Susirgote įprastu peršalimu, tačiau ir vos dėl kelių ligos dienų esate priverstas eiti pas gydytoją ne pasikonsultuoti dėl gydymo, o tik „biuleteniui“ gauti. Tai – daugeliui pažįstama, tačiau, pačių medikų vertinimu, nelogiška situacija, tik didinanti biurokratijos naštą.
Kaip SAM siūlo keisti nedarbingumo tvarką?
Kaip jau anksčiau yra užsiminusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, sumanymas būtų toks, kad dėl pirmų dviejų ligos dienų gyventojas galėtų kreiptis ne į gydytoją, kaip yra dabar, o darbdavį.
„Siūlome, kad pirmąsias dvi dienas, kurias ir taip apmoka ne „Sodra“, o darbdavys, pasitikėjimo principu susirgusiam žmogui nereikėtų bėgti pas šeimos gydytoją gauti nedarbingumo pažymėjimo. Pakaktų informuoti savo darbdavį, pasakyti, kad sergu ir darbdavys pasitikėtų savo darbuotoju, nereikalautų pagrįsti neatėjimo į darbą medicininiu dokumentu“, – tuo metu „Žinių radijui“ teigė ministrė.
Anot M. Jakubauskienės, Lietuva yra viena iš tų šalių, kur nuo pat pirmos dienos susirgimo reikalaujami medicininiai dokumentai, kurie esą sukuria nepaprastai didelę biurokratinę administracinę naštą: „Nes labai daug tokių pacientų, kuriems po kelių dienų simptomai praeina ir tą būtų galima išspręsti supaprastinus procedūras“.
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo SAM, šiuo metu įstatymo projekto formuluotės yra derinamos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
„Vienas esminių pokyčių, lyginant su pirmine idėja, – naujoji tvarka bus taikoma tik tiems darbuotojams, kurie turi vieną darbdavį (apie 92 proc. visų dirbančiųjų). Tokia nuostata pasirinkta todėl, kad priešingu atveju būtų techniškai sudėtinga nustatyti, kuris darbdavys reikalavo nedarbingumo pažymėjimo, o kuris – ne“, – komentavo ministerija.
Pažymima, kad galutinai suderinus projekto formuluotes, bus pateikta nauja redakcija pakartotiniam derinimui su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.
Kaip informavo SAM komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis, sulaukti Vyriausybės ir Seimo pritarimo šiam projektui tikimasi šios žiemos sesijos metu. Vis dėlto tvarka įsigaliotų ne anksčiau kaip 2027 m., nes reikia techninio ir organizacinio pasiruošimo.
„Didžiausias pasirengimo krūvis teks „Sodrai“, kuri turės sukurti priemones informacijai iš darbdavių apie sergančius asmenis be nedarbingumo pažymėjimo priimti. Taip pat laiko ir finansinių išteklių reikės ir darbdaviams – jie turės susipažinti su naująja tvarka ir atitinkamai pakoreguoti vidines sistemas dėl informacijos perdavimo „Sodrai“, – komentavo SAM atstovas.
Gydytojai tik „štampuoja“ nedarbingumo pažymėjimus
Pasak gydytojų, ypač kvėpavimo takų infekcijų sezono metu išauga tokių pacientų, kurie atėjo tik dėl nedarbingumo pažymėjimo, o ne gydymo, srautas.
„Tie, kurie yra dirbantys, susirgę visi realiai ateina „biuletenio“. Patarimo, kaip gydytis, retai kuriam reikia. O sloga, kosuliai – kiekvienos dienos darbas. Turime uždėti varnelę, viską supildyti sistemoje – „Sodros“ taisyklės yra gana griežtos, turi viską aprašyti.
„Vienas esminių pokyčių, lyginant su pirmine idėja, – naujoji tvarka bus taikoma tik tiems darbuotojams, kurie turi vieną darbdavį (apie 92 proc. visų dirbančiųjų)“, – komentavo SAM.
Nes jei neparašei, koks skirtas režimas, tai gali vos ne nuo tavęs nuskaičiuoti tikrindama po pusės metų. Taigi „užsisuka“ daug darbo, kuris yra gryna biurokratija“, – komentavo šeimos gydytoja Toma Kundrotė.
Pasak jos, dažnu atveju suaugusiam žmogui tų poros dienų, juo labiau, jei dar prisideda savaitgalis, ir pakanka pasveikti.
„Tad dabar dirbame vien dėl to, kad yra tokie įstatymai, bet ne todėl, kad tai yra racionalu. Klausimas, ar tada racionaliai išnaudojami žmogiškieji resursai ir šeimos gydytojų darbas, kai sėdime ir „štampuojame“ nedarbingumo pažymėjimus – jei seniau tą darydavome ranka, tai dabar internetu.
Tie, kurie kreipiasi dėl nedarbingumo ilgesniam laikui ar kelioms dienoms, sudaro netoli 30 proc. visų konsultacijų. Krūviai realiai yra milžiniški ir norėtųsi juos mažinti. Kitose Europos šalyse nėra taip, kad vos užklupo sloga ir kelios dalys virš 37 laipsnių temperatūros ir turi bėgti pas gydytoją, nes kitaip negali nenueiti į darbą“, – komentavo gydytoja.
Pasak pašnekovės, pavyzdžiui, Skandinavijoje pirmą ligos dieną nereikia kreiptis dėl nedarbingumo. „Tokie dalykai derinami su darbdaviu. Ir yra tam tikras skaičius dienų per metus, jei neklystu, gal apie 20, kai tiesiog yra tokia galimybė susitarti. Gal kitą kartą tu psichologiškai pervargęs ir paėmęs kelias dienas grįši į darbą šviežia galva“, – pastebėjo gydytoja.
Piktnaudžiauti vengs patys, nes nenorės prarasti pasitikėjimo?
Nors ministrei viešai prabilus apie tokius siūlymus spėta sulaukti darbdavių nuogąstavimų, esą tokie pakeitimai atvertų kelią darbuotojų piktnaudžiavimui, SAM manymu, rizikos yra nedidelės.
„Vertiname, kad ši tvarka padidins piktnaudžiavimo tikimybę, tačiau greičiausiai – nedaug“, – teigė ministerija.
Pasak jos, greičiausiai piktnaudžiauti pavyktų konkrečiam asmeniui tik kartą, kadangi anksčiau ar vėliau darbdavys tai pastebės ir pradės reikalauti nedarbingumo pažymėjimo – todėl ir toliau būtų leidžiama darbdaviams jo prašyti.
„Tie, kurie yra dirbantys, susirgę visi realiai ateina „biuletenio“. Patarimo, kaip gydytis, retai kuriam reikia“, – sakė šeimos gydytoja.
„Nenorėdami prarasti darbdavio pasitikėjimo, gadinti darbo santykių ir norėdami ateityje pasinaudoti galimybe pas gydytojus nesikreipti silpnai susirgus, darbuotojai vengs piktnaudžiauti“, – teigiama SAM atsakyme.
Kaip nurodoma, taip pat planuojama numatyti tvarka, kad darbdaviui už pirmas ligos dienas netektų mokėti du kartus, mat „Sodros“ išmoka mokama tik nuo trečios ligos dienos.
„Šios problemos nekils. Jei darbdaviai tinkamai informuos „Sodrą“ apie tas dienas, kai darbuotojas dėl ligos neatvyko į darbą, tačiau iš jo nebuvo prašyta nedarbingumo pažymėjimo, tokiu atveju asmeniui toliau sergant be pertraukos ligos išmoką mokėtų „Sodrą“, – teigė SAM.
Atsakomybė dabar tenka vien gydytojams
Palaikantieji nedarbingumo tvarkos keitimą teigia, kad dabartinė tvarka ne tik neskatina darbdavio pasitikėjimo darbuotoju, bet ir skatina sergant eiti į darbą.
T. Kundrotė sutiko, kad darbdavys nelygus darbdaviui – jei vieni ir dėl vienos ligos dienos reikalauja patvirtinimo iš gydytojo, kiti žiūri lanksčiau. Nors yra nuogąstaujama, kad žmonės ims simuliuoti, gydytoja svarstė, jog aiški tvarka kaip tik leistų lengviau išaiškinti tokius atvejus ir kalbėtis su darbuotoju.
„Tie, kurie yra pasiryžę gauti nedarbingumą bet kokia kaina, lygiai taip pat „muilina“ gydytojams į akis, kad jiems skauda, naktį vėmė, skaudėjo pilvą, viduriavo... Kaip dabar tai patikrinti?
Galiu patikrinti objektyvius dalykus, pamatuoti temperatūrą, bet ir tai gali būti sudėtinga, žmogus sakys, kad išgėrė paracetamolio. Tai jei temperatūra normali, nedarbingumas nebepriklauso? Taigi gydytojas kartais tampa situacijos įkaitu, nes ne visada viską gali objektyvizuoti. Pacientai gali simuliuoti ir ateiti su lengvai raustelėjusia gerkle, nes rūko.
Jei būdama darbdave matyčiau, kad kažkoks darbuotojas pirmadienį–antradienį nuolat serga, simuliuoja, neva karščiuoja, pykina ir pan., tai kaip tik būtų jėgos svertas eiti kalbėtis su žmogumi, juk nebūna ligų, kad nuolat tik pirmadienį sergi... O dabar tokio sverto neturi, nes viską sprendžia gydytojas“, – svarstė ji.
Pasak pašnekovės, jei dabar ateina pacientas ir skundžiasi, kad viduriuoja, kiekvienas gydytojas duos nedarbingumą, nes paprasčiausiai vengia konflikto.
„O norisi, kad eitume į pasitikėjimu grįstą kultūrą. Dabar visa atsakomybė tenka gydytojams, bet nesame jokie policininkai, nežinome, ką veikia pacientai. Gal jis savaitgalį baliavojo, šiandien – jau blaivas, bet reikia kelių dienų atsipaipelioti“, – pastebėjo T. Kundrotė.
Pamiršo pandemijos pamokas
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė patikino, kad sergančiajam būtų daug patogiau, kai nedarbingumo skyrimo tvarka būtų grįsta pasitikėjimu tarp darbuotojo ir darbdavio.
„Šis pakeitimas turėtų prisidėti prie to, kad pirmomis dienomis pajutus pirmus simptomus, kai liga labiausiai užkrečiama, žmonės liktų namie ir neskleistų virusų nei savo darbo vietoje, nei viešajame transporte, kitose susibūrimo vietose. Onkologiniams pacientams, kurių dauguma yra imunosupresuoti, ypač svarbu, jog aplinkoje būtų mažiau sergančių žmonių.
Daugelyje modernių organizacijų tai jau veikia – paskambinę darbdaviui žmonės informuoja, kad dirbs nuotoliu, jei gali tą daryti. Bet taip yra ne visur, kitur tvarka ir grafikai tokie griežti, nepalankiai žiūrima į tai, kad darbuotojas sirgtų ir vos ne skatinamas eiti į darbą“, – komentavo ji.
Pašnekovė priminė, kad ligos pradžioje daugelis galvoja, kad pasveiks patys ir tik pablogėjus būklei kreipiasi į gydytojus. „Juolab per pirmą dieną pas gydytoją ir nepateksi, temperatūra dar nešoka iki 39 laipsnių, kad reikėtų skubiai patekti. Per pandemiją buvome išsiugdę saugoti ne tik save, bet ir kitus, neiti į darbo vietą jaučiant simptomus, į mokyklas taip drąsiai neleisdavome vaikų, o dabar gerosios praktikos išsitrina.
Tad reikia vėl ugdyti sąmoningumą ir likti namie, dirbti iš namų, jei tai įmanoma arba susitarti su darbdaviu. Tada ir pats žmogus greičiau pasveiks ir kitų neapkrės. O dėl piktnaudžiavimo – galima aiškiai apibrėžti, kiek kartų per metus galima pasinaudoti tokiomis dienomis, kaip yra ir kitose šalyse“, – pabrėžė N. Čiakienė.
