Šiems Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotiems įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarta Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje po ilgai trukusių diskusijų. Už balsavo 6 nariai, prieš buvo 3.
„Tikrai dėl šio projekto susitiksime Konstituciniame Teisme (KT), aš kategoriškai prieš“, – sakė jį kritikavusi konservatorė Jurgita Sejonienė.
SRK nariai nepritarė jos, taip pat ir demokrato Lino Urmanavičiaus siūlymams pacientui palikti galimybę prisidėti prie savo gydymo iš asmeninės kišenės.
Kaip bebūtų, Seimo salę pasieks patobulintas, ne toks griežtas ir šiek tiek sušvelnintas įstatymo pataisų variantas.
Ką siūlo ministerija?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šiais pakeitimais ministerija siekia, kad iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pasak ministerijos, nors šiuo metu galiojanti nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.
„Jei paskambinsite į daugelį privačių įstaigų, jums bus pasakyta, kad gydytojo specialisto konsultacija kainuoja 80 eurų, su siuntimu – 70 eurų, o tyrimai, kurie įeina į paslaugos apimtį, už juos papildomai dar sumokėsite nemažai eurų“, – dabartinė situaciją neseniai apibūdino SAM vadovybė.
Be to, tikinama, kad tai prisidėtų ir prie strateginių Vyriausybės tikslų įgyvendinimo – didinti sveikatos sistemos skaidrumą, paslaugų prieinamumą, taip pat leistų valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį.
Taip pat numatoma, kad Vyriausybės nutarimu bus patvirtintas konkrečių tokių priemonių (pavyzdžiui, akių lęšiukų, sąnarių protezų, klausos aparatų ir pan.) sąrašas, kada bus galima prisimokėti kainos skirtumą.
Leistų prisimokėti už nemedicinines paslaugas
Komitetas iš dalies pritarė ir Seimo narių Orintos Leiputės ir Jurgitos Šukevičienės pasiūlymui, kad pacientui gaunant paslaugą, apmokamą valstybės, būtų leisti savo lėšomis susimokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas.
„Manau, kad turi būti tokia galimybė, kalbant apie nemedicinines paslaugas, tačiau pagal ministro patvirtintą paslaugų sąrašą ir metodiką. Tokių paslaugų įkainius turėtų pasiskaičiuotų gydymo įstaiga“, – komentuodama pasiūlymą Eltai yra sakiusi O. Leiputė.
Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai pacientas dėl įvairiausių priežasčių pageidauja pasirinkti kitokias nemedicinines paslaugas nei tos, kurias apmoka valstybė. Pavyzdžiui, prižiūrėti vaiką ligoninėje nori abu tėvai, gimdyvės ar kiti pacientai pageidauja vienviečių palatų, pacientas nori kitokio maitinimo ir pan.
„Manau, kad įstatymu turi būti įteisinta galimybė tokias paslaugas teikti pacientams už jas sumokant iš savo lėšų“, – teigia socialdemokratų frakcijos seniūnė.
Siekiant apriboti galimybę piktnaudžiauti, jos nuomone, įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kad paciento lėšomis apmokamos nemedicininės aptarnavimo paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu jam suteikiama galimybė tuo pačiu metu toje pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje nemokamai gauti visos apimties gydymo paslaugas – įskaitant nemedicininį aptarnavimą.
Pagal siūlomą projektą, pacientas, pageidaujantis gauti mokamas nemedicininio aptarnavimo paslaugas, turėtų tai patvirtinti raštu.
Jei Seimas pritartų, nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą, kainų apskaičiavimo metodiką nustatytų sveikatos apsaugos ministras, o konkrečius įkainius nustatytų paslaugas teikiančios įstaigos vadovas.
Nepritaria leisti prisimokėti už medicinines paslaugas
Seimo narys L. Urmanavičius siūlė leisti priemokas ir už medicinines paslaugas – sudaryti tokių paslaugų, kurios neapmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sąrašus ir kainų skirtumus, nustatyti apmokėjimų tvarką.
Tačiau po komiteto narių pasitarimo su SAM ši vis tik teigė liekanti prie savo – nesutiko, kad tai padėtų mažinti paslaugų prieinamumo netolygumą. Tokiam siūlymui nepritarė ir komitetas.
„Mūsų tikslas yra mažinti netolygumus ir didinti galimybę, kad būtų vienodos sąlygos visiems pacientams. (…) Priemonė yra standartizuotos ir kainų skirtumą įskaičiuoti lengva, komforto paslaugos – žmogus bent jau žino, kad yra komfortiškas, kas – ne. O kalbant apie paslaugas, asmeniui įvertini, kas yra geresnė ar blogesnė, labai problematiška. Todėl visą laiką kils konfliktai, nesusipratimai ir piktnaudžiavimo galimybė. (…)
Mums jau atrodo nebesąžininga sakyti, kad žmogus turi galimybę prisimokėti tam, kad ta paslauga tiesiog būtų prieinama ne po 3 mėnesių, o dabar, nes tokiu atveju jau tu perki ne geresnę paslaugą, bet tiesiog galimybę tą paslaugą gauti anksčiau.
Mūsų manymu, tai tas yra nebesąžininga. Jeigu nori mokėt iš viešų pinigų, sąlygos turi būti panašios. Juolab kuo eilės bus didesnės, tuo žmonių paskatos mokėti ir primokėti bus didesnės. Taip eilės netrumpinsime, o vis bandysime prisimokėti ją apeinant“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovo Laimučio Paškevičiaus teigimu, nepalaikant tokio siūlymo užkertama konstitucinė teisė pacientui pasirinkti brangesnę paslaugą susimokant kainos skirtumą. Be to, jo teigimu, apribojamos galimybės ir inovatyvaus gydymo prieinamumui.
„Sveikatos priežiūros sistemoje nuolatos diegiamos inovacijos, atsiranda robotų chirurgija modernūs, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo būdai. Pacientas turi turėti galimyb gauti paslaugas, kurios yra patvirtintos paskutiniais mokslo įrodymais ir geriausia praktika, o medikai turi turėti galimybę suteikti tokias paslaugas. Mes suprantame, kad valstybė neturi finansų sumokėti už visas tokias paslaugas, bet už jas žmogus gali prisimokėti savo pasirinkimu“, – komentavo jis.
SAM reguliariai turėtų pateikti vertinimą
Įstatymo projektą planuojama papildyti nauja Seimo narės konservatorės Giedrės Balčytytės pasiūlyta nuostata, kuriai trečiadienį pritarė SRK.
Jei pritartų ir visas Seimas, po 1 metų nuo naujo įstatymo įsigaliojimo, kas pusmetį SAM Seimo SRK turės pristatyti sveikatos paslaugų prieinamumo analizę. Ji turėtų apimti tokius rodiklius, kaip paslaugų laukimo trukmė, teritorinis jų pasiekiamumas, sveikatos priežiūros specialistų prieinamumas, skaitmeninių sveikatos paslaugų naudojimas. Šioje analizėje turėtų būti taip pat nurodyta, ar medicininės paslaugos prieinamos pažeidžiamų gyventojų grupėms.
Nepaisant to, kad tokį siūlymą pateikė opozicijos atstovė, jį parėmė socialdemokratas Saulius Čaplinskas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Pritariu pasiūlytam duomenų teikimui, nepaisant, kad tai siūlo mūsų oponentai. Pritariu, nes prisimenu, kaip praeitą kadenciją buvo tyčiojamasi iš opozicijos, nes noriu teikiu informaciją, noriu neteikiu“, – komiteto posėdyje sakė R. Žemaitaitis.
Tuo metu Seimo narė socialdemokratė O. Leiputė mano, kad tai būtų perteklinė nuostata, nes SRK visada teikiama informacija.
Reformą palaiko ne visi
Visgi opozicijoje dirbantys parlamentarai ir dalis medikų bendruomenės tokį SAM ir 19-osios Vyriausybės parengtą projektą kritikuoja. Pasak politikų, dėl šio valdančiųjų sprendimo esą labiausiai nukentėtų pažeidžiamiausios visuomenės grupės, mat dalis paslaugų taptų pilnai mokamos, nors šiandien pakako tik prisimokėti.
Tiesa, siekiama užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka, kaip ir šiuo metu. Pakeitimai taip pat neliestų pirminėje sveikatos grandyje teikiamų paslaugų.
Taip pat pažymima, kad mokamos paslaugos kaip tokios niekur nedings, kai pacientas gali pasirinkti norimas paslaugas ir apmokėti visą jų kainą.
Ministerija pokyčius numatančius teisės aktų pakeitimus Seimui pateikė dar birželį. Numatoma, kad parlamentui pritarus keitimams nauja tvarka įsigaliotų nuo 2026-ųjų.
