Sveikata

Jau netrukus įsigalios atnaujinta receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) pardavimo tvarka. Pokyčių iniciatoriai viliasi, kad bus patogiau ne tik gydytojams, farmacininkams, bet ir pacientams. Nuo lapkričio 7 dienos įsigalioja pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo.

Nauji mokslo metai neretai atneša ir naujų iššūkių bei įvairių negalavimų. Pasirodo, už vaikų nenoro eiti į mokyklą ir dėl to patiriamo didelio streso neretai slypi psichologinės problemos. Visa tai gali imituoti ir sveikatos problemas, pavyzdžiui, pilvo skausmą, pykinimą ir net vėmimą. Kaip konstatavo vaikų gastroenterologas prof. Liutauras Labanauskas, prasidėjus mokslo metams išties padaugėja į vaikų gydytojus besikreipiančių tokių pacientų.

Kiekvienais metais šaltuoju sezonu susirgimų atvejų itin padaugėja. Ligos puola įvairias amžiaus grupes, tačiau Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įvardijo, kada reikėtų sunerimti dėl dažnai sergančių mažamečių. Gydytojas pastebi, kad koronaviruso banga ir vėl siaučia. Jis įvardijo, kaip reikėtų apsisaugoti ir kam ši liga kelia didžiausią pavojų. „Jau dabar pastebime ryškų COVID-19 ir gripo atvejų padidėjimą, taip pat – kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų šoktelėjimą.

Dantų problemos ir apsilankymai pas odontologus retam kelia daug džiaugsmo. Ypač jei procedūra sudėtingesnė, vargu ar po jos tą dieną jaučiamės darbingi. Nors nedarbingumo pažymėjimą įmanoma gauti ir po dantų gydymo, vis tik realybė tokia, kad lankantis privačiose įstaigose tokios praktikos laikomasi retai.  Ko gero, retas gali pasigirti patiriantis malonumą lankydamasis pas odontologus.

Internete pilna nuotraukų, kur žmonės, vos grįžę iš Turkijos, džiaugiasi „stebuklingai“ ataugusiais plaukais. Tačiau ar tai iš tiesų įmanoma? Dermatovenerologas Tadas Raudonis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ paaiškino, kaip iš tikrųjų veikia plaukų transplantacija, kodėl dažnai ji nėra reikalinga ir kuo rizikuoja tie, kurie pasitiki pigiais pasiūlymais užsienyje, o ypač Turkijoje.

Žmonėms skundžiantis, kad pas gydytojus negali patekti pusmetį, 8 mėnesius ar net metus, opozicijoje esantys konservatoriai siūlo eilių mažinimo planą – bausti įstaigas, jei jos nespėja laiku priimti ligonių. Nespėjančioms siūlo mažinti finansavimą. O iš tų poliklinikų, kurios į internetą nesukels 90 procentų gydytojų vizitų laikų, iš viso atimti licenciją.

Lietuvoje pasirodė inovatyvus prietaisas sergantiems širdies ritmo sutrikimo ligomis. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkas, VU ligoninės Santaros klinikų gydytojas kardiologas-elektrofiziologas dr. Justinas Bacevičius su kolegomis išrado ir praktikoje pritaikė ant riešo dėvimą įrenginį „TeltoHeart“, kuris nuolat fiksuoja širdies veiklą ir rašo elektrokardiogramą. Tai padeda nustatyti sveikatai grėsmę keliančius ritmo sutrikimus.

Šiuo metu Lietuvoje nefiksuojamas kokių nors vaistų ar preparatų trūkumas, sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. „(...) šiuo metu iš tiesų didelių problemų su vaistų sutrikimais Lietuvoje tikrai neturime. Kai kuriose vaistinėse registruojame, kad galbūt gali trūkti geležies preparatų prailginto veikimo, bet ir toks trūkumas gali tęstis iki kokio lapkričio, sakykim, pabaigos“, – penktadienį LRT radijui sakė ji.

Miegas – vienas svarbiausių geros savijautos pagrindų. Kai jis sutrinka, išsiderina visas organizmo ritmas – mažėja darbingumas, prastėja nuotaika, sunkiau išlaikyti dėmesį. Pajutę nuolatinį nuovargį ar nemigą, daugelis ieško greito sprendimo – miego papildų ar migdomųjų. Atrodo, kad tokios priemonės padės greičiau užmigti ir garantuos ramų poilsį, tačiau specialistų teigimu, tai yra trumpalaikiai sprendimai, kurie ilgainiui gali sukelti ir priklausomybę bei pavojų sveikatai.

Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.  Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Ligonių kasomis leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

Lietuvoje per rugsėjo mėnesį registruota dar viena mirtis nuo klastingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Tai – jau trečioji šiemet mirtis nuo šio viruso. Nors šilti orai jau praeityje, specialistai perspėja, kad erkių aktyvumas pastaraisiais laikais išlieka ilgai – iki Naujųjų metų.

Santaros klinikų Kraujo centre – kritinė situacija, stipriai išseko vienos grupės kraujo atsargos, apie išsekusias kai kurių kraujo grupių atsargas skelbia ir Nacionalinis kraujo centras. Lietuviai kviečiami registruotis ir atvykti paaukoti kraujo.

Lietuvoje per pirmąjį rudens mėnesį fiksuota mirtis nuo pavojingos infekcijos – listeriozės. Tai šiemet – jau antroji mirtis nuo šios ligos. Nors Lietuvoje listeriozės atvejų skaičius nėra dramatiškai didelis, Europoje stebima nerimą kelianti tendencija. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo užregistruoti 6 listeriozės atvejai, iš jų vienas pasibaigė mirtimi.

Prieš dvejus metus Edvinas Skulsčius pirmą kartą pajuto, kad tirpsta dešinė veido pusė. Iš pradžių atrodė, kad tai – nuovargis ar stresas, tačiau pojūtis kartojosi. Tuomet jis nusprendė ieškoti priežasties. „Tirpimas pasikartojo kelis kartus, todėl kreipiausi į gydytojus. Man sakė, kad tai gali būti stresas ar nerimo simptomai. Vis dėlto po galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo man buvo rasta smegenų aneurizma“, – prisimena Edvinas.

Valdžia siūlo finansuoti papildomas rezidentūros vietas, jei jauni gydytojai kurį laiką padirbėtų regionuose, tačiau gydytojams tokia idėja nuskambėjo kaip sovietmečio paskyrimų sistema. Ar iš tikrųjų taip yra? Apie šį valdžios siūlymą ir galimas pasekmes portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė ir gydytoja rezidentė Rūta Mikšytė.

Daugeliui pažįstamas jausmas, kai vos papietavus, norisi ne grįžti atgal į darbus, bet prigulti. Nors maistas mūsų „kuras“ ir turėtų suteikti energijos, neretai nutinka priešingai – pavalgius apima mieguistumas ir vangumas. Ar tai normalu, ar vis dėlto ženklas, kad verta koreguoti savo mitybos įpročius? „Po valgio jaučiamas mieguistumas – natūrali organizmo reakcija į virškinimo procesą. Pavalgę patiriame cukraus kiekio kraujyje svyravimus – ypač, jei valgis buvo gausus greitųjų angliavandenių.

Lietuvoje augant sergamumui gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, laikinai keičiasi ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Atvejų skaičiui pasiekus tam tikrą lygį, gydytojai „biuletenį“ minėtomis ligomis susirgusiam žmogui gali išduoti ir nuotoliniu būdu. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) numatytą tvarką, sergamumui COVID-19, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministras Danielius Naumovas trečiadienį teigė, kad netrukus gydymo įstaigose bus diegiamos išmaniosios technologijos, kurios leis šeimos gydytojui fotografuoti paciento akį ir siųsti nuotraukas akių gydytojams, tokiu būdu išvengti vizito pas oftalmologą ir dalį regos sutrikimų diagnozuoti anksčiau. „Mes girdime, kad pas gydytojus, akių gydytojus tikrai eilės yra didelės ir tą problemą reikėtų spręsti.

JAV nepelno organizacija „Consumer Reports“ pranešė, kad, atlikus baltymų miltelių tyrimą, daugiau nei dešimtyje iš jų buvo aptiktas nerimą keliantis švino kiekis. Antradienį organizacija paskelbė, kad daugiau nei dviejuose trečdaliuose iš 23 ištirtų baltymų miltelių vienoje porcijoje esantis švino kiekis viršijo saugią paros normą, t. y. 0,5 mikrogramo. Taip pat paaiškėjo, kad, palyginti su ankstesniais metais, šiuose produktuose esančio švino kiekio vidurkis padidėjo.

Minint Pasaulinę krūties dieną, Valstybinė ligonių kasa atkreipia dėmesį, kad vis dar per mažai moterų pasinaudoja nemokama krūties vėžio prevencine programa, ir ragina nelaukti pirmųjų simptomų. Specialistai primena – vienas vizitas profilaktinei patikrai gali padėti išsaugoti moters sveikatą, o kartais ir gyvybę. Lietuvoje krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 700 naujų atvejų, o pernai šalyje gyveno daugiau kaip 21 tūkst.

Sveikatos sistemoje ruošiami dideli pokyčiai – Seime toliau juda įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas.  Šiems Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotiems įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarta Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje po ilgai trukusių diskusijų.

Šiandien vyko oficialus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus atidarymas, kuriame dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, vyskupai Arūnas Poniškaitis ir Darius Trijonis, Seimo ir Vyriausybės, respublikinių ligoninių ir Vilniaus miesto poliklinikų atstovai.

Nuo registracijos pas gydytojus iki visos sveikatos istorijos – viskas vienoje vietoje. Tokias galimybes suteikia nuolat tobulinama E. sveikatos sistema, prie kurios kiekvienas gyventojas gali nesunkiai prisijungti ne tik naudodamasis interneto naršykle, bet ir mobiliąja programėle. Be to, nuo lapkričio laukia sistemos atnaujinimai.

Greitieji testai COVID-19, Helicobacter pylori, streptokokui, narkotinėms medžiagoms ar vitamino D kiekiui nustatyti tampa vis dažnesniu pasirinkimu namų sąlygomis. Tačiau net ir tikslūs testai gali pateikti klaidingus rezultatus, jei atliekami netinkamai. Specialistai atkreipia dėmesį: siekiant patikimų rezultatų, svarbu vengti dažnų klaidų – nuo netinkamo mėginio paėmimo iki neteisingo rezultatų interpretavimo.

Kai gydymas nebegali sustabdyti ligos ir kasdienybė tampa kupina iššūkių, paliatyvioji pagalba yra reikšminga atrama. Ją gali gauti suaugę pacientai ir vaikai, kurie serga progresuojančiomis, gyvybei pavojingomis ligomis, kai svarbiausia – palengvinti simptomus, sumažinti kančias ir išsaugoti orumą. Savaitgalį minėtos Pasaulinės hospisų ir paliatyviosios pagalbos dienos proga, ligonių kasa primena apie paslaugas sunkiai sergantiems žmonėms.

Regėjimo sutrikimai vis dažniau diagnozuojami įvairaus amžiaus žmonėms, o per artimiausius kelis dešimtmečius sergančiųjų skaičius turėtų išaugti pusantro karto. Gydytojos oftalmologės, prof. Vilmos Jūratės Balčiūnienės teigimu, nors sparčiai tobulėjančios medicinos technologijos leidžia anksčiau nustatyti ir veiksmingiau valdyti sunkiausias akių ligas, žmonių netenkančių regėjimo, skaičius vis didėja.

Kasmet rudenį sergamumas šokteli – nuo vaikų darželiuose iki suaugusiųjų darbe. Ar iš tikrųjų galime sustiprinti imunitetą ir kokie būdai tam iš tiesų veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Lietuvoje spalio 6–12 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Prieš savaitę sergamumas buvo nežymiai didesnis – 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.  Vertinant visus lėšų šaltinius, visų 169 viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas šių metų pirmąjį pusmetį buvo teigiamas – siekė +3 mln. eurų, o vertinant tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą – nežymiai neigiamas ir sudarė -3 mln. eurų.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Tai metas, kai visame pasaulyje primenama: krūties vėžys – ne nuosprendis, jei liga nustatoma laiku. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai pabrėžia, kad profilaktinė patikra gali išgelbėti gyvybę, o reguliarus tikrinimasis – svarbiausias žingsnis užkertant kelią ligos progresavimui. 1 iš 10 moterų Lietuvoje serga/susirgs krūties vėžiu – tai dažniausia vėžio diagnozė, kurią išgirsta moteris Lietuvoje.

Seime įsibėgėjant vadinamųjų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo svarstymui, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovai įsitikinę, kad socialdemokratų ruošiama reforma eilių ne tik nesutrumpins, o pailgins. Kartu jie viešai teikia savo pasiūlymus, kaip gelbėti sveikatos sistemą. Apklausų duomenimis, 73 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, kad eilės ir paslaugų neprieinamumas yra didžiausia problema sveikatos sistemoje.

Praėjusiais metais į kompensuojamųjų vaistų sąrašus Lietuvoje buvo įtraukta bene dvigubai daugiau medikamentų nei 2023 m., taip pat augo jiems skiriamos lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tai rodo pastangas užtikrinti, kad pacientai gautų modernų ir veiksmingą gydymą.

Lietuvių žudikas numeris vienas – kraujotakos ligos. Kodėl taip yra, priežasčių gydytojai priskaičiuoja ne vieną. Vis dėlto riziką susirgti padidinti ar sumažinti gali kiekvienas – užtektų bent jau pažiūrėti, ką kasdien dedame į burną.

Dauguma žmonių, rinkdamiesi šampūną, galvoja apie tai, kad plaukai blizgėtų, būtų švelnūs ir paklusnūs. Tačiau, pasirodo, viskas turėtų būti atvirkščiai – šampūnas pirmiausia turi rūpintis galvos oda, o ne pačiais plaukais. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dermatovenerologas Tadas Raudonis papasakojo, kaip iš tiesų reikėtų prižiūrėti galvos odą ir ką dažniausiai darome neteisingai.

Šiųmečiai orai sujaukė ir visiškai nereiklių putinų derlių. Nors šie vaistiniai krūmai auga įvairomis sąlygomis, šiemet jie sunokino gerokai mažiau uogų. Jų mažiau ir ant natūraliai augančių krūmų ir verslininkų plantacijose, tačiau be naudingų produktų klientai esą tikrai neliks. Putinų naudą žinančiųjų neatbaido nei specifinis jų kvapas, nei karstelėjęs skonis. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Putinų plantaciją pakaunėje puoselėjantys verslininkai skuba skinti derlių.

Pasiekimai onkologijoje šiandien tokie, kad anksčiau mirtinomis laikytos ligos jau tampa lėtinėmis. Pasak onkologo Mariaus Striogos, gydant vėžį per pastaruosius dešimtmečius įvyko tikra revoliucija. Nors auksinės piliulės nuo vėžio tikėtis ir nereikėtų, jo teigimu, didžiausias pasiekimas būtų dešimtmečius gyventi ir nustačius jau išplitusią ligą.

Pneumokokinė infekcija gali sukelti įvairias ligas ir yra ypač pavojinga vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Medikai pabrėžia, kad vienintelė veiksminga prevencijos priemonė – vakcina, kuri praktiškai neturi šalutinių poveikių, yra saugi ir patikima. Pneumokokinė infekcija – tai liga, kurią sukelia bakterija Streptococcus pneumoniae, dar vadinama pneumokoku.

Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos šūkis – fizinė sveikata negalima be psichikos sveikatos. Statistika negailestinga: kas penktas žmogus, išgyvenęs nelaimę, konfliktą, ekstremalią situaciją, stichinę nelaimę, patiria psichikos sveikatos sunkumų. Todėl labai svarbu, rengiantis įvairioms išorės grėsmėms, didinti gyventojų psichologinį atsparumą. Tai gelbsti gyvybes, padeda išlikti emociškai stabiliais ir susidoroti su iškilusiais sunkumais.

Penktadienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinio paskelbtoje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad vienas iš trijų gydytojų ir slaugytojų Europoje kenčia nuo depresijos ar nerimo. Ataskaitoje nurodoma, kad šis rodiklis yra penkis kartus didesnis nei tarp visų Europos gyventojų.

Nors apie psichinę sveikatą kalbame vis atviriau, retai susimąstome, kaip stipriai ji susijusi su kūno svoriu. Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena primena, kad nutukimas yra ne tik fizinė, bet ir emocinę būklę veikianti liga – jis gali sukelti emocinių sutrikimų, o psichikos sveikatos sunkumai dažnai prisideda prie svorio augimo. Apie šį užburtą ratą pasakoja gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad atvėsus orams graužikai – pelės ir žiurkės – dažniau ieško šiltesnių vietų ir maisto atsargų, todėl gali apsigyventi gyvenamosiose ar ūkinių pastatų patalpose. Šie gyvūnai yra pavojingi ne tik dėl galimos žalos turtui – jie platina užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, todėl itin svarbu tinkamai prižiūrėti aplinką ir imtis graužikų kontrolės priemonių.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuose – medikų ir pacientų ilgai laukti nedarbingumo tvarkos pokyčiai. Svarstoma, kad žmogui lengvai susirgus, pavyzdžiui, peršalus, dėl pirmų ligos dienų jis galėtų susitarti su darbdaviu, o ne skubėtų pas gydytoją. Nors darbdaviai baiminasi piktnaudžiavimo, ministerija ramina, kad rizika maža. Susirgote įprastu peršalimu, tačiau ir vos dėl kelių ligos dienų esate priverstas eiti pas gydytoją ne pasikonsultuoti dėl gydymo, o tik „biuleteniui“ gauti.

Įsibėgėjus rudeniui daugelis žmonių pradeda dažniau sloguoti, kosėti ir galvoja, jog tai tik eilinis peršalimas. Tačiau kasmet Lietuvoje šimtai tūkstančių žmonių suserga gripu – vien praėjusią žiemą šalyje užfiksuota daugiau kaip 127 tūkst. susirgimų gripu ir net 75 mirties atvejai nuo šios klastingos ligos. Sunku numatyti kokio intensyvumo gripo sezono laukiama, tad kasmet būtina pasiskiepyti, perspėja sveikatos priežiūros specialistai.

Dar pavasarį pacientai pasijuto kaip gavę šlapiu skuduru per veidą, kai sužinojo, kad pavėžėjimo paslauga beveik visiškai sustabdyta. Valdantieji argumentavo, kad praėjusi valdžia paslaugai nesuplanavo pakankamai lėšų. Dabar ketinama ieškoti pinigų ir jau derinama, kaip galėtų atrodyti nauja tvarka.

Aterosklerozė – pagrindinė ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų, kojų bei kitų organų pažeidimų priežastis. Liga pažeidžia gyvybiškai svarbias arterijas – kraujagysles, kuriomis kraujas tiekia organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas.

Rudenį mūsų imuninė sistema silpsta, o daugiau laiko leidžiant uždarose patalpose tarp kitų žmonių, susidaro palankios sąlygos plisti bakterijoms ir virusams. Gerklės skausmas dažnai tampa vienu pirmųjų signalų, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėju. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, kaip atskirti, ar gerklės skausmą sukėlė virusinė, ar bakterinė infekcija, ir pataria, kaip ją tinkamai gydyti.

Lietuvoje daugiau kaip 600 tūkst. žmonių turi įvairių regėjimo sutrikimų ar akių ligų. Minint Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasa primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams kompensuojamos profilaktinės regėjimo patikros, gydymo, optinių priemonių ir vaistų išlaidos. Pirmiausia – profilaktika Geras regėjimas – tai ne tik gebėjimas aiškiai matyti, bet ir gyvenimo kokybė, todėl juo svarbu rūpintis ir tada, kai nejuntame regėjimo sutrikimų.

Medikai pirmą kartą pasaulio istorijoje persodino žmogui kiaulės kepenis, su kuriomis pacientas – 71-erių metų vyriškis – po procedūros išgyveno beveik pusę metų. Tai buvo pirmas kartas, kai genetiškai modifikuotos kiaulės kepenys buvo persodintos žmogui „gydymo tikslais“. Paties vyro kepenys buvo negrįžtamai surandėjusios dėl hepatito B infekcijos ir kepenų vėžio, dėl to jis neatitiko kriterijų žmogaus kepenų transplantui gauti.

Daugumai pacientų kosulio gydymą norisi pradėti pasitelkiant natūralias priemones ir tokiu būdu išvengti sintetinių vaistinių preparatų vartojimo. Tai tikrai įmanoma, kai kosulys nesunkus ir sukeltas lengvo peršalimo. Pateikiame Jums natūralių drėgno kosulio gydymo idėjų – jas galima derinti ir su nereceptinių vaistinių vartojimu, gyvenimo būdo korekcijomis, poilsiu, nes labai svarbu sau skirti daugiau meilės ir dėmesio, ypač sergant.