Taip jis antradienį pareiškė po to, kai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kalbėdamas apie galimas kandidatūras vadovauti ambasadai Londone, užsiminė apie A. Skaisgirytę, anksčiau ėjusią šias pareigas.
„Ponia Skaisgirytė buvo mūsų ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, kaip ir kitose labai svarbiose valstybėse, – žurnalistams sakė G. Nausėda. – Šiuo metu man atrodo jos kompetencija yra akivaizdžiai per didelė užimti ambasadorės pozicijas. Puikiausiai ją įsivaizduočiau užsienio reikalų ministro pozicijoje.“
Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nesutariant dėl dabartinio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno likimo, G. Landsbergis teigė, jog neatmestų galimybės ten dirbti ir kam nors iš paties prezidento komandos bei pareiškė, kad A. Skaisgirytė „puiki būtų ambasadorė“.
E. Bajarūnas sulaukė ambasados Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, darbo sąlygų. Skundų tyrimą atlikusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.
Spalio viduryje užsienio reikalų ministras sustabdė ambasadoriaus funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Prezidentas šį sprendimą pavadino „pusiniu“ ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo.
G. Landsbergiui teigiant, jog nemato galimybės E. Bajarūnui grįžti vadovauti ambasadai, prezidentas kartoja, jog esamas sprendimas yra pusinis.
„Šiuo metu ponas Bajarūnas yra pusiau nuteistas, pusiau nenuteistas. Aš kalbu perkeltine, ne teisine to žodžio prasme. Mes pasisakome už tai, kad būtų objektyvus, visapusiškas tyrimas, mums sako, kad neturime įgaliojimų“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tai jeigu galvojama, kad galima, pavyzdžiui, nuteisti žmogų ir pasmerkti jį nusiuntus savo patarėją, kuris eina laikinai generalinio inspektoriaus pareigas, mums tai yra nepriimtina, mes manome, kad sprendimas dėl Bajarūno yra nepilnas, jis yra pusinis ir turime ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos“, – kalbėjo jis.
Pats E. Bajarūnas yra paprašęs nepriklausomo tyrimo, jis tvirtina patiriantis URM psichologinį smurtą, nes nutekinant informaciją dėl jam mestų kaltinimų kenkiama jo reputacijai.
Prezidentūra yra pareiškusi, jog sprendimo dėl jo likimo G. Nausėda nepriims, kol negaus minėto nepriklausomo tyrimo išvadų.
Vyriausybė ir URM teigia, jog galimybės atlikti kokį nors papildomą tyrimą nenumato teisės aktai.