K. Kaikarytė leidosi į atvirą interviu su naujienų portalu tv3.lt. Pokalbio metu ji pasidalijo savo kasdienybe, papasakojo apie artimą ryšį su šeima, pasirinktą kelią mokslo srityje bei atskleidė, kaip sekasi su tėčiu dirbti viename darbe.
Kristės dienos gausios veiklomis
Spalio pabaigoje Kristės laukia ypatinga data – ji švęs savo 30-metį. Kaip pasakojo moteris, šiandieninės jos nuotaikos būtent tokios ir yra – jubiliejus skatina daug ką apmąstyti, susidėlioti naujus tikslus. O apmąstyti K. Kaikarytė turi išties ką, mat moters kasdienybė – itin darbinga, kiekviena Kristės diena prasideda dar prieš 7 valandą ryto.
„Šiandien mano pagrindinė veikla yra doktorantūros studijos ir mokslinės užduotys LSMU NI Oftalmologijos laboratorijoje, kur sukasi studentai, kuriuos su komanda kuruojame, vykdome tarptautinius mokslinius projektus. Džiaugiuosi galėdama pažinti akademinį pasaulį, suprasti ir išmokti jo taisykles. Šis pasaulis įdiegia diplomatiškumo, pakantumo, iškalbingumo, akademinio smalsumo, teisingo kosmopolitiškumo ir kitų gerų savybių. Tai man, kaip augančiai asmenybei, reiškia labai daug“, – pasakojo ji.
Tačiau tai – toli gražu ne viskas, kuo užsiima K. Kaikarytė. Šalia doktorantūros studijų ir veiklų laboratorijoje ji turi ir papildomą darbą plastinės chirurgijos centre, kurio vienas iš įkūrėjų – Kristės tėtis Vygintas.
„Kadangi esu gimusi kūrybininkų šeimoje, mano veikla klinikoje „Fi Clinica“ leidžia atsiskleisti meninėms mano savybėms. Kasdien rūpinuosi klinikos kolektyvu, prisidedu prie užklasinių veiklų planavimo. Taip pat vedu komunikaciją su mūsų užsienio pacientais. Tokiu būdu vystau tarptautinę išorinę komunikaciją ir prisidedu prie klinikos vardo garsinimo medicinos turizme. Šios pareigos man labai patinka ir tinka“, – pasidžiaugė K. Kaikarytė.
Darbas su tėčiu pažeria iššūkių
Visgi Kristė neslepia – darbas su tėčiu viename darbe reikalauja iššūkių, sunku išvengti ir nesutarimų. Tačiau kaip pabrėžė moteris, visi jie – organiški ir įveikiami.
„Nemeluosiu, kartais mėgstame surengti lengvą šou prieš kitus, tačiau kolektyvas jau susigyvenęs tiek su mūsų santykiais, tiek su bendravimo stiliumi. Bendraudama su klinikos komanda kiekvieną kartą lieku maloniai nustebinta, kaip jie vertina mano tėčio indėlį į kolektyvą. Tai – kaip antra šeima, kurioje vertiname pagarbą, profesionalumą ir rūpestį vienas kitu. Šį mūsų visų kuriamą vidinį santykį lengva pajusti ir mūsų klinikos pacientams. Esu dėl to labai laiminga“, – teigė pašnekovė.
Nors iš pradžių Kristė svajojo sekti tėčio pėdomis medicinoje, tačiau pajuto, kad tai – ne jos pašaukimas. Tad mergina pasirinko gamtos mokslų studijas – baigė bakalaurą, magistrą, o dabar gilina savo žinias ir doktorantūros pakopoje.
„Doktorantūros studijas pasirinkau, kad užbaigčiau „savo mokslinio laipsnio kelią“ ir įgyčiau tvirtesnių mokslinių žinių savo srityje. Tačiau tik įstojus supratau, į kokį nuostabų pasaulį patekau. Taip, daktaro laipsnis neduodamas veltui. Dėl jo reikia daug dirbti, mokytis, skaityti mokslinius straipsnius, juos rašyti, rūpintis tiek savimi, tiek savo vieta akademijoje.
Tik kiekvienas procesas turi savo pradžią ir pabaigą – jau prasidėjo mano paskutiniai doktorantūros metai. Laikas tikrai greitai bėga, greičiausiai netrukus turėsiu biologijos krypties daktaro laipsnį“, – dalijosi ji.
Doktorantūros studijos atvėrė daug galimybių
Kaip akcentavo Kristė, nors doktorantūros studijos reikalauja išties daug pastangų, jos suteikia galimybę susipažinti su daug įdomių ir smalsių žmonių, išmokti bendravimo kultūros, o be visa to – ir keliauti, save ir savo darbus pristatyti įvairiose programose. Tokių išvykų šiemet Kristė turėjo ne vieną.
„Šiemet su laboratorijos komanda laimėjome Lietuvos mokslų tarybos finansavimą akademinei išvykai į Taivaną. Šiame Azijos krašte lankiausi pirmą kartą. Nacionaliniame Cheng Kung universitete, Tainane susipažinome su tarptautinio mokslinio projekto bendraautoriais, gilinome teorines ir praktines žinias apie specifinius laboratorinius tyrimus.
Kita programa – ERASMUS+ suteikė galimybę aplankyti nuostabų universiteto miestą Prancūzijoje – Nantes ir atlikti praktinius komunikacijos mokymus jame esančiame universitete. Džiaugiuosi, kad doktorantūra LSMU suteikia puikias finansines ir tarptautines galimybes ne tik užmegzti ryšius su kitais mokslininkais, bet ir garsinti mūsų universitetą bei jo vykdomus mokslinius tyrimus. O papildomai – ir ugdyti mane kaip asmenybę“, – pasakojo K. Kaikarytė.
Pokalbiui pasisukus apie keliones, Kristė atskleidė, kad tai – jos didžiausias hobis. Mergina visur, kur tik gali, ieško galimybių keliauti – nuo laimėjimų mokslinių paramų, susijusių su studijomis, mamos darbų iki savo malonumo.
„Kartą iš mamos gavau labai įdomią dovaną – asmeninį astrologinį asmenybės žemėlapio sudarymą. Sužinojau, kad pagal žvaigždžių išsidėstymą, jog jausčiausi papildyta jėgų, turiu keliauti. Gali tikėti, gali ne, tačiau tikrai labiausiai pailsiu ir energetiškai pasipildau pažindama pasaulį.
Be to, mėgstu organizuoti smulkias veiklas ir burti kompanijas joms. Ši veikla mane papildo, galbūt kažkiek šios savybės paveldėjau iš mamos, – šyptelėjo Kristė. – O po darbų dažniausiai atsipalaiduoju namie, su savo gyvūnais. Arba išvykdama į pajūrį. Kai visas dienas esi tarp žmonių, sprendi įvairius iššūkius, ramybę atrandi tarp artimiausių. Su jais galiu apžvelgti savo dieną, idėją ir ateities vizijas.“
Puoselėja ypatingą ryšį su tėvais
Ne paslaptis, kad gimti žinomoje šeimoje ne visada lengva – dažnai tenka susidurti su „garsių tėvų dukros“ etikete. Tačiau Kristė sako, kad savo gyvenime ji kur kas labiau matė ne „žinomus tėvus“, o daug dirbančius savo srities profesionalus.
„Man tėvai buvo tie žmonės, kurie be savo kartais net ir naktinių darbų, sugebėdavo pasirūpinti manimi ir išauginti tokią asmenybę, kuria iki šiol didžiuojuosi. Manau, kad su nepatogumais galima susidurti visada, priklausomai nuo to, kiek sau tai leisi. Taip pat, ar leisi jiems kenkti, ar sugebėsi apeiti juos ir paversti privalumais.
Tad ir mano požiūris į žinomą pavardę – pastarasis. Nepatogumus visada pati sugebėdavau paversti privalumais. Tai – mano šeimos savybė“, – savo požiūriu dalijosi K. Kaikarytė.
Kristė džiaugiasi, kad jos ryšys su tėvais – itin artimas, o šeima – labai vieninga. Kaip atskleidė pašnekovė, jų namuose yra ne vienas bendras pomėgis.
„Mūsų bendras laikas – gulėjimas prie televizoriaus, „apsiklojus“ mylimais gyvūnais. Tokiu būdu mes dalijamės savo energijomis. Su tėčiu turime bendrus serialus, kuriuos visada žiūrime kartu. O su mama dalijamės pietų ir vakarienės klausimais. Taip pat mėgstame stalo žaidimus, keliaujame. Mūsų ryšys yra ypatingas, smagu juo dalintis tarpusavyje, taip pat ir su artimais draugais“, – kalbėjo ji.
Artėjantis 30-asis jubiliejus – puiki proga pakalbėti ir apie svajones bei dar neįgyvendintus tikslus. Tad kokie jie sukasi Kristės galvoje?
„Kol kas neįgyvendintas tikslas – priduotas, bet dar nepublikuotas sekantis mokslinis straipsnis. Jaučiu, kad tai tik laiko klausimas ir netrukus jis bus priimtas. Kitas žingsnis – disertacijos rašymas. Tai – svajonės, tikslai ir uždaviniai susieti su mokslais. O mano asmeninės svajonės visada bus kelionės“, – pasakojo K. Kaikarytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
