akcizai

Dėl valdžios sprendimų jau nuo kitų metų dyzelino litras brangs 16, o benzino 8 centais. Tokius skaičiavimus pateikia šalies verslininkai bei ekonomistai. Negana to šią prognozę dar lydi ir perspėjimas, kad Lietuva savo aukštesnėmis dyzelino kainomis pralaimės konkurencinę kovą su kaimynėmis Latvija ir Lenkija. Skaičiuojama, kad dėl to vežėjai Lietuvoje pilsis mažiau dyzelino, o valdžiai gali būti sunku surinkti suplanuotus mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo kitų metų Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taigi ir kaitinamasis tabakas ar elektroninių cigarečių skysčiai. Dėl didinamų akcizų už pusę litro alkoholio gyventojams teks mokėti iki 25 euro centų brangiau. O tai yra kone dvigubai didesnis tarifas nei, pvz., Latvijoje ar Lenkijoje. Įvairūs tabako gaminiai 2025-aisiais lietuviams atsieis iki 32 centų brangiau, o per ateinančius 3 metus kai kurie rūkalai pabrangs daugiau nei 1 euru.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė Finansų ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms – dėl jų didinimo degalams, dujoms, saldintiems nealkoholiniams gėrimams nuo ateinančių metų bei nuo 2026-ųjų, taip pat  alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams nuo 2027 metų.

Nuo kitų metų pradžios degalai Lietuvoje vėl brangs ir tai toli gražu ne paskutinis brangimas, įspėja rinkos ekspertai.  Pasak jų, per artimiausius 6 metus dyzelino kaina gali siekti 3 eurus už litrą. Esą pagrindinės kainų kilimo priežastys – Lietuvos valdžios institucijų sprendimas paskubomis ir beatodairiškai sekti Europos žaliuoju kursu bei akcizų didinimas siekiant papildyti valstybės biudžetą.

Finansų ministerijos parlamentui antradienį teikiamame Gynybos fondo projekte prezidentas pasigenda socialinio teisingumo ir nepalaiko vartojimo mokesčių didinimo akcizų kurui, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Apie tai, iš ko atims ir kam pridės, ir iš kur valdžia paims pinigų gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Seimas kiša pagalius į ratus vyriausybės užmojams kitąmet branginti degalus ir surinktus mokesčius skirti gynybai. Degalai brangs bent 3 centais mažiau nei siūlė vyriausybė. Tačiau turėtų labiau brangti elektroninės cigaretės. Brangs ir alkoholis, dėl ko alkoholio prekiautojai baiminasi dar didesnio lietuvių plūstelėjimo į Lenkiją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Savaitė prasidėjo svarbiu sprendimu – Vyriausybė teikia Seimui mokesčių pakeitimus, kurie leis tų pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai. Tai yra svarbus sprendimas, kuris turėjo būti priimtas gal net anksčiau. Tačiau kai kurie siūlymai kelia diskusijų, kurios galutinį sprendimą Seime gali klampinti įvairiomis nuomonėmis.

Vyriausybė pirmadienį svarstys didžiąją dalį Finansų ministerijos gegužę pristatyto Gynybos fondo paketo, kuris artimiausiais metais leistų padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip padidinus mokesčius surinkti daugiau pinigų, kuriuos reikėtų skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Vienas iš tokių – labiau branginti alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Vis dėlto kai kurie specialistai įspėja, kad ministerijos užmojai gali sukelti priešingą efektą – esą padidinus akcizus taip, kaip siūloma, pinigų į biudžetą bus surinkta mažiau.

Finansų ministerijai pasiūlius gynybos finansavimą didinti, be kita ko, didinant akcizus visų rūšių kurui, Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vadovas sako, kad tai apsunkina investuotojų planus Lietuvoje. „Pagrindiniai atvažiuojančių investuoti į Lietuvą kritikuojami dalykai yra nestabilūs įstatymai, nestabili ekonominė situacija ir panašiai.

Kasmet vis daugiau kainuojantis alkoholis brangs ir toliau – vidutiniškai po 5–10 procentų artimiausius trejus metus. Tokį siūlymą Seimui parengė Finansų ministerija. Pasak ministrės Gintarės Skaistės, pagrindinis tikslas yra paskatinti žmones mažiau gerti, visgi, kad tai suveiks, mažai tiki ir kalbinti praeiviai, ir dalis ekonomistų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina Finansų ministerijos paruoštą 2025–2027 metų alkoholio ir tabako gaminių akcizų planą ir laiko jį priemone reikalinga skatinti siektiną gyvenimo būdą. Jis taip pat teigiamai vertina tai, kad planas paruoštas 3 metams, kas leis tiek vartotojams, tiek verslui iš anksto pasiruošti numatomiems tarifų pakėlimams.

Šiuo metu litras dyzelinio kurio Lietuvos degalinėse kainuoja vidutiniškai apie 1,62 euro. Tačiau jau už metų kitų ši kaina gali išaugti kone dvigubai. Taip prognozuoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, lobistas Martynas Nagevičius. „Dyzelinas Lietuvoje 2030 metais kainuos virš 3 eurų/litrą, net jei nafta nebrangs ir infliacija nemažins euro vertės“, – taip jis prognozuoja asmeninėje socialinio tinklo paskyroje. Du trečdaliai iš maždaug 1,6 mln.

Ūkininkai primena, kad dujų akcizas tebuvo vienas reikalavimas iš šešių, kuriuos kėlė per traktorių protestą Vilniuje. Tad toliau grasina kelių blokadomis, jei valdantieji nesuskubs įvykdyti likusių reikalavimų. Panevėžio rajone, Daukniūnuose, ūkininkaujantis Kęstutis Povilonis jau trejus metus grūdus džiovina elevatoriuose degindamas suskystintąsias naftos dujas.

Dyzelinas Lietuvoje jau tapo brangesnis ir už 98-os rūšies benziną. Prie to prisidėjo ir nuo sausio didėjęs akcizas dyzelinui. O tarptautinėje arenoje nerimą kelia kariniai veiksmai Raudonojoje jūroje. Jei padėtis dar blogėtų, nafta, taigi, ir degalai, vėl brangtų. Maža to, tai veikiausiai atidėtų ir Europos Centrinio Banko planus mažinti palūkanas. Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili.

Vienas iš Lietuvos degalinių tinklų nusprendė gyventojams priminti, kodėl nuo Naujųjų Metų už dujų balioną gyventojai moka beveik 8 eurais daugiau. Štai „Jozita“ čekiuose pradėjo rašyti, kad kaina už dujas padidėjo dėl konservatorių kaltės. Tačiau Aplinkos ministras ragina nedaryti skubotų išvadų ir suprasti, kas kritikuoja valdžią.

Daliai verslininkų prašant grąžinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizo lengvatą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad taršus ir daugiausia iš Rusijos importuojamas kuras turi brangti. „Tai buvo gerai apgalvotas sprendimas, nes lygiagrečiai eina gyventojų pajamų mokesčio lengvatos ir gyventojai nuo šių metų piniginėse turės 250 milijonų eurų, padidinus neapmokestinamą pajamų dydį“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.

Nuo sausio 1 d. įsigalios įstatymų pataisos, dėl kurių Lietuvoje dar pabrangs kai kurios prekės ir paslaugos. Taigi, paskutinė metų dieną yra paskutinė proga jų nusipirkti pigiau. Brangs degalai, alkoholis ir tabakas Nuo pirmadienio įsigalios Akcizų įstatymo pataisos. Vadovaujantis jomis, be kita ko, bus labiau apmokestintos suskystintos naftos dujos, geriausiai žinomos tiems, kas perka dujų balionus. Kai kuriais skaičiavimais, dėl to dujų balionas brangs iki 8 eurų.

Tautiečiai prieš didžiausias metų šventes jau šturmuoja parduotuves: masiškai perka alkoholinius gėrimus, mėsą, jūros gėrybes, skanėstus, kurie keliaus ant šventinio stalo. Dalis pirkėjų plačiau atveria pinigines ir parduotuvės kasoje palieka apvalią – 500 eurų sumą.   Kitąmet dėl didesnių akcizų brangsta ir alkoholis, ir tabako gaminiai, ir dyzelinas. Tad kai kurie gyventojai akcizinių prekių nusprendė įsigyti iš anksto.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Alkoholinių gėrimų, cigarečių ir kitų tabako gaminių kainos per pastaruosius kelerius metus didėjo ne taip sparčiai, kaip kitų prekių ir paslaugų. Dėl to šiuo žalingus sveikatai produktus reikia branginti labiau, o surinktus papildomus pinigus skirti krašto apsaugai. Taip yra įsitikinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir grupė kitų Seimo narių.

Seime stringa pataisos, kuriomis siūloma taikyti lengvatinį akcizą buityje ir versle naudojamoms naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams. Joms siūlomas 13,94 euro už toną akcizas – beveik 22 kartus mažesnis nei turintis įsigalioti nuo sausio (304,1 euro). Šiuo metu tokiam kurui taikoma išimtis ir jis nėra apmokestinamas.      Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį padarė pertrauką svarstydamas tokius Akcizų įstatymo pakeitimus.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 5,47 proc. iki 826,78 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 3,29 proc. iki 194,9 mln. eurų: alaus – 10,24 proc. iki 50,3 mln. eurų, vyno – 7,1 proc. iki 24,1 mln. eurų, spiritinių gėrimų – mažėjo 0,2 proc. iki 117,6 mln. eurų, tarpinių produktų – 2,5 proc. iki 2,8 mln.

Statistikams skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., alkoholio gamintojai teigia, kad į tokius oficialius rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai – dėl tyrimo metodikos, į kurią įtraukiami tik legaliai Lietuvoje parduoti gėrimai, reali alkoholio vartojimo padėtis, anot jų, yra kitokia. Be to, pasak jų, valdžios akcizų politika verčia žmones pirkti kontrabandinį, savadarbį alkoholį arba važiuoti jo į užsienį.

Seimui praėjusią savaitę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą.   Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.

Seimas galutinai pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus Lietuvoje brangs dyzelinas, benzinas, dujos balionuose ir kitas kuras. Įstatymas numato, kad automobiliuose naudojami degalai kiekvienais metais brangs po 3–6 centus už litrą. Tikimasi, kad tai privers lietuvius mažiau važinėti mašinomis, rinktis kitas transporto rūšis. O dėl to esą sumažės tarša ir mirs mažiau žmonių. Už degalų kainų didinimą balsavo 69 Seimo nariai, 39 buvo prieš, o 20 – susilaikė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad planuojamas taršaus kuro akcizų didinimas bei jų lengvatų naikinimas nepaveiks šalies ekonomikos.  „Akcizai yra Lietuvos ekonomikai nekenksmingi mokesčiai, o naudingi nacionaliniu mastu, nes jie skatina vietines investicijas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę teigė, kad recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus.

Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Vyriausybė visuomenei nepaaiškino, kodėl yra keliami akcizai kurui ir kas bus daroma iš tų lėšų. Jis taip pat tvirtino, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas kitų kolegų ministrų yra paliekamas vienas pristatyti tokius projektus ir atsakinėti į sudėtingus klausimus. Taip Europos Komisijos (EK) narys aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės klausimais kalbėjo penktadienį Aplinkos ministerijoje surengtos spaudos konferencijos metu.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms. Jas galutinai priėmus, Lietuvoje ilgainiui gerokai pabrangs dyzelinas, benzinas ir kitas iškastinis kuras. Už įstatymo pataisas balsavo 69 parlamentarai, 20 buvo prieš, o 25 susilaikė. Artimiausiu metu Seimas galutinai balsuos už Akcizų įstatymo pataisas. Kad jos įsigaliotų, priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus ir naikinti jų lengvatas, sako prezidento patarėjas.  „Girdime, kad jau greičiausiai esame recesijoje, galbūt ji yra techninė, nereikšminga bendrame kontekste, tačiau galvojant apie papildomus mokesčius irgi reikėtų suprasti – diskusija, matyt, bus Seime – atsakyti sau į klausimą, ar tikrai tai yra makroekonomine prasme geras laikas įvedinėti mokesčius, kai esame techninėje recesijoje“, – antradienį Žinių...

Seime kelią skinasi siekis didinti degalų akcizus, o jau po kelerių metų Lietuvoje, kaip ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse, turėtų būti taikomas naujas taršos mokestis. Juo bus apmokestinamas anglies dvideginį išskiriantis kuras ir degalai, naudojami namams šildyti ar automobilių varikliams varyti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį balsuos dėl kuro ir degalų akcizų didinimo – projektas Seime įstrigęs nuo 2021-ųjų pabaigos.  Pataisomis taip pat ketinama įvesti anglies dioksido (CO2) dedamąją – akcizų tarifo dalis eurais būtų taikoma akcizais apmokestinamiems produktams.  Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė prognozuoja, kad padidinus akcizus, valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus anglies dioksido dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Jei įstatymas bus priimtas, daliai vairuotojų už kurą reikės mokėti ir 30 centų brangiau nei dabar.

Parlamentui priėmus nuo 2021 metų pabaigos Seime įstrigusias pataisas dėl kuro ir degalų akcizų didinimo, valstybė kasmet gaus apie 70-80 mln. eurų papildomas pajamas, sako finansų viceministrė Rūta Bilkšytė.  „Poveikis fiskalinėms pajamoms nuo 2024 metų papildomai būtų 66 mln. eurų (iš akcizų didinimo – BNS), nuo 2025 metų – 79 mln. eurų“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant pataisas teigė viceministrė.

Lietuvai sunkiai sekasi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, tačiau tai daryti padėtų didinami akcizai, jų lengvatų naikinimas ir anglies dioksido dedamoji, sako Aplinkos ministerijos atstovas. „Su esamomis politikos priemonėmis, deja, sudėtingai sekasi pasiekti nustatytus ŠESD mažinimo tikslus“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministerijos Klimato politikos grupės atstovas Tomas Aukštinaitis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) šią savaitę svarstys pataisas dėl akcizų mokesčių pokyčių, kurios Seime buvo įstrigusios nuo 2021 metų pabaigos. Kaip sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, pirmadienį komiteto nariams Akcizų įstatymo pataisos bus pristatytos, vyks diskusijos su verslo ir institucijų atstovais, o trečiadienį komitete numatomas balsavimas. Tada komiteto išvadą ir pataisas svarstytų Seimas ir dėl jų apsispręstų iki liepos.

Aplinkos ministerijai siūlant palaipsniui didinti degalų, ypač dyzelino, akcizą, ministras Simonas Gentvilas sako, kad tai yra nuosekli valstybės politika atsisakyti iškastinio kuro. Verslo atstovai sako, kad ekonominiu požiūriu dabar nėra geras laikas didinti akcizus, be to, visi naujesni automobiliai – tiek benzininiai, tiek dyzeliniai – yra vienodai taršūs. „Jei palyginsime 2008 metų kainas, tai šiandien švieslentėje yra panašios kainos, kaip prieš 15 metų.

Praėjusią savaitę Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Planuojama, kad priėmus įstatymą kai kurie degalai brangs ir 30 centų už litrą. Aplinkos ministerijos parengtos Akcizų įstatymo pataisos pradėtos svarstyti dar 2021 m. pabaigoje. Tačiau nuo to laiko papildomas Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) siūlomų pataisymų nesugebėjo apsvarstyti.

Vyriausybė šį pavasarį ketina imtis ne vieno darbo, kuris keis mūsų kasdienybę. Nuo didesnių išmokų iki mokestinių lengvatų panaikinimo. Nuo taršių automobilių tikrinimo iki pokyčių mėgstantiems kaitinamąjį tabaką. Ministrų kabineto darbų planas tikrai platus. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius projektus, kuriuos priimti Vyriausybės nariai šią pavasario sesiją siūlys Seimui.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2022 metais pradėjo veikti ilgametė akcizų politika, kuri realiai sumažino išgeriamo alkoholio kiekį, kuris suvartojamas per stipriuosius gėrimus. Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius, palyginti su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 proc.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizo įplaukos per 2022 metus siekė 1,646 mlrd. eurų – 0,6 proc. mažiau nei 2021 metais, kai surinkta 1,655 mlrd. eurų akcizų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Deklaruotos alkoholio akcizų įplaukos pernai siekė  429,2 mln. eurų – 3,2 proc. daugiau nei 2021 metais, vien gruodį jų gauta 56,4 mln. eurų – 6,9 proc. daugiau nei prieš metus. Didmeninė prekyba vynu per metus, akcizų sandėlių duomenimis, mažėjo 6,5 proc.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Šiemet infliacija Lietuvoje buvo viena iš didžiausių tarp visų ES šalių. Prognozuojama, kad kitais metais kainos neaugs taip sparčiai. Tačiau lietuviai vis tiek išleis daugiau pinigų tiek būtinam maistui, elektrai ar dujoms, tiek nebūtiniems alkoholiniams gėrimams ar rūkalams. Net jeigu gamintojai, didmenininkai ar pardavėjai šių produktų kainos patys nekeltų, jos vis tiek padidėtų dėl to, kad nuo kitų metų didėja mokesčiai. Tiksliau, akcizai, taikomi alkoholiui ir tabakui.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per vienuolika šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, sumažėjo 0,5 proc., iki 1,49 mlrd. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Alkoholio akcizo įplaukos augo 2,68 proc. iki 372,84 mln. eurų: alaus – 15,5 proc. iki 88,1 mln. eurų, vyno – 7,4 proc. iki 46,1 mln. eurų, spiritinių gėrimų – mažėjo 1,9 proc. iki 233,3 mln. eurų, tarpinių produktų – 8,5 proc. iki 5,3mln. eurų.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,7 proc. iki 1,08 mlrd. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 4,3 proc. iki 264,7 mln. eurų: alaus – 14 proc. iki 65,9 mln. eurų, vyno – 6,1 proc. iki 32,6 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,7 proc. iki 162,1 mln. eurų, tarpinių produktų – mažėjo 5,6 proc. iki 3,97 mln.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,4 proc. iki 925,2 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 2,5 proc. iki 224,38 mln. eurų: alaus – 8,9 proc. iki 55 mln. eurų, vyno – 4,3 proc. iki 27,4 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,1 proc. iki 138,64 mln. eurų, tarpinių produktų – sumenko 8,9 proc. iki 2,4 mln.

Latvijos ekonomikos ministerija pakartotinai ragina valdančiąją koaliciją mažinti degalų akcizus iki Europos Sąjungoje galiojančio minimalaus lygio, ir tokį žingsnį laiko būtinu. „Dar kovo mėnesį, įvykus pirmajam degalų kainų šuoliui, siūlėme sumažinti akcizą iki ES nustatyto minimalaus tarifo. Dabar šį klausimą diskusijai pateikėme dar kartą ir jį aptarsime, kad išgirstume argumentus tų koalicijos partnerių, kurie nemano, kad šis žingsnis yra toks svarbus“, – sakė ministrė Ilzė Indriksonė.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 4,3 proc. – iki 640 mln. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Alkoholio akcizo įplaukos buvo 149,88 mln. eurų – 1,5 proc. didesnės: alaus – 4,1 proc. iki 36 mln. eurų, vyno – 3,5 proc. iki 17,5 mln. eurų, spiritinių gėrimų – sumenko 2,5 proc. iki 94,14mln. eurų, tarpinių produktų – 14,3 proc. iki 2,2 mln.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė opozicijos pasiūlytus įstatymų projektus, kuriuos galutinai priėmus, kaip teigia jų iniciatoriai, gyventojams būtų padedama išgyventi spartų kainų augimą. Šie projektai Seimo darbotvarkėje atsirado po to, kai opozicija buvo atsisakiusi dalyvauti posėdžiuose dėl valdančiųjų viražų mėginant išsaugoti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir keičiant pirmininkavimo posėdžiams tvarką.

Parlamento darbą boikotuojanti opozicija Seime pradėjo registruoti jos inicijuojamo antiinfliacinių priemonių paketo įstatymų pataisas, kuriose numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai benzinui. Pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui.