiškai einame prie bankroto ribos. Jau buvo kilę įvairių minčių, kad galbūt specialiai buvo bandoma įrodyti, kad valstybinės įmonės nesugeba dirbti, jas reikia pirmiausiai nusmukdyti, paskui pigiai privatizuoti“, – prieš 20 metų kalbėjo „Vilniaus degtinės“ direktorius Antanas Dobilas.
A. Dobilo teigimu, dėl sumažėjusios gamybos vien iš „Vilniaus degtinės“ valstybė tais metais negavo per 30 mln. litų (8,7 mln. eurų) mokesčių. Be to, specialistų skaičiavimais, per metus kontrabandininkai pardavė alkoholio už 200 mln. litų (58 mln. eurų).
Iki tol alkoholinių gėrimų akcizas buvo didžiausias Baltijos valstybėse, tačiau vien 1998 m. iš šio mokesčio gavo 70 mln. litų (20 mln.) mažiau, nei buvo planuota. Alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos duomenimis, tuo metu Lietuvoje gaminiai iš kontrabandinio spirito ir pigi baltarusiška degtinė sudarė apie 50 proc. visų šalyje suvartotų svaigalų.
Pildome kaimynų kišenes
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus piktinasi, kad šią vasarą Estijai ir Latvijai sumažinus alkoholinių gėrimų akcizus, lietuviai laisvi važiuoti apsipirkti alkoholio būtent į kaimynines šalis, kur jis pigesnis.
„Latvijoje ir Estijoje vyksta labai aiškūs procesai – stipriųjų gėrimų akcizai yra mažinami. Tas rodo paprastą dalyką, kad Europos ekonominėje erdvėje sienų nebėra, mes esame didelės ekonominės erdvės dalis. Galima sėsti į automobilį, nuvažiuoti į Latviją, Lenkiją ir pamatyti, kaip ten yra. Ekonomiškai tai reiškia, kad šituos mokesčius – akcizus – Lietuvos gyventojai palieka kaimyninių šalių biudžetams“, – kalbėjo V. Sutkus.
Nors nepalaiko idėjos šiuo metu mažinti akcizus alkoholiui, finansų analitikas, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas rodo į Prancūzijos ir Vokietijos pavyzdį, kur daliai alkoholinių gėrimų galioja ypač maži akcizai.
„Pas juos vynui apskritai akcizo nėra, alui yra minimalus ES reikalavimas, o spirituotiems gėrimams kalama į viršų. Akcizų politika du dalykus turi. Vienas dalykas – sveikatos klausimai, tai nuodėmės mokestis. O kitas dalykas – valstybės politika savo pramonės atžvilgiu. Alus ir degtinė yra mūsų pramonės dalis, bet tada įsijungia sveikatos klausimai. Visi sutinka, kad stiprusis alkoholis yra blogesnis variantas“, – tv3.lt kalbėjo M. Dubnikovas.
Jis pripažįsta, kad Lietuvoje galiojantys akcizai yra reikšmingai aukštesni nei kaimyninėse šalyse, todėl Lietuva pateko į tam tikrus spąstus.
„Natūralu, mes įpratinome vartotoją pirkti prekes užsienyje. Tai liečia ne tik alkoholį, o ir maisto produktus, statybines prekes. Šioje situacijoje mes neturime labai daug komforto. Jeigu akcizas būtų mažinamas, mes tuos vartotojus sunkiai susigrąžintume. Antras dalykas, mes stipriai nukentėtume per akcizo surinkimą. Čia eina kalba apie reikšmingas sumas, apie dešimtis milijonų eurų. Klausimas, ar mes pasiektume norimus tikslus“, – svarstė docentas.
Žmonės renkasi stipriuosius gėrimus
Anot M. Dubnikovo, turint omenyje, kad akcizų keitimas yra politinis sprendimas, artimiausiu metu tikėtis šio mokesčio mažinimo yra naivu, nes valstybės biudžete prarastume daugiau nei 30 mln. eurų per metus. Tačiau jis pamena dar 2016 m. įspėjęs sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kad stipriai didinant akcizus bus išbalansuota rinka. Taip ir nutiko.
„Buvo padarytos klaidos, kad akcizai buvo keliami tokiomis drastiškomis priemonėmis. Dabar mes esame savotiškoje duobėje, nes vargu, ar biudžetas gali sau leisti atsisakyti tų pajamų, kurias gauna šiandien. Labai aiškiai matosi, kad realiai akcizų šiais metais per aštuonis mėnesius buvo surinkta 20,8 mln. eurų daugiau. Šis skaičius ateina iš stipriojo alkoholio, nes jis surinko lygiai 20 mln. eurų daugiau nei per praėjusį laikotarpį. Ir tiktai mažiau nei 1 mln. eurų buvo surinkta iš kitų alkoholio grupių“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad alaus rinka Lietuvoje nebepaveža konkurencijos su užsienio prekyba, o alkoholio pardavimo augimą šalyje veža būtent stiprieji gėrimai.
„Stiprusis alkoholis iš akcizų pakilimo išlošė, nes jo pardavimai auga. Tai čia lazda su vienu galu. Iš tiesų buvo smūgis suduotas. Ta visuomenės dalis, kuri perka laipsnį, tai ji subėgo į stipriuosius gėrimus“, – sakė finansų analitikas.
Nors nepritaria akcizo didinimui visoms alkoholio grupėms, M. Dubnikovas mano, kad šiuo metu būtų protinga išnaudoti tas sritis, iš kurių dar galima pasipelnyti.
„Stipriojo alkoholio galėtume pabandyti maždaug 10 proc. kilstelėti akcizą. Tuomet per metus galėtume tikėtis surinkti apie 25 mln., galbūt net 30 mln. eurų papildomai ir galbūt net pristabdyti tą pardavimo augimą, kuris vyksta. Ir dar vienas dalykas, tai stebėtinai augantis vynų pardavimas. Šitoje vietoje galėtume akcizą irgi šiek tiek kilstelėti, nes šioje grupėje nėra jautrumo akcizui. Nes vyną perkantys žmonės jį pirko ir pirks. Čia galėtume, pavyzdžiui, nuo 5 iki 10 proc. padidinti akcizą, gauti papildomai kokį 1,5–2 mln. eurų papildomų pajamų į biudžetą ir pardavimai nuo to nenukentėtų“, – svarstė docentas.
Augo akcizai
Pernai Seimas pritarė nuo šių metų kovo 1 d. 10 proc. didinti akcizų tarifą stipriems alkoholiniams gėrimams. Po šio pakeitimo valstybės biudžetas šiemet turėtų papildomai surinkti apie 5 mln. eurų pajamų.
Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės, t. y. 2014–2017 m. VMI duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – 4 proc.
