Sveikata

Pernai Europoje dvigubai išaugus tymų atvejams įspėjimą siunčia ir Lietuvos gyventojams. Toliau krentant skiepijimo apimtims pernai mūsų šalyje fiksuota 30 susirgimų tymais, kas yra 10 kartų daugiau nei užpernai. Tuo metu prognozuojama, kad sergamumas tymais tik augs.  Kaip ką tik pranešė Pasaulio sveikatos organizacija, tymų atvejų skaičius Europoje 2024 m. išaugo dvigubai ir pasiekė aukščiausią lygį per 25 metus.

Mitybos specialistai akcentuoja, kad didesnę dalį dienos riebalų raciono turėtų sudaryti ne sočiosios, o polinesočiosios riebalų rūgštys. Jos skiriamos į omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis. Vis tik konstatuojama, kad pakankamai jų gauti su maistu yra sudėtinga.  Plačiau papasakojęs apie tai, kuo mums svarbios omega-3 riebalų rūgštys, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas teigė, kad šių būtinų medžiagų gauti su maistu ne taip paprasta.

Tarnybos tikina, kad įspėjimai su baisiomis nuotraukomis apie galimas siaubingas pasekmes sveikatai ant tradicinių tabako gaminių davė rezultatų. Svarstoma, ar panašus ženklinimas neturėtų atsirasti ir ant alkoholinių gėrimų, mat kai kas dar neįsisąmonina, kad jis ne ką mažiau žalingas.   Neseniai skelbta, kad vyriausiasis Jungtinių Valstijų vyriausybės gydytojas Vivekas Murthy paragino ant alkoholinių gėrimų etikečių skelbti įspėjimus apie vėžio riziką.

Nacionaliniame vėžio centre (NVC) dirbantiems gydytojams svarbu nuodugniai ištirti kiekvieną pacientą, įvertinti jo būklę, ligos stadiją ir paskirti individualią gydymo taktiką. Gydytojai tikina, jog net ir laukiant operacijos, galima kai ką dėl savęs padaryti, kad sumažėtų galimų komplikacijų rizika ir padidėtų išgyvenamumas. Nors vėžys yra gydoma ir, priklausomai nuo stadijos, išgydoma liga, tačiau pacientui, išgirdusiam diagnozę, būna stiprus šokas. „Tai visiškai natūrali pirmoji reakcija.

Apie 10 proc. visų sergančiųjų onkologinėmis ligomis Lietuvoje sudaro storosios žarnos vėžio pacientai, sako medikai.  Atsižvelgdami į duomenis, specialistai ragina dalyvauti prevencinėje programoje ir pabrėžia jos modernizavimo svarbą. „Storosios žarnos vėžys yra didelė problema. Apie 10 proc. visų sergančiųjų vėžiu sudaro sergantieji storosios žarnos vėžiu. 1,7 tūkst.

Nors Lietuvoje yra puikios diagnostikos ir ligų gydymo galimybės, susirgimų tuberkulioze skaičiumi pirmaujame tarp Europos šalių. Ekspertų nuomone, tai daugiausia lemia žmonių sąmoningumo stoka: vengiama laiku kreiptis į medikus, o susirgus pritrūkstama kantrybės nuosekliai gydytis. Norint atkreipti dėmesį į šią klastingą ligą, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva kovo 24-ąją minima Tarptautinė tuberkuliozės diena, skirta informuoti apie užsikrėtimo grėsmes ir simptomus.

Gydymo įstaigos turės skelbti E. sveikatoje ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Šiuo pakeitimu Sveikatos apsaugos ministerija siekia sudaryti geresnes sąlygas pacientų registracijai, mažinti eiles pas gydytojus ir didinti eilių skaidrumą. „Daugelis įstaigų iki šiol skelbdavo tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus, o tai reiškia, kad pacientai turėjo galimybę užsiregistruoti vizitui tik šį arba kitą mėnesį.

Atrodo, vėžys yra ta liga, apie kurią reikėtų papasakoti, jei ne draugams, tai bent jau giminaičiams. Vis tik vienas dažniausių vėžinių susirgimų, storosios žarnos vėžys, nėra ta tema, kuria žmonės kalba drąsiai. Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.

„Power Hit Radio“ laidos „Šok į kelnes“ vedėjai Elena Karalienė ir Saulius Baniulis eterio metu atsakė į klausytojo klausimą apie žolės rūkymo poveikį sveikatai, o užduoti klausimą gydytojui Benediktui Jonuškai aktualiomis sveikatos temomis gali visi norintys radijo stoties internetinio puslapio žaidimų skiltyje „Klausk gydytojo“. Nors medikai nuolat pabrėžia labai rimtas pasekmes žmogaus sveikatai dėl kanapių rūkymo, tačiau didelė visuomenės dalis vis dar tiki mitais apie saugų žolės vartojimą...

Vaistinėse ima trūkti gyvybiškai svarbių vaistų. Žmonės, turintys donorinius organus, blaškosi po Lietuvą ieškodami imunitetą slopinančio vaisto, kuris neleidžia organizmui atmesti donorinio inksto ar širdies. Vaistų gamintojai sako, kad tiekimo sutrikimų Lietuvoje pasitaiko dažniau, nes šalis maža ir nustatytos kainų lubos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įsibėgėja sulos sezonas. Kaip sako jos mėgėjai, šiemet jis ankstyvesnis. Klevų sulos kai kas jau skanavo vasario mėnesį, o dar neįpusėjus kovui pasirodė ir beržų sula. Tiesa, šio pavasarinio gėrimo tekėjimą koreguoja permainingi orai. Naktimis spustelėjus šaltukui, teks luktelėti kol vėl sušils. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Vytautas talpas prie beržo Žaliosios girioje paliko maždaug prieš parą. Ir štai koks rezultatas.

Negana to, kad nesitikrina profilaktiškai, net pajutę ar pastebėję susirūpinimą keliančius simptomus, pavyzdžiui, kraują tuštinantis, žmonės delsia kreiptis į gydytojus. Be to, vengia apie tai kalbėti ir su artimaisiais. Toks simptomų ignoravimas neretai baigiasi vėžio diagnoze. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Prabėgo penkeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje. Gyventojai vardija labiausiai įstrigusius atsiminimus ir skaudžias pasekmes, kurios lydi juos ir šiandien. Pasak sociologų, dalis žmonių per pandemiją išmoko gyventi vieni, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti kaukes ir prisitaikyti prie karantino sąlygų. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki šiandien nuo COVID-19 Lietuvoje mirė beveik 10 tūkstančių žmonių.

Vis daugiau lietuvių pirkti vaistų važiuoja į kaimyninę Lenkiją. Taip TV3 žinioms patvirtino lenkai vaistininkai ir patys kalbinti lietuviai. Žmonės aiškina, kad važiuoja ne iš gero gyvenimo, o kad kai kurie vaistai ten dvigubai pigesni, o kai kurie net penkiskart.  Lietuviai Lenkijoje šluoja medikamentus nuo peršalimo, širdies ligų, perka ir gerokai pigesnius papildus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad organizuoja šachtinių šulinių ir gręžinių (seklesnių nei 50 metrų gylio), kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis – tereikia kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys, ir pateikti prašymą.

Netinkami miego įpročiai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria mūsų visuomenė. Pasaulio miego asociacija miegą įvardija kaip vieną svarbiausių bendros fizinės ir smegenų sveikatos komponentų ir ragina jį laikyti svarbiu sveikatos prioritetu. „Vaikai nuo pat mažens darželiuose yra mokomi, kaip tinkamai valytis dantis, sveikai maitintis, reguliariai sportuoti.

Savaitgalį prognozuojami pavasariškai orai ir šviečianti saulė gali paskatinti praleisti daugiau laiko gamtoje. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad erkės jau suaktyvėjo, todėl reikėtų leisti laiką gamtoje atsargiai. Erkės gali pernešti pavojingas ligas, tokias kaip erkinis encefalitas ar Laimo liga, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pašalinti įsisiurbusią erkę ir ką daryti po įkandimo, rašoma pranešime spaudai.

Daugelis yra susidūrę su ausies uždegimu, kurį lydi itin stiprus skausmas, dažnai prilyginamas danties skausmui. Jis atsiranda staiga, todėl svarbu žinoti, kokių pirmų veiksmų reikėtų imtis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė atskleidžia, kas sukelia ausies uždegimą, bei pataria, kaip teisingai jį gydyti.  Kepurė nuo ausies uždegimo neapsaugos „Šaltuoju sezonu ausies uždegimas pasitaiko dažniau, tačiau jį sukelia ne vaikščiojimas be kepurės, kaip mano kai kurie pacientai.

Motinos burnos sveikata glaudžiai susijusi su būsimo kūdikio sveikata. Tyrimai rodo, kad nėštumo metu moters dantų ir dantenų būklė gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko burnos sveikatai. Hormoniniai pokyčiai šiuo laikotarpiu didina dantenų uždegimo riziką, o netinkama burnos higiena ar negydytas dantų ėduonis gali lemti, kad ėduonį sukeliančios bakterijos bus perduotos vaikui.  Pasak Kauno klinikų Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos gydytojos vaikų odontologės prof.

Ilgėjančios dienos ir natūrali saulės šviesa už lango daugeliui žmonių leidžia jaustis žvaliems ir energingiems. Tačiau, tarptautinio tyrimo apie miegą duomenimis, iki idealios miego trukmės Lietuvos gyventojams trūksta 1 valandos ir 19 minučių. Pasaulyje šis rodiklis siekia 1 valandą ir 20 minučių. Miego trūkumą dažniausiai lemia nerimas, kurį teigia jaučiantys kas penktas Lietuvos gyventojas, įkyrios mintys ir jausmai arba vidinis polinkis būdrauti, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pradeda visuomenės informavimo apie vėžį kampaniją „Po TO“, sieksiančią priminti, kad šios ligos diagnozė dar nėra nuosprendis, o gyvenimas po jos nesustoja. Prie kampanijos palaikytojų jungiasi ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Šį pavasarį jau spėjome pasitikti keletą šiltesnių dienų, kurių metu turbūt daugelis žmonių pakeitė avalynę iš žieminių batų į lengvesnius. Vis daugiau laiko lauke praleidžiame aktyviai – daugiau vaikštome ir bėgiojame, tačiau ne visada tam pasirenkame tinkamo dydžio avalynę. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad siauresnė avalynė gali spausti kojų nagus ir paskatinti jų įaugimus. Tačiau tai ne vienintelė įaugančių nagų priežastis.

Vitaminas C ne veltui yra linksniuojamas tarp svarbiausių antioksidantų, padedančių sustiprinti imunitetą ir ilgiau išsaugoti jaunystę. Tačiau, nepaisant to, kad dažnas žino, jog organizmui reikia vitamino C turinčių produktų ar maisto papildų, ne visi juos vartoja teisingai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė dalijasi keturiomis netikėtomis, tačiau dažnomis klaidomis, kurios gali trukdyti organizmui pasisavinti reikalingą vitamino C kiekį. 1 klaida.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje.

Kasmet vidutiniškai 80 tūkstančių Lietuvos gyventojų pasinaudoja ligonių kasų kompensuojamu dantų protezavimu. Nors šias paslaugas gauti tapo paprasčiau ir greičiau, vis dar kyla klausimų apie kompensavimo sąlygas, išlaidas bei paslaugų teikimo tvarką. Pasaulinės burnos sveikatos dienos proga primename pagrindinę informaciją, kuri padės pasinaudoti šia galimybe be rūpesčių.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) prognozuoja, jog šį pavasarį Europos Sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE) gali padaugėti susirgimų tymais skaičius, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Kaip ant mielių augantis sveikatos paslaugų poreikis gydymo įstaigas spraudžia į kampą – nors jos pacientams dažnai ir gali suteikti daugiau paslaugų, pinigų už tai šiemet gaus ne visais atvejais. Ligoninių vadovai įspėja, kad eilės dėl to gali dar išaugti, o medikams net prireikti karpyti algas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog metabolinis sindromas iki 2 kartų padidina širdies ir kraujagyslių ligų, apie 1,5 karto – bendro mirtingumo ir net 5 kartus – 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Nors apie 40 proc. atvejų nustatoma vyresniems nei 60 m. amžiaus asmenims, pastebima, kad šis sindromas diagnozuojamas vis jaunesniems. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujanti mirties priežastis tarp Lietuvos gyventojų: kasmet daugiau nei pusė gyventojų miršta nuo šių ligų. Tačiau net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų bei su jomis susijusių ankstyvų mirčių galime išvengti.

Meningokokinė infekcija – viena pavojingiausių, kurios žaibinė forma gali baigtis ir mirtimi. Nuo šios klastingos ligos nėra apsaugoti nei vaikai, nei suaugusieji. Per pirmus šių metų mėnesius Lietuvoje jau užfiksuoti 9 meningokokinės infekcijos atvejai, deja, dviem asmenims liga baigėsi mirtinai. Kaip portalą tv3.lt informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vasario mėnesį fiksuotos 2 mirtys nuo meningokokinės infekcijos. Liga pasiglemžė Vilniaus ir Šiaulių apskričių gyventojus.

Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu kasmet nustatoma maždaug 1 milijonas naujų skrandžio vėžio atvejų, tad ši liga pagal dažnį patenka į onkologinių ligų TOP 5 sąrašą. Nors bendras sergamumas šio tipo vėžiu nuosekliai mažėja, daugėja jaunų sergančių žmonių, o dėl vėžio nustatymo vėlyvose stadijose, nedžiugina ir žemi išgyvenamumo rodikliai.

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie, nepaisydami prastos savijautos, nusprendžia eiti į darbą. Pasak vaistininkės, dėl to negalima kaltinti vien nepalankių nedarbingumo sąlygų – svarbų vaidmenį atlieka ir darbo kultūra.  Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, dažniausiai žmonės mano, kad jų ligos simptomai nėra rimti, todėl jie paprasčiausiai pasirenka nesikreipti į gydytoją.

Sekmadienį, po sunkios ligos, anapilin iškeliavo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės bei Alytaus rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas Audrius Matulevičius. Balandžio 1 dieną gydytojui būtų sukakę 52 metai. A. Matulevičius daugybę metų dirbo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus šeimos gydytoju. Atsisveikinama su ilgamečiu gydytoju „Tai labai didelė netektis tiek jo šeimai, tiek mūsų – medikų bendruomenei. Buvo labai darbštus, draugiškas, atsidavęs profesijai.

Atrodo, vėžys yra ta liga, apie kurią reikėtų papasakoti jei ne draugams, tai bent jau giminaičiams, nes ji gali būti paveldima. Vis tik vienas dažniausių vėžinių susirgimų, storosios žarnos vėžys, yra ne ta tema, kuria žmonės drąsiai pasikalba. Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (10-ąją savaitę buvo 1776,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Be to, fiksuota dar 4 mirties nuo gripo atvejai, jauniausiam buvo virš 30 m. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 11-ąją savaitę) jis buvo mažesnis (1029,7 atvejo 100 tūkst.

Trečiąją kovo savaitę tradiciškai kalbama apie apsinuodijimų prevenciją. Visuomenė raginama būti budresne, mat šiuo metu pasaulyje yra vartojama daugiau nei 60 000 įvairių cheminių medžiagų ir preparatų. Net dešimtadalį jų dažnas mūsų vartojame kasdien buityje: skalbdami, valydami namus, dirbdami sode ar darže, gražindami savo išvaizdą, sirgdami.

Pasaulyje apie trečdalis suaugusiųjų serga venų varikoze, o moterims dėl hormonų įtakos ši rizika yra žymiai didesnė nei vyrams. Ši liga ne tik keičia kojų išvaizdą, bet ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei gali sukelti pavojingas komplikacijas. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis paaiškina, kaip anksti atpažinti venų varikozę ir sušvelninti jos simptomus, rašoma pranešime spaudai.

Dar 2022 metais, remiantis REACH reglamentu (angl. Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals), visoje Europos Sąjungoje buvo ženkliai apribotas žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų naudojimas tatuiruotėms ir permanentiniam makiažui skirtuose dažuose. Visgi 2024 metais atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė – kai kurių iš šių medžiagų kiekiai dažuose vis dar ženkliai viršija leistinas ribas.

Nuo praėjusių metų rugsėjo visi 50–55 metų gyventojai pradėti skiepyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nupirkta erkinio encefalito vakcina. Iki šių metų kovo mėnesio nemokamai bent viena vakcinos doze jau pasiskiepijo pirmieji 21,5 tūkst. gyventojų, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Specialistai primena, kad dabar yra tinkamas metas pradėti skiepijimo kursą, kad iki vasaros organizmas spėtų suformuoti apsaugą nuo pavojingos ligos.

Ne tik ilgos eilės, bet medikų trūkumas regionuose – ilgą laiką linksniuojama ir tik aštrėjanti problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė su komanda paskelbė, kad per porą metų į rajonus ruošiasi pritraukti net 100 gydytojų ir 500 slaugytojų. Pati medikų bendruomenė kritiškai vertina tokius pažadus. Atsižvelgiant į regionų poreikį, į juos ketinama pritraukti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 gydytojų bei 500 slaugytojų. Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo projekte.

Žmogus vidutiniškai pramiega apie 27 metus, taigi praktiškai trečdalį savo gyvenimo. Ir nors kai kurie nori leisti laisvalaikį ar dirbti miego sąskaita, gydytojai perspėja taip nežaisti. Ilgainiui miegant per trumpai išauga ne tik ligų, bet ir mirtingumo rizika. VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė, miego sutrikimų specialistė dr. Raminta Masaitienė pabrėžė, kad miegas mums gyvybiškai būtinas. „Tai – kaip vanduo, oras ir maistas, be miego negyventume.

Staigiems temperatūros pokyčiams ir įvairioms infekcijoms atspari imuninė sistema, atrodo, yra kiekvieno siekiamybė. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad pernelyg aktyviai veikianti imuninė sistema gali kelti ir pavojų. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakė tai, ką kiekvienas turėtų žinoti apie mitais apipintą imunitetą.

Lietuviai vis dar suvartoja per daug gyvūninės kilmės riebalų ir per mažai daržovių, konstatuoja mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas. Tuo metu būtent daržovės, kaip ir grūdinės kultūros bei rauginti produktai yra būtini gerųjų žarnyno bakterijų ir kartu – tinkamai smegenų bei imuninės sistemos veiklai.  Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, visiems lyg aišku, kodėl per daug gyvūninės kilmės riebalų ir per mažai daržovių nėra gerai.

Statistika rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja ir tam priežasčių yra ne viena: gerėja vėžio diagnostika, visuomenė gyvena ilgiau, kartu daugėja ir vėžį sukeliančių veiksnių, tokių kaip tarša. Kovojant su vėžiniais susirgimais itin svarbus imunitetas. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakė tai, ką kiekvienas turėtų žinoti apie mitais apipintą imunitetą.

Svajojantiems apie akinamai baltą šypseną – medikų įspėjimas. Jeigu jau sugalvojote išsibalinti dantis, turėtumėte tai daryti tik pasikalbėję su savo odontologais. O jie rekomenduoja „nepasimauti“ ant reklaminių filmukų, kuriuose pardavėjai bando įsiūlyti neva stebuklingas pastas. Pastaruoju metu jos ėmė itin populiarėti, tad medikai įspėja, kad daugėja ir rizikuojančių likti be dantų.

Su dideliu pagreičiu augantis grožio ir jaunystės kultas verčia sunerimti ne tik grožio specialistus, bet ir pačią visuomenę. Kosmetologai stebisi vis labiau jaunėjančiais klientais, kurie vos sulaukę 18 metų darosi botulino, hialurono injekcijas, o ypač populiaru šiandien – lūpų putlinimo procedūros. Psichologai savo ruožtu tvirtina, kad perdėtos pastangos dirbtinai kurti išvaizdos patrauklumą tik slepia psichologines problemas.

Nuolat akcentuojama, kad išvengti ligų laiku padeda nuosekli profilaktika. Ji apima ne tik tam tikrus gyvensenos įpročius, bet ir reguliarų sveikatos pasitikrinimą. Tam yra numatytas visas paketas tyrimų, kuriuos šeimos gydytojas gali atlikti nemokamai. Tiesa, tą jis gali padaryti tik savo kompetencijos ribose. Kaip pabrėžia Valstybinės ligonių kasos specialistai, visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia.

Turbūt ne vienam atpažįstama situacija, kai esant slogiai nuotaikai norisi kažko saldaus, pavargus – suvalgyti vos ne visą šaldytuvo turinį arba, atvirkščiai, išgyvenant stiprias geras emocijas apsidovanoti kažkuo skaniu.

Dėl išaugusios snukio ir nagų ligos grėsmės nuo penktadienio neribotam laikui uždrausti renginiai su porakanopiaisi ūkiniais gyvūnais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Snukio ir nagų liga – labai užkrečiama, o didžiausia rizika ją išplatinti kyla per gyvūnų judėjimą, užkrėstus gyvūnus, žmones, turėjusius kontaktą su liga, ar gyvūninės kilmės produktus iš pavojingų teritorijų.