Kiekvienas Lietuvoje dirbantis gyventojas vidutiniškai antrąjį šių metų ketvirtį į rankas gavo beveik 820 eurų. Statistikos departamento duomenimis, per metus vidutiniškai realusis atlyginimas paaugo 10 procentų.
Tačiau statistika rodo, kad net keldami algas dešimtadaliu verslininkai savęs toli gražu nenuskriaudžia. Lietuvos įmonių apyvartos bei akcininkų pelnai ir toliau auga ne ką mažiau. Įmonės antrąjį šių metų ketvirtį taip pat uždirbo dešimtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Tas darbo užmokesčio augimas yra bene sparčiausias nuo krizės pabaigos ir kartu mes matome, kad ir įmonių pelnai irgi nenustojo didėti. Žiūrint ilgesnę perspektyvą ta koreliacija tarp pelnų augimo ir darbo užmokesčio augimo, ji vienodėja. Užmokesčio fondo ir pridėtinės vertės santykis“, – sako Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas.
Nors šiemet atlyginimai ir verslininkų pelnai auga panašiu tempu, Lietuvos darbdaviai ir toliau nėra patys dosniausi Europoje. Užsienyje verslininkai dažniau pagalvoja apie savo darbuotojus ir noriau dalinasi su jais pelnu.
Darbdavių dosnumą galima išmatuoti procentais, darbo užmokesčio fondo ir pridėtinės vertės santykiu. Kuo skaičius aukštesnis, tuo verslininkai dosnesni. Daugiausiai sukuriamos vertės savo darbuotojams atiduoda Danijos ir Pracūzijos verslininkai. Jie gerokai viršija Europos sąjungos vidurkį, kuris siekia beveik 53-is procentus. Estija šį vidurkį lenkia, latviams trūksta vos kelių dešimtųjų procento, o štai Lietuva jau gerokai atsilieka. 28-ių valstybių sąraše Lietuva užimą 9-ą vietą nuo galo.
„Europos kontekste mes vis dar atsiliekame nuo bendrų vidurkių ir tokią tendenciją galima paaiškinti keliais veiksniais. Tai, visų pirma, vadinama gyvulių ūkio problematika, kai vienokia ar kitokia forma bandoma išsimokėti įmonių pajamas, ne darbo užmokesčiu. Taip pat ekonomikos struktūra ir paties šalies išsivystymo lygis, kai mažiausiai dalinasi pelnais“, – teigia D. Imbrasas.
Anot Lietuvos banko, Lietuvai pasivyti sąmoningesnio verslo valstybes trukdo mažesnis paslaugų sektorius. Jam augant, darbuotojai gauna daugiau pelno. Tačiau Lietuvą į dugną tempia ne tik paslaugų trūkumas, bet ir trys labiausiai nuo vidurkių nutolę verslo sektoriai.
Pelnu mažiau nei kitos Europos šalys dalinasi verslininkai veikiantys mažmeninės ir didmeninės prekybos, transporto bei apdirbamosios gamybos sektoriuose.
„Štai jums ir atsakymas, kodėl didėja pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje“, – mano profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Lietuvos profsąjungų ši statistika visiškai nestebina. Esą sektoriai, kurie mažiau linkę dalintis pelnais, jiems gerai žinomi.
„Mes jau ne vieną kartą kėlėm tą temą ir kalbėjom, kad darbdaviai, deja, savo noru, dalintis pelnu su darbuotojais nenori ir nenorės. Mūsų jau ne vieną kartą linksniuojami prekybos centrai, kurie iš tiesų uždirba nežmoniškus pelnus, o darbuotojai Lietuvoje gauna vienus mažiausių atlyginimų, tą rodo statistika“, – sakė I. Ruginienė.
Anot darbdavių atstovų, Lietuva nors ir atsilieka statistikoje, situacija palaipsniui gerėja.
„Verslas viską šiandien daro savo galimybių ribose, reikia turbūt pabrėžti, kad darbo užmokesčio augimas Lietuvoje per paskutinius 5-erius metus tiktai vyko ir mes ženkliai lenkėme savo augimu Europos Sąjungos kitų valstybių vidurkius“, – kalbėjo pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Dalius Gedvilas.
Verslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ir Lietuvos įmonės dirba rinkoje kartu su užsienio darbdaviais, veiklos sąlygos skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvos vežėjams yra sunku konkuruoti su kitų valstybių verslininkais.
„Įmonė priversta konkuruoti bendroje rinkoje su visais. Tikros rinkos sąlygomis, tačiau paslaugos, finansiniai instrumentai čia yra sunkiau prieinami. Čia pasisakinėjo vieni iš mūsų didžiųjų vežėjų, jų nebefinansuoja vietiniai bankai, jie tada turi apsipirkti pinigais kažkur tai išorėje“, – sako „Linavos“ sekretorius Transporto politikai Tomas Garuolis.
Savų problemų turi kiekviena verslo šaka. Viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ aiškina, kad pelningai veikiantys Lietuvos verslininkai ne visada gali didinti atlyginimus.
„Darbo našumas nors jis auga sparčiausiai Europoje ir mes jau esame pasiekę 75 procentus Europos vidurkio, jis neauga taip smarkiai kaip auga darbo užmokestis. Verslas daugiau investuoja, didėja materialinės investicijos. Tai reiškia, kad verslas investuoja į technologinį atsinaujinimą. Tam, kad galų gale galėtų ir tuos atlyginimus didesnius mokėti“, – pasakoja „Versli Lietuva“ direktorė Daina Kleponė.
„Versli Lietuva“ priduria, kad Lietuvai reikia daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, kur darbuotojams tenka daugiau pelno:
„Kurti naujus prekinius ženklus, neparduoti žaliavų, o parduoti produktą iš tos žaliavos pagamintą. Įveiklinti inovacijas, komercializuoti inovacijas. Mokyti savo darbuotojus tam, kad kiltų darbo našumas.“
Lietuvos darbuotojus vienijančios profsąjungos norėtų, kad į pelno dalybas įsikištų valstybė, kuri esą galėtų verslininkams įvesti papildomus kapitalo mokesčius bei mažiau apmokestinti darbuotojus. Nors kalbos apie papildomus mokesčius vyksta, Vyriausybė kol kas nesiima iniciatyvos papildomai apmokestinti verslininkus.
