„Aišku, anksčiau augom tik su savo uogom. Gi serbentai, agrastai, ir viskas buvo labai gerai. Atvirai pasakius, man mūsų uogos skanesnės, nei kad ten perka žmonės. Aš suprantu ten trešnės, vyšnios, labai sveika skanu, bet mes turim savų uogų", – teigė pašnekovas.
Agrastų nerasi nei daugelyje prekybos centrų, nei didžiųjų turgų. Prekybininkai aiškina, kad jų niekas neperka, o ir užauginama esą tiek mažai, kad pardavinėti agrastų jiems paprasčiausiai neapsimoka. Tačiau medikai ragina nepamiršti šių uogų. Esą dažnai lietuviškuoju kiviu arba šiaurės vynuoge vadinamas agrastas yra tikras supermaistas, kuris gali papildyti kiekvieno savo sveikata besirūpinančio žmogaus racioną. Pasirodo, šios saldžiarūgštės uogos gali mus apsaugoti nuo itin sunkių ligų.
„Tai pirmiausia nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kur šiai dienai Lietuva vyrauja pirmoj vietoj tarp mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų: Alzheimerio liga, insultas", – tikino dietologė Žana Antonova.
Agrastų sudėtyje yra daug bioaktyvių medžiagų polifenolių, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu, t. y. valgant agrastus organizme mažėja blogojo cholesterolio kiekis, kuris dažniausiai ir tampa insultų ar kitų širdies sutrikimų priežastimi. Dar viena stebuklinga agrastų savybė – vitaminas C, kurio jame taipogi apstu. Pasak mitybos specialistų, suvalgant tik porą saujų šios uogos kasdien imunitetas garantuotai pagerės. Dar vienas pliusas tiems, kuriems rūpi jų figūra – nuo šių uogų niekaip nenutuksi – 100 g agrastų yra tik 44 kalorijos.
„Agrastai turi daug vitamino C. Suvalgius 100 gramų agrastų, mes patenkinam pusę rekomenduojamos paros vitamino C dozės. Taip pat turi ir kitokio vitamino – A, B, B6. Iš mikroelementų – tai vario, magnio", – tęsė Ž. Antonova.
Netoli sostinės įsikūrusiame medelyne prekiaujama daugiau nei 10 pačių įvairiausių agrastų rūšių. Čia yra ir įprastų, ir ant stambo suformuotų krūmų. Pasak vyro, be to, kad agrastą valgyti sveika, jį auginti labai paprasta.
„Agrastas yra toks padaras, kuris turi būti ant dietos. Ką tai reiškia? Vadinasi, jo negalima laistyti kaip agurko. Jo negalima tręšti azotinėm trąšom, jam nereikia mėšlo ar komposto. Reikia tik apibarstyti pelenais, kad visą laiką būtų ant dietos. Dirva – žvyras, smėlis", – šnekėjo medelyno bendrasavininkas Romas Vrublevskis.
Ir vienas taip menkai prižiūrimas agrasto krūmas atneša nuo 2 iki 5 kilogramų uogų. Daugelis į medelyną atvykstančių sodininkų, norėdami pradėti auginti agrastus, tikisi vieno – kad tik jo krūmai būtų be spyglių. Yra tokių rūšių, juos užtikrina Romas. Be to, pasirodo, yra ir kiekvieną sodą galinčių papuošti stebuklingų, dviejų spalvų uogas derančių agrastų.
„Jeigu žmogus turi mažai vietos arba reikia ypatingos dovanos – sodina medelį, kur pavyzdžiui, geltonos uogos – gintarinės liepos 1-ą savaitę, o kita veislė raudonom uogom „Vyksna" bespyglis, latviška, po dviejų savaičių noksta", – toliau kalbėjo R. Vrublevskis.
Pasak ūkininkų, dėl tokios karštos vasaros pradžios, agrastų derlius – jau prie pabaigos. Mat dėl itin karšto birželio jie užderėjo porą savaičių anksčiau nei įprastai. Būtent šiuo metu turėtų būti pats derliaus įkarštis. Kaip derlių geriausiai panaudoti? Romas sutinka išduoti vieną slaptą agrastų receptą, prieš kurį esą atsilaikyti – neįmanoma:
„Apie karališką uogienę reikėtų pasakyti. Teko man vieną kartą gaut didelius agrastus, iškrapštyti vidų ir ten dėti gabaliuką graikiško riešuto ir paskui virti. Na, tai mano žmona suvalgė visą litrinį sloiką. Žiemai neliko.“
Manoma, kad agrastas pradėtas auginti Kaukazo regione. Ši uoga populiari daugelyje pasaulio šalių – ją itin mėgsta britai, naudojantys ją kaip įdarą įvairiems kepiniams, be jos neapsieina ir indai, iš agrastų gaminantys saldžiarūgščius kario padažus.
