m. dubnikovas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „m. dubnikovas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „m. dubnikovas“.
Analitikai: planuojamas kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi
Vyriausybės planuojamas kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi smarkiai pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, smarkiai didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis, sako analitikai.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sprendimą dabartinėmis sąlygomis reguliuoti ekonomiką skolinantis vadina taikliu, nes Lietuva tam turi geras galimybes.
Šokiruojančios šildymo kainos: lengvata labiausiai pasinaudos turtingųjų sluoksnis?
Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.
Kainų paradoksas: prekės smarkiai brangsta, bet jų trūksta kaip sovietmečiu
Vis dažniau išgirstame, kad tokių laikų, kokius išgyvename dabar, pasitaiko labai retai. Šiuo metu esame ant didelės ekonominės pakylimo bangos, o kaip sako ekspertai, geriau nesame gyvenę. Tačiau visa tai ateina ne be pasekmių – kainos kone kasdien kyla į kosmines aukštumas ir tai – dar ne pabaiga.
Janulevičius: Baltarusija gali būti atjungta nuo bankų atsiskaitymo sistemų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tik laiko klausimas, kada Baltarusija bus atjungta nuo tarptautinių bankinių atsiskaitymo sistemų – tuomet jokia prekyba su šia šalimi nebebūtų įmanoma.
„Mūsų žiniomis, tai numatyta rugsėjo pradžioje. Po 18 dienos Europos Sąjungos (ES) patvirtinimo, tikėtina, tų pačių sankcijų, kurios susijusios su tam tikromis energetinėmis, gamybos, trąšų įmonėmis, kitas žingsnis, matyt, bus visa bankinė sistema.
Ekonomistai apie elektros rinkos liberalizaciją: ilgainiui vartotojų laukia didesni laimėjimai
Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr.
Ekonomistai perspėja: nekilnojamojo turto apmokestinimas vis labiau slėgs gyventojų pečius
Šią savaitę „Sodra“ paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį 11 proc. didėjo atlyginimai. Tačiau pandemija augino ne tik atlyginimus, bet ir pajamų nelygybę: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir uždirbdavo daugiau, o mažiau uždirbančių asmenų atlyginimų augimas matyti nežymus. Tam spręsti prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip mažiausią minimalią algą gaunantiems gyventojams per mėnesį papildomai suteikti 10 eurų į rankas.
Nykstanti Lietuva: kas laukia rajonų, kur gyvena keliskart daugiau senjorų nei jaunimo
Dalyje šalies regionų sparčiai mažėja jaunų gyventojų. Kai kuriuose rajonuose senyvo amžiaus žmonių gyvena net keliais kartais daugiau nei vaikų. Kas bus, kai vyresniosios gyventojų grupės neliks? Specialistai sako, kad tokioms vietovėms reikės stiprios valstybės pagalbos.
Statistikos departamento duomenimis, vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus, o likusiuose mažuose rajonuose vis didesnę dalį gyventojų sudaro pensijos amžiaus žmonės.
Keliems rajonams Lietuvoje – liūdnas scenarijus: nesiėmus veiksmų, čia tiesiog bus per brangu gyventi
Nors Statistikos departamentas skelbia, kad bendras gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo maždaug tūkstančiu, ramybės specialistams neduoda kiti rodikliai – sparčiai krinta mažųjų rajonų gyventojų skaičiai. Jei taip ir toliau, netrukus tuose rajonuose taps ne tik nepatrauklu, bet dar ir per brangu gyventi.
Statistikos departamento duomenimis, bendras Lietuvos gyventojų skaičius pernai padidėjo daugiau nei tūkstančiu. Suskaičiuota, kad šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln.
Ekonomistai: pandemija ir karantinai sumažino emigrantų perlaidas
Beveik perpus šiemet sumažėjusias emigrantų perlaidas iš užsienio į Lietuvą lėmė koronaviruso pandemija ir gyventojų judėjimo suvaržymai, teigia ekonomistai.
Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos.
„Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln.
Dubnikovas: situacija Jungtinėje Karalystėje kelia nerimą
Pasaulio valstybėms stabdant keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės, o Prancūzijai dviem paroms nutraukus visas keliones iš šios šalies, įskaitant ir krovinių gabenimą, Lietuvos verslui tai didesnės įtakos kol kas neturės, teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas.
Tačiau Marius Dubnikovas pripažįsta, kad situacija Jungtinėje Karalystėje kelia nerimą, todėl daug kas priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimti per artimiausias dvi paramas.
REKLAMA
REKLAMA
Marius Dubnikovas: naujos valdžios pirmiausiai laukia 2021-ųjų biudžetas
Politinėms partijoms, formuosiančioms naują Vyriausybę, pagrindinį dėmesį pirmiausiai teks skirti 2021 metų biudžetui ir viešųjų finansų stabilizavimui, o ne rinkimų pažadų įgyvendinimui, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas.
„Naujos Vyriausybės, kad ir kokios politinės jėgos ją suformuotų, laukia pakankamai dideli iššūkiai, nes reikės spręsti kitų metų biudžeto klausimus, visų pirma susijusius su valstybės skola ir viešųjų finansų deficito valdymu.
Perspėjimas smulkiajam verslui: išnyks, jei nepakeis savo požiūrio į pirkėją
Smulkieji Lietuvos verslininkai jaučiasi užspausti didžiųjų prekybininkų ir skundžiasi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems sunku konkuruoti. Tuo metu finansų analitikai pastebi, kad, jei smulkusis verslas nepakeis savo požiūrio ir neieškos, kaip užpildyti nišas rinkoje, jam gresia išnykimas.
Ekonomistai: Lietuvos BVP šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę
Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų.
Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.
„Grigeo“ taršos krizė – smūgis visam regionui
Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai.
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.
„Nuodėmės mokestis“ Lietuvoje: vietos jį didinti dar yra, bet ar reikia
Alkoholio apmokestinimo klausimas visada priverčia gyventojus ir verslininkus suklusti. Net ir visai nesena Lietuvos istorija demonstruoja, kad politikai su malonumu kas kelerius metus tai stipriai kėlė, tai netrukus drastiškai mažino mokesčius alkoholiui, taip ir skandindami, ir gelbėdami verslininkus. Dabar, kai alkoholio akcizai keliami jau kelerius metus, analitikai prognozuoja, kokių pokyčių šiuo klausimu galime tikėtis netolimoje ateityje.
Dubnikovas: svarstant Nausėdos idėjas, reikia įvertinti kapitalo pasitraukimo riziką
Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Marius Dubnikovas sako, kad svarstant prezidento siūlymą vienodinti pajamų apmokestinimą reikia įvertinti kapitalo pasitraukimo iš Lietuvos rizikas. Konfederacijos Mokesčių komisijai vadovaujantis M. Dubnikovas teigia, kad „pati idėja suvienodinti GPM tarifus ir taip patobulinti visą sistemą yra gera“, tačiau poveikį lems, koks bus siūlomas standartinis GPM tarifas ir kaip bus siekiama jo progresyvumo.
Perkantieji NT neprašovė: skaičiuoja, kiek uždirba nuomojantys butus
Kur investuoja pinigų turintys lietuviai ir kas praėjusiais metais atnešė didžiausią pelną? Pasirodo, pelningiausia buvo investicija į nekilnojamąjį turtą, skirtą nuomai. Tačiau, ekonomistai sako, kad kalbėti apie ilgalaikes investicijas gali retas lietuvis. Lietuviai Europoje vis dar pasižymi, kaip daugiau išleidžiantys negu uždirbantys. Lietuvos investicijų indekso tyrimai rodo, kad pernai labiausiai apsimokėjo investuoti į būstą.
Naftos kainos kitąmet: įsismarkuos kova dėl pigaus „juodojo aukso“
Naftos kaina kitąmet išliks ganėtinai aukšta, bet „juodojo aukso“ eros pabaigos ženklai vis labiau ryškės, tikina ekspertai. Jie pabrėžia, kad ypač didelę reikšmę nulemiant į kurią pusę 2019 m. pasvirs naftos kainų svarstyklės turės JAV su savais skalūninės naftos rezervais ir Donaldu Trumpu priešakyje. Naftą iš olimpo išstums dujos „Naftos kaina ateinančiais metais turėtų išsilaikyti 50 – 60 dolerių už barelį rėžiuose.
Dubnikovas: biudžete atsigręžiama į vidurinę klasę
Lietuvos verslo konfederacijos atstovas sako, kad 2019 metų biudžete išlaikomas nuoseklumas – valdžia tesi pažadus ir atsigręžia į vidurinės klasės gyventojus.
Lietuviai pamėgo stipriuosius gėrimus – valdžia kels kainas
Jau kelerius metus legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje stabiliai mažėja, tačiau pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad lietuviai vis mieliau renkasi stiprųjį alkoholį. Dėl to nerimauja ne tik aludariai, bet ir finansų analitikai, tokią tendenciją prognozuojantys dar bent pusmečiui. Valdantieji šią problemą ketina spręsti dar labiau didindami stipriojo alkoholio kainas. Statistikos departamento duomenimis, bendras legalaus alkoholio suvartojimas šalyje kasmet krinta.
Maisto kuponai – kiekvienam gyventojui: ekspertai gūžčioja pečiais
Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, maisto kuponai būtų dalinami visiems gyventojams ir kiekvienam jų suteiks 6 eurų nuolaidą per mėnesį – anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tai bus paskata gyventojams apsipirkti kiek pigiau, o žemdirbiams – parduoti daugiau produkcijos. Tuo metu ekspertai sako, kad didžioji dalis žmonių šia sistema net nesinaudos ir konkurencinės padėties ji nepakeis.
Naujus metus lietuviai sutiks su dar viena našta: žymiai brangs svarbi paslauga
Nuo kitų Lietuvoje brangs ne tik elektra, bet ir dujos. Dujų tiekėjai ir ekonomistai prognozuoja, kad gamtinės dujos vartotojams brangs ženkliai – penktadaliu. Anot ekspertų, kainų šuolis jaučiamas visoje Europoje, labiausiai dėl kylančios naftos kainos. Energijos skirstymo operatoriaus darbuotojams rudenį veiklos netrūksta. Vien sostinėje kiekvieną dieną jie prie dujų tinklo prijungia keliasdešimt naujų vartotojų.
Ekspertų vertinimas: maistas už kuponus problemos neišspręs
Vyriausybei planuojant mažiau pasiturintiems žmonėms dalinti kuponus maisto produktams ir taip skatinti šeimos ar ūkininkų prekybos verslą, ekspertai abejoja tokios naujovės nauda. Jie sutaria, kad nauja sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą.
Lietuva pati sau kasa duobę: nežino, kur dėti ES pinigus
Lietuvai parama pinigais iš Europos Sąjungos mažėja, tačiau mūsų valdžia nesugeba pasinaudoti ir tais, kurie jau duodami. Per penkerius metus įsisavinta vos ketvirtadalis numatytų pinigų. Dėl to stringa kelių tiesimai, mokyklų, ligoninių renovacija, žmonėms lėčiau auga atlyginimai. Ne gana to, taip Lietuvai gresia įstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir niekada nepasivyti turtingesnių ES kaimynių. Tai Neries krantinė pačiame Vilniaus centre.
Verslas kritikuoja pensijų reformos siūlymus, ragina mažinti PVM
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigiamai vertina dalį Vyriausybės parengtų mokesčių reformos pasiūlymų ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių, tačiau siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą iš esmės bei kritikuoja būsimą pensijų kaupimo reformą. LVK ekspertai taip pat ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą, padidinti valstybės įnašą į pensijų kaupimą.
PVM tarifo lengvatos: ekonomistai atsakė, ar verta tikėtis pokyčių
Už uždarų durų buvę svarstymai, kaip turėtų keistis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, išlindo į dienos šviesą. Premjeras Saulius Skvernelis prabilo ne tik apie jų dydžius, bet ir apie bendrą PVM tarifo mažinimą. Ekonomistai įvertino, ar tai atneštų esminius pokyčius. Saulius Skvernelis LRT radijui sakė, jog Vyriausybė siūlys, kad ateityje du lengvatiniai PVM tarifai būtų 5 ir 15 procentų. 15 proc.
Marius Dubnikovas: JAV ir ES vis neužgesina tarpusavio finansų karo
Panagrinėjus paskutinių 7 metų istoriją, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) instancijos keitėsi baudomis paskirtomis įvairioms įmonėms už padarytus rinkos reguliavimo pažeidimus, galima įžvelgti tam tikro finansinio karo požymių. Šiame kare netgi matosi tam tikro proporcingumo apmatai ir kartojasi 14 mlrd. JAV dolerių sumos. Nelemtas 14 mlrd.
Svarbiausi metų įvykiai, formavę Lietuvos ekonominį veidą
Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.
Investuotojai vis dar nepasitiki bitkoinais
Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose veiklą pradėjo pirmoji licencijuota bitkoinų birža, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad bitkoinai susidūrė su didele pasitikėjimo problema, kuri dar nėra išspręsta. „Bitkoinų keityklos daugelyje pasaulio vietų praėjusiais metais viena po kitos pradėjo skelbti apie bankrotus, prarastus ar pavogtus bitkoinus ir panašiai.
Žada prekių pigimą
Smarkiai nukritusios naftos kainos ilgainiui sumažins prekių kainą, prognozuoja Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Naftos kainos kritimas neabejotinai skatins patį vartojimą, nes pas žmones lieka apčiuopiamos pinigų sumos kišenėse ir tos sumos greičiausiai nueis vartojimui, nes žmonės to netraktuoja kaip tam tikros sutaupytos pinigų sumos. Pats naftos kainos kritimas ilgainiui turės mažinti pačių prekių kainą.
Nespėjome litų išsikeisti į eurus, o jau metas pirkti dolerius?
Pernai tiksliausiai JAV dolerio kursą prognozavusi Nyderlandų bankininkystės ir finansų įstaiga ING neseniai paskelbė, kad iki 2017-ųjų euro ir dolerio vertė susilygins. Dėl to gali kilti pagunda pradėti pirkti JAV valiutą, tačiau Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas įspėja, kad eiliniams žmonėms priimti tokį sprendimą per daug rizikinga. „Reikia suprasti, kad gyventojams, kurių paskolos, atlygimai ir išlaidos yra eurais, pirkti dolerius būtų labai drąsu.
Atsikleidė, kiek Lietuva sutaupys įsivedus eurą
Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba nusprendė, kad Lietuva nuo kitų metų sausio gali įsivesti eurą. Šis sprendimas – galutinis. Patvirtinta, kad lito ir euro kursas - 3,4528 litai už vieną eurą. Apie euro įvedimą bei laukiančias naudas verslui su žurnalistais bendravo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Visuomenėje dar vis gajus mitas, kad įsivedus eurą didės produktų ir paslaugų kainos.
Nauja ekonomikos krizė jau ne už kalnų
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas tikina, kad dabar vyksta tiek Pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos augimas. Specialistas pabrėžia, kad krizės kartojasi ciklais, tad, esant ekonomikos augimo įkarštyje, reikia nepamiršti pasiruošti artėjantiems iššūkiams. „Mes turime gerą laiką. Jeigu pažiūrėtume į labai svarbų skaičių, smulkaus ir vidutinio verslo optimizmą Europoje ir Pasaulyje, šis indeksas paskutinius du, tris metus aktyviai kyla į viršų.
Investuotojai auksą keičia į riziką
Sunkmečiu daugiau nei tris kartus pabrangęs auksas jau nebekelia tokio investuotojų apetito – vasario mėnesį šio tauriojo metalo parduota daugiausia per dešimtmetį. Gerėjant pasaulio ekonomikai investuotojai renkasi akcijas – jų indeksai pastaruoju metu demonstruoja itin gerus rezultatus. Aukso kaina pradėjo kilti dar 2007 metais, prasidėjus krizei JAV, o vėliau, ekonomikos negandoms persimetus į Europą, sėkmingai didėjo toliau – beveik iki pat 2011-ųjų pabaigos.
Infliacija galanda aštrius dantis
Vyriausybės nariai skėsčioja rankomis – nieko negalime padaryti, nes infliaciją augina ne nuo mūsų veiklos priklausantys veiksniai. Tačiau ekonomistai tikina, kad kai kuriose srityse infliaciją dirbtinai sukuria ieškantys progos daugiau pelno užsidirbti gamintojai.
Galime paskaičiuoti patys
Oficialiai teigiama, kad metinė infliacija siekia 5 proc., o nuo metų pradžios – 3,3 proc.