Sveikata

Nors milžiniškomis eilėmis pas gydytojus specialistus gyventojai skundžiasi nuolatos, pasirodo, patekti pas juos išties gali reikėti ne visiems. Vis dažniau atkreipiamas dėmesys, kad neretai pacientai siuntimus iš šeimos gydytojų išsireikalauja visai be pagrindo ir taip patys prisideda prie eilių didinimo.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar prieš kelis mėnesius pasidalino džiugia žinia – nuo gegužės 25 d. įsigaliosianti tvarka turėtų palengvinti kardiologinių pacientų kelią. Žadama, kad daliai konsultacijoms nebereikės būtinai grūstis į Kauno ar Santaros klinikas, o reikiamas paslaugas galės gauti arčiau namų. Vis tik rajonų gydymo įstaigų atstovas nebuvo toks optimistiškas. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, štai balandžio mėnesį net beveik pusė pacientų (47,7 proc.

Nors reta, bet itin slapukaujančia liga – sistemine raudonąja vilklige – dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, ji gali užklupti bet kokiu gyvenimo periodu. Pasak gydytojų, didžiausia blogybė, kad ligai būdingai simptomai gali imituoti daugelį kitų sutrikimų. VUL Santaros klinikų gydytojos reumatologės doc. Sigitos Sropuvienės aiškinimu, nors sisteminė raudonoji vilkligė priskiriama retų ligų grupei, yra labai aktuali.

Daliai ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijai perkant papildomą sveikatos draudimą darbuotojams, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad kitais metais tokia praktika taikoma nebebus. Pasak jo, valstybės tarnautojai bus skatinami piniginėmis išmokomis. „Toks sprendimas jau yra priimtas, yra tam tikri teisiniai įsipareigojimai, kuriuos reikia gerbti.

Audringos diskusijos dėl priemokų gydymo įstaigose naikinimo įgavo kūną. Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomoms įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti įstaigoms reikalauti iš siuntimą turinčio paciento prisimokėti papildomai.

Minėdamos Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną ligonių kasos ragina moteris prevenciškai tikrintis sveikatą ir dalijasi 58-erių šakietės Vilijos istorija. „Kiekvieno iš mūsų sveikata yra ne privilegija, o atsakomybė“, – pabrėžia pašnekovė ir atvirai pasakoja apie beveik prieš dešimtmetį išgirsta krūties vėžio diagnozę bei kelionę išgijimo link. Krūties vėžio simptomas – vos vienas Pirmieji ligos požymiai, kaip prisimena pašnekovė, išryškėjo 2016 metų pradžioje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė keičianti Lietuvos gydymo įstaigų vertinimą, kuris yra pagrindinis rodiklis, skiriant sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimo kintamąją dalį.  SAM duomenimis, nuo šiol ministerija vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą pagal atnaujintus rodiklius – bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.

Vyriausybei ketinant svarstyti siūlymą uždrausti papildomas priemokas už gydymą, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikisi, jog po šio sprendimo viešosios gydymo įstaigos galės teikti daugiau paslaugų ir dėl to trumpės eilės.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys, ar pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Ministerijos registruotos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio, jas patvirtinus, įsigaliotų nuo 2026 metų.

Su pirmaisiais šiltesniais orais daugelis džiaugiasi vasaros sugrįžimu, tačiau kartu su ja grįžta ir sena pažįstama problema – gausus prakaitavimas. Drėgnos pažastys, nemalonus kvapas, šlapios nugaros – vis dažnesni šiltojo sezono palydovai, keliantys nepatogumų tiek gyvenime, tiek darbe ar laisvalaikiu. Visgi prakaitavimas – tai ne nuosprendis, o natūrali organizmo reakcija, su kuria galima veiksmingai tvarkytis, rašoma pranešime spaudai.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims. Jei sutrinka viena sistema, ima trikti ir kitos. Nutukimas yra liga, kuri susijusi su viso kūno funkcionavimu, rašoma Santaros klinikų pranešime spaudai.

Atostogos – puikus metas kelionėms – vieni renkasi poilsį Lietuvos kurortuose, kiti išvyksta į užsienio šalis. Tačiau svarbu atminti, kad keliaujant į tolimesnes šalis padidėja rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kurios Lietuvoje yra retos arba visai išnykusios.

Nors didžioji dalis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų vaikams suteikiama vasarą, ligonių kasos pabrėžia: reabilitacija – ne poilsis sanatorijoje, o aktyvus vaiko sveikatos stiprinimas. Gydytojas sprendžia dėl jos poreikio, rūšies ir trukmės, kai yra sveikatos sutrikimų. Pirmiausia šeimos gydytojas arba gydantis gydytojas pacientui išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai gauti arba skiria šią konsultaciją stacionare gydomam vaikui.

Reaguodama į viešumoje pasirodančią kritiką dėl Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus darbo Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) išaiškino, ko išties galima tikėtis į įstaigą atvykus skubios pagalbos atveju. Sveikatos priežiūra – tai sritis, kurioje kiekviena patirtis yra asmeniška, o emocijos – natūralios.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) antradienį Kauno ligoninėje rengia neatlygintinos kraujo donorystės akciją. Ji prasidės pranešimu apie tai, kad šalies gydymo įstaigoms užsakant vis didesnius donorų paaukoto kraujo kiekius iš NKC ir atliekant vis daugiau transfuzijų pacientams tiek stacionaruose, tiek dienos stacionaruose, reikalingi vis didesni kraujo kiekiai.

Sąkandis yra labai svarbus viso organizmo tinkamam funkcionavimui – esant jo problemoms gali imti kankinti galvos, kaklo skausmai, nemiga, atsirasti traumos. Ir tai – toli gražu ne visos problemos, nes simptomų gali būti ir daugiau. Daugiau apie sąkandį ir jo įtaką visoms kūno sistemoms naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja odontologė, Baltijos sporto odontologijos ir medicinos asociacijos vadovė Rūta Turčinskienė.

Balandį Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) įregistravus įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti papildomas priemokas už privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas, premjero Gintauto Palucko patarėjas Evaldas Navickas teigia, jog diskusija šiuo klausimu bus tęsiama. Pasak jo, artimiausiu metu tikimasi šį projektą pateikti Seimui. „Buvo labai prasmingas susitikimas tiek su privataus, tiek su viešo sektoriaus atstovais.

Dažnas, staigus ar nekontroliuojamas noras šlapintis – varginanti problema, dėl kurios susiduriama tiek su fiziniais, tiek su psichologiniais iššūkiais. Dažnas vaikščiojimas į tualetą trikdo kasdienę rutiną ir miego režimą, taip pat gali apriboti socialinį gyvenimą bei sumažinti pasitikėjimą savimi. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė teigia, kad viena dažniausių tokių simptomų priežasčių – hiperaktyvi šlapimo pūslė.

Sugrįžus saulei norisi kuo greičiau pasimėgauti saulės voniomis – nusimesti odą dengiančius drabužius ir semtis per žiemos sezoną išsiilgto vitamino D. Visgi, saulė turi ir tamsiąją pusę – pavojingus UV spindulius, kurie ilgainiui gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, melanomą. Per metus Lietuvoje vidutiniškai diagnozuojama net 400 šios agresyviausios odos vėžio formos atvejų.

Regionų administracinis teismas pirmadienį atmetė pacientes slapta filmavusio akušerio-ginekolgo Vytauto Abraičio skundą, kuriuo vyras siekė susigrąžinti galimybę jam užsiimti darbine veikla.  Pareiškėjas siekė, kad būtų panaikintas sprendimas sustabdyti jo medicinos praktikos licenciją.  Kaip paskelbė bylą bylą išnagrinėjęs teisėjas Audrius Grauželis, V. Abraičio skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Prieš aštuonerius metus – greitosios pagalbos sirenos, susirūpinęs gydytojos veidas ir vienas klausimas: „Man vėžys?“. Šiandien – ilgi pasivaikščiojimai su šunimi, skaičiuojant žingsnius ir dėkojant už dar vieną dieną be ligos. Gimdos kaklelio vėžio diagnozę 2017 m. išgirdusi Jovita Poškuvienė šiuo metu džiaugiasi gyvenimu ir padeda kitiems onkologiniams pacientams. Moteris neslepia – kelionė iki šio gyvenimo taško nebuvo lengva.

Šešios šalies ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija draudžia savo darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, rašo portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, be Vyriausybės kanceliarijos, papildomu sveikatos draudimu darbuotojus taip pat aprūpina   Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija bei Teisingumo ministerija.

Vyriausybėje su privačiomis ir viešosiomis įstaigomis pirmadienį rengiamas pasitarimas dėl priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas. „Vyriausybė siekia, kad mūsų sveikatos sistema taptų sąžininga ir teisinga kiekvienam pacientui – šiuo metu siūloma keisti Sveikatos sistemos įstatymą, kad žmonės nebūtų verčiami primokėti už tas sveikatos paslaugas, kurias apmoka Valstybinė ligonių kasa“, – BNS sakė premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas.

Valdantiesiems galvojant, kaip apdalinti visus naujais mokesčiais, opozicija bando atsukti dosnumo kranelį – siūlo 90 procentų kompensuoti savaitę sanatorijoje visiems perkopusiems 70 metų, kurie serga lėtinėmis ligomis. Senjorai tokia dovana džiaugtųsi, nes sanatorijos atrodo per brangios, tačiau taupyti skatinantys politikai tai vadina socialistiniu rojumi.  85-erių Danutė iš Vilniaus jau trečia diena sveikatinasi „Eglės“ sanatorijoje Birštone.

Jei anksčiau klasikinį narkotikų vartotoją buvo galima atpažinti šimto metrų atstumu, šiais laikais psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį žmogų sunku identifikuoti net specialistui.

Sparčiai daugėjant antsvorį turinčių žmonių, specialistai dalija patarimus ne tik kaip tokios sveikatos būklės išvengti, bet ir kaip keisti gyvenimo būdą, jei su antsvoriu jau susiduriate. Daugiau apie tai – laidoje „Pasaulis pagal moteris“. Lietuva – viena šalių, kuriose antsvorį turinčių žmonių kiekis yra vienas didžiausių. Naujausiais duomenimis, kas antras lietuvis turi antsvorio, o nutukimu serga kas trečias lietuvis.

Poliklinikų ir ligoninių koridoriuose kasdien laukia pacientai, kad patektų pas gydytoją specialistą. Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad trečdalis gyventojų eilėse pas gydytoją specialistą laukia nuo dviejų savaičių iki kone mėnesio. O ilgiau nei tris mėnesius vizito pas gydytoją laukia kas dešimtas pacientas.  Sveikatos apsaugos ministerija problemą pripažįsta ir siūlo užregistruoti pacientus pas medikus pagal laisvą vietą, o ne konkretų gydytoją – esą taip sumažins eiles.

Kraujo vėžys – labai klastinga liga, nes pirmieji simptomai gali būti labai nežymūs ar klaidinantys. Neretai pasireiškia įvairūs sveikatos sutrikimai, kurie gali būti būdingi daugybei susirgimų, pavyzdžiui, silpnumas, anemija, dažnos infekcijos ar prasti kraujo rodikliai.

Migrena – viena dažniausių neurologinių lėtinių ligų, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Nors šios būklės simptomai gali būti itin varginantys, tinkamai skiriant tiek medikamentines, tiek nemedikamentines gydymo priemones, galima reikšmingai sumažinti priepuolių dažnį, stiprumą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Staigus laikinas sąmonės netekimas – dažnas, bet ne visada teisingai suprantamas reiškinys. Sinkopei būdinga staigi pradžia, trumpa trukmė, savaiminis ir visiškas atsigavimas. Jos metu žmogus nesugeba išlaikyti kūno padėties ir nukrinta. Doc. Diana Rinkūnienė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, atsako į dažniausiai pasitaikančius klausimus apie sinkopę – laikiną sąmonės netekimą dėl sumažėjusios smegenų kraujotakos, rašoma pranešime spaudai.

Pykinimas, sunkumas ryti, rėmuo, prastas burnos kvapas, krūtinės ar skrandžio skausmai – tik dalis simptomų, sukeliamų gastroezofaginiu refliuksu vadinamos ligos. Statistika rodo, kad pasaulyje su refliuksu susiduria net iki 25 proc. gyventojų, o prie to prisideda greitas gyvenimo tempas, neteisinga mityba, žalingi įpročiai bei dažnai patiriamas stresas.

Moterų hormoninė sistema kinta visą gyvenimą – nuo pirmųjų menstruacijų paauglystėje iki menopauzės, kuri dažnai atneša tiek fizinių, tiek emocinių iššūkių. Šie pokyčiai neišvengiami, tačiau jų eiga ir poveikis labai priklauso nuo to, kaip moteris prižiūri savo sveikatą. „Paauglystė – tai laikotarpis, kai pradeda formuotis hormonų sistema.

„Neretai dėl įvykusios infekcijos ar komplikacijos būna apkaltinamas medicinos personalas. Visgi, žmonės retai pagalvoja, kad savo elgesiu gali arba apsaugoti, arba pakenkti patys sau arba artimajam“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Ieva Šliogerytė.

Daugelis yra patyrę, kaip drebėjo rankos viešosios kalbos metu ar po intensyvios treniruotės. Dažnai tai praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais drebulys ima kartotis ir trukdyti kasdienėms veikloms. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pasakoja, kad rankų drebėjimo priežasčių gali būti daug ir įvairių, o kiekviena jų reikalauja skirtingo sprendimo.

Nepaisant populiarios nuomonės, celiulitas nėra būdingas tik turinčioms viršsvorį – jis gali atsirasti ir lieknoms, aktyviai sportuojančioms moterims. Celiulitas formuojasi ne tik dėl fizinio aktyvumo stokos ir netinkamos mitybos, bet ir kitų veiksnių: genetinio polinkio, hormonų disbalanso ir kraujotakos sutrikimų.

Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja. Kofeinas – tai natūrali medžiaga, veikianti mūsų organizmą kaip stimuliatorius. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ kardiologė Gabija Matuzevičienė teigia, kad jis veikia širdį, blokuodamas adenozino receptorius.

Paskutinį gegužės trečiadienį minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Ši nepagydoma liga, kuria dažniausiai suserga jauni 20–40 metų žmonės, keičia jų gyvenimus: tenka atsisakyti pomėgių, karjeros, net įprastos kasdienybės. „Aš asmeniškai savo ligą jau laikau gyvenimo būdu.

Džiaugdamiesi vis labiau žaliuojančia gamta – daugiau laiko praleidžiame ir gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje turime išlikti itin budrūs, nes joje mūsų laukia pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės. Kokias ligas platina erkės, kaip saugotis, kad jos nekeltų pavojaus sveikatai? Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose.

Lietuvoje kasmet daugėja pacientų, kuriems diagnozuojamos uždegiminės žarnų ligos (UŽL). Pagrindinės jų – opinis kolitas ir Krono liga, pažeidžiančios storąją bei plonąją žarnas. Pasaulinės tendencijos rodo, kad šių ligų atvejų skaičius sparčiai auga, kodėl taip nutinka – kol kas nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tai susiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais. „Lietuvoje skaičiai taip pat nedžiugina.

Siekdama užtikrinti geresnį naujų kompensuojamųjų vaistų prieinamumą sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasirašė įsakymą dėl tvarkos pakeitimo, kuriuo supaprastinamas naujų, siūlomų kompensuoti vaistų vertinimas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Nurodoma, kad šie pakeitimai prisideda prie XIX Vyriausybės programos nuostatų, kuriomis siekiama kad, inovatyvūs kompensuojamieji vaistai taptų prieinami visiems pacientams, kuriems yra reikalingi.

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) Lietuvos viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų pacientų teigia per pastaruosius metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas. Tai atskleidė naujausia viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta šalies gyventojų apklausa.

Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva atsilieka nuo daugelio Europos valstybių, o laikotarpis, per kurį preparatai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, yra ilgiausias iš visų 36 į tyrimą įtrauktų šalių, rodo tarptautinis tyrimas.

Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) po padidinamuoju stiklu yra jau keletas metų – įstaigą purtė mobingo skandalas, didžiulis medikų trūkumas. Ministerija žeria priekaištus ir dėl neišpildomų kokybės reikalavimų bei nuostolingos veiklos. Įstaigos vadovas atkerta, kad ne viskas taip juoda, kaip piešiama.

Mažiausiai 1,5 litro per dieną – tiek vandens kasdien turėtų išgerti suaugęs žmogus. Vis dėlto dažnas nesuvartoja nė pusės rekomenduojamos normos. Vaistininkė perspėja, kad net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ar virškinimo sutrikimus. Ypač svarbu pasirūpinti, kad pakankamai vandens išgertų vaikai, kurie linkę greičiau dehidratuoti. „Vanduo yra būtinas mūsų organizmui – tiek kraujotakai, tiek virškinimo sistemai.

Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi lengva vaikų liga, ši virusinė infekcija gali būti kur kas pavojingesnė, nei daugelis įsivaizduoja – ypač suaugusiesiems ir mažiems vaikams.

Mūsų šalies gydymo įstaigose ženkliai išaugus kraujo komponentų poreikiui, kurie reikalingi pacientams gydyti ir gelbėti gyvybes, šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), III- (B-) . Sukauptų atsargų rezervai sparčiai senka. Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) kviečia gyventojus, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius visoje šalyje ir paaukoti kraujo, rašoma pranešime spaudai.

Šis pavasaris kol kas primena užsitęsusią žiemą – dangus apniukęs, o šilti saulės spinduliai dar tik retkarčiais pasirodo pro debesis. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pastebi, kad po ilgos žiemos daugeliui vis dar gali trūkti vitamino D. Nors jis dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, jo taip pat galima gauti su maistu. Todėl svarbu žinoti, kokius produktus ir kokiais kiekiais verta įtraukti į kasdienę mitybą, rašoma pranešime spaudai.

Kiekvienais metais Lietuvoje storosios žarnos vėžys diagnozuojamas daugiau nei 1500 žmonių. Tai itin dažna onkologinė liga mūsų šalyje ir viena iš pagrindinių mirtingumo nuo vėžio priežasčių. Dažnai ji vystosi tyliai, be aiškių simptomų, kol tampa sunkiai gydoma. Tačiau pasak BIOFIRST klinikos gyd. gastroenterologės Dalios Kasperavičiūtės, yra vienas paprastas tyrimas, galintis padėti išvengti šios grėsmės – slapto kraujavimo testas iš išmatų (iFOBT), rašoma pranešime spaudai.

Gegužės 8-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėka už nuopelnus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai įteikta gydytojai anesteziologei-reanimatologei, Klaipėdos regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro vadovei Dianai Palepšaitienei. Šis įvertinimas liudija ne tik profesionalumą, bet ir empatiją, kai organų donorystė tampa vieninteliu gyvenimo šansu.