Štai, ką žmonės daugiausiai perka internetu:
„Rūbus perku.“
„Elektronikos prietaisus visokius, kompiuterius, žiūrint ko reikia.“
„Drabužius, interjero detales.“
„Telefonų dėkliukus, lęšius, papuošalus.“
„Žmona tikrai daug perka. Drabužius, vaikui drabužius, perka, parduota, keičiasi. Žmona gan daug.“
Lietuvoje sparčiai populiarėjant internetinei prekybai, į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kasmet kreipiasi vis daugiau lietuvių, kurie atsiduria nepatikimų internetinių parduotuvių pinklėse.
„Tarkim, turim tokį tinklalapį, kuris siūlo vartotojams įsigyti drabužius, daug drabužių ir jų nepristato ir turime daug vartotojų prašymų, tikrai ilgai su įmone bandome susitarti buvo kreiptasi prašant iš viso uždrausti jiems prekiauti“, – sako Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Giedrė Nenartavičiūtė.
Nuo rugsėjo pirmosios tarnyba kovai su gyventojus apgaudinėjančiomis parduotuvėmis pasitelks naują priemonių arsenalą. Rudenį Lietuvoje veikti pradeda Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kurios su teismo leidimu, leis tiesiog užblokuoti internetinių parduotuvių tinklalapius. Lietuviai į jas patekti tiesiog negalės:
„Tai yra kraštutinės priemonės, kurios turbūt praktikoje bus taikomos tikrai labai retai, nes mes turime daug įvairiausių kitų svertų ir šias priemones taikysime tik tada, tik kai jokios kitos priemonės mums nepadės.“
Vartotojų teisių sergėtojai interneto cenzūrą galėtų įjungti, jei internetinė parduotuvė pardavinėtų nesaugius gaminius, pavyzdžiui, pavojingus maisto papildus, žaislus. Arba jei tokia parduotuvė nesiųstų prekių ar kitaip apgaudinėtų ir klaidintų savo klientus.
Internetinės prekybos didieji dalyviai naujove džiaugiasi.
„Jeigu po įsigaliojusių pokyčių rinkoje sumažės nesąžiningos veiklos atvejų ar nepatikimų pardavėjų, tai ir klientams ir verslui bus tik geriau“, – pasakoja pigu.lt komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė.
Tačiau rinkos ekspertai bijo, kad bus nueita per toli.
„Yra toks posakis: nuo kvailumo nėra vaistų. Čia visgi valdžia siūlo tą vaistą žmonėms, kurie nesidomi tuo ką perka, neieško atsiliepimų internete, nesinaudoja kitais ieškikliais. Belieka tikėtis, kad nebus piktnaudžiaujama ir visa svetainė nebus uždaroma vien dėl to, kad yra kažkoks įtarimas dėl vienos ar kitos prekės veiksmingumo. Vienam žmogui vienas dalykas veikia, kitam neveikia“, – teigia rinkos ekspertė Ieva Valeškaitė.
Informacinių technologijų ekspertai priduria, kad vienos prekės internetinės nuorodos užblokuoti neįmanoma, dėl to internete gali būti blokuojamos ištisos svetainės.
„Nėra galimybės blokuoti tik tą nuorodą, yra galimybė blokuoti visą svetainę. Jeigu mes šnekam apie didžiausias elektronines parduotuves pasaulyje, elektronines mugių lentynas tokias kaip „Amazon“, „Ebay“, „Alibaba“, „Aliexpress“ ir panašiai, kurios yra populiariausios lietuvių tarpe, galės blokuoti tik tai visą svetainę“, – sako informacinių technologijų ekspertas Marius Paresčius.
Specialistai mano, kad reikia ne riboti internetinių svetainių pasiekiamumą, o šviesti žmones. Lietuvos bankai gyventojams, kurie mėgsta pirkti internete, pataria netingėti pasidomėti elektronine parduotuve.
„Labai dažnai žmonės yra sugundomi tokiais labai, labai gerais pasiūlymais. Prekė, kuri kitur kainuoja daugiau, pas tą pardavėją, kurio reklamą jie gali pamatyti internete, socialiniame tinkle, kaina atrodo išskirtinai maža. Tai įtakoja žmones, jie labai nemąsto, pasiūlymo laikas yra labai ribotas, taktika, kurią naudoja sukčiaujantys žmonės“, – kalbėjo „SEB“ Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuo rugsėjo galės ne tik blokuoti internetines parduotuves, bet ir vykdyti slaptus pirkimus bei organizuoti ekonominius, sociologinius ir elgsenos tyrimus.
