skaisgirytė

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, jog šalies vadovas pasirašys dekretą dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. Tačiau Prezidentūra vis dar apgailestauja, jog Užsienio reikalų ministerija (URM) neatliko nepriklausomo tyrimo dėl mobingu kaltinto diplomato.

Moldovos separatistinio Padniestrės regiono lyderiams kreipusis į Maskvą „apsaugos“, Lietuvos prezidento patarėja sako matanti rizikų, jog ši teritorija gali tapti nauju Rusijos agresijos židiniu. „Iš tikrųjų – rizika yra, – žurnalistams ketvirtadienį teigė Asta Skaisgirytė. – anašius veiksmus jau esame matę praeityje: 2014 metai būtų gera analogija, kai tam tikras autonominis regionas „pasiprašo Rusijos apsaugos“ ir Rusija sutinka ją suteikti.

Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo ribotų prezidento konstitucines galias, jei šios galiausiai būtų priimtos, sako šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė. „Jei būtų priimtos pataisos, kurios neatitiktų Konstitucijos, tai būtų galimybė turėti bylą Konstituciniame Teisme“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Europos Sąjungai (ES) derantis dėl sankcijų Baltarusijai Lietuva tikrino galimybę į paketą įtraukti Astravą, atsisakant sankcijų trąšoms, bet šios idėjos nepavykus įgyvendinti jos atsisakyta, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tirianti Seimo komisija pirmadienį kviečiasi prezidento Gitano Nausėdos patarėjus Jareką Niewierowiczių ir Astą Skaisgirytę paaiškinti Prezidentūros pozicijos dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms. „Kviečiamės prezidento patarėjus, pagrindinis klausimas, kurį aiškinasi komisija, Baltarusijos verslo, kuram taikomos sankcijos, įtaka prezidento sprendimams“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Kritikos sulaukusių patarėjos Astos Skaisgirytės pareiškimų apie Prezidentūros viršenybę kitų politikų atžvilgiu šalies vadovas Gitanas Nausėda nėra linkęs komentuoti. Anot jo, „tai viso labo retorika“. „Supraskime, kad tai viso labo retorika, kuri buvo pasakyta. Ir tiek žinių“, – ketvirtadienį, lankydamasis sostinėje vykstančioje knygų mugėje, žurnalistams sakė G. Nausėda. „Dėl patarėjos pasisakymų – ji pati, tikriausiai, gali pakomentuoti.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) jau trečią mėnesį nesutariant dėl diplomatinio korpuso paskyrimų, šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė nėra linkusi sureikšminti ginčų dėl ambasadorių kandidatūrų. Pasak jos, gana įprasta, kad rinkimai šiek tiek pristabdo sprendimus, susijusius su kadrų politika.

Rusijai paskelbus apie Estijos premjerės Kajos Kallas, kultūros ministro Simono Kairio bei kitų politikų paiešką, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad tokiems asmenims kyla teorinė grėsmė būti sulaikytiems kertant valstybės sieną. „Reikia pažymėti, kaip būdavo ankstesniais metais – Rusija neskelbia viešai tų asmenų, kuriuos įtraukia į persona non grata sąrašus.

Prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms, Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Taip ji komentavo 2021 metais vykusį procesą, kai Europos Sąjunga (ES) svarstė, kokias sankcijas Baltarusijai įvesti dėl jos veiksmų į Minską nukreipiant Vilniun skridusį keleivinį lėktuvą. Ši istorija dabar nagrinėjama Seimo komisijoje.

Seime bene kas savaitę posėdžiaujant pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tiriančiai laikinajai komisijai, prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė mano, kad tai tėra politinio ir rinkiminio proceso dalis. „Kodėl ši tyrimo komisija buvo sudaryta Seime? Ko ji siekia? Kodėl būtent šiuo laiku? Kodėl joje dominuoja konservatorių partijos nariai? Visa tai yra politinis procesas.

Antrą mėnesį tęsiantis institucijų ginčams dėl ambasadorių skyrimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tikina, kad šalies vadovas, išreikšdamas pasitikėjimą užsienio reikalų ministru, pasiuntė aiškų signalą Lietuvos diplomatijos vadovui Gabrieliui Landsbergiui. Todėl, pasak jos, Prezidentūra laukia ministro iniciatyvos susitikti su G. Nausėda. „Prezidentas praeitą savaitę teigė, kad jis pasitiki ministru.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) neišsprendus diplomatinės atstovybės vadovo Lenkijoje klausimo kyla įtampos ir dėl ambasadoriaus prie NATO. Pirmadienį Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) aptars įstrigusį diplomatų skyrimo klausimą uždarame posėdyje. Pasak komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio, susitikimo metu bus susipažinta su Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateikta informacija.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės atsakymas Prezidentūrai įrodo, kad diplomatų atrankų konkursai nebuvo depolitizuoti. Taip patarėja reagavo į ministerijos kanclerės Ingos Černiuk paaiškinimą, kad URM negali pateikti prezidentui visos dokumentacijos apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus, nes tokie dokumentai neegzistuoja.

Dėl ambasadorių Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje nesutariantys užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir šalies vadovas Gitanas Nausėda paskutinį kartą buvo susitikę vasarą, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Vasarą toks pokalbis yra įvykęs“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė. Kada galėtų įvykti kitas G. Landsbergio ir G. Nausėdos susitikimas, prezidento patarėja kol kas pasakyti negali.

Rusijoje veiklą tęsianti ir dėl to į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta Lietuvos žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos bendrovė „Vičiūnų grupė“ įstatymų nepažeidžia, bet galėtų priimti moralinį sprendimą, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Anot jos, grupės veiklos Rusijoje tęstinumą galima vertinti pagal teisinį ir moralinį apsektą.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė antradienį pareiškė, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio praėjusios savaitės pasisakymai apie saugumą ir abejonės kolektyvine gynyba yra keisti ir pavojingi.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvai reikėtų pabaigti konfliktą su Kinija, prieš kelerius metus pasiekusį aukščiausią tašką dėl pradėtų vystyti ryšių su Taivanu. Anot šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais, Lietuvai šis konfliktas nebuvo naudingas. „Būtų gerai tą konfliktą kažkokiu maksimaliai Lietuvai geresniu būdu išrišti, kadangi jis buvo Lietuvai nenaudingas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad savo patarėją Astą Skaisgirytę puikiausiai įsivaizduotų užsienio reikalų ministre. Taip jis antradienį pareiškė po to, kai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kalbėdamas apie galimas kandidatūras vadovauti ambasadai Londone, užsiminė apie A. Skaisgirytę, anksčiau ėjusią šias pareigas. „Ponia Skaisgirytė buvo mūsų ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, kaip ir kitose labai svarbiose valstybėse, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Proeuropietiškos opozicijos atėjimas į valdžią Lenkijoje būtų gera žinia Europai, tačiau apie tai kalbėti kol kas anksti, po sekmadienį įvykusių kaimyninės šalies parlamento rinkimų sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, pabrėždama, jog šalių bendradarbiavimas bet kuriuo atveju išliks glaudus. „Žinoma, kad (Donaldo) Tusko vadovaujama opozicija yra labai koeuropinė, todėl visais parametrais tai yra gera žinia Europai.

Antisemitiniai parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai yra politiški, todėl juos verta duoti ir politinį, ne tik teisėsaugos vertinimą, sako prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji kalbėjo po to, kai Seimui praėjusią savaitę sudarius laikinąją tyrimo komisiją išsiaiškinti, ar yra pagrindo pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui, opozicinių frakcijų nariai atsisakė dirbti komisijoje.

Oficialios Užsienio reikalų ministerijos (URM) informacijos, kuri leistų kelti klausimus dėl ambasadorių Deivido Matulionio ir Eitvydo Bajarūno tinkamumo tęsti pareigas, šalies vadovas nėra gavęs, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Pasak jos, susidaro įspūdis, kad ir pati ministerija neturi konkrečių įrodymų, leidžiančių nepasitikėti diplomatais ar kritiškai vertinti jų elgesį.

Lietuva tikisi daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.  „Iš Taivano galima buvo tikėtis daugiau, kadangi kai taivaniečiai kūrė savo atstovybę, buvo žadamos ir didžiulės investicijos į Lietuvą, ir ekonominės naudos, kol kas jų labai smarkiai nematyti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Lietuvai svarstant pasitraukimą iš konvencijos dėl kasetinių sprogmenų, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė pabrėžia, kad būtina įvertinti pasekmes šalies prestižui. „Diskutuoti visais klausimais galima, bet turime turėt minty, kad Lietuva 2010 metais įstojo į šitą konvenciją ir pasitraukimas iš tarptautinių sutarčių turi poveikį tarptautiniam prestižui, visada. Tai šiaip sau pasitraukti ir niekas nuo to neįvyks – šitaip nebus.

Lietuvai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) kartu su Latvija ir Estija būtų patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais. Ji sako tikinti, kad šiuo klausimu įmanoma rasti sutarimą su kaimynais. „Įmanomas konsensusas ir būtų pageidautinas tas konsensusas, kadangi pasitraukti visoms trims šalims yra kur kas patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai.

Vokietijos brigados klausimas yra nepelnytai politizuojamas, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Taip ji kabėjo prezidentui Gitanui Nausėdai viešint Vokietijoje, kur ketvirtadienį susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu metu jis sieks suvienodinti Vilniaus ir Berlyno požiūrį dėl šių vokiečių pajėgų dislokavimo Lietuvoje. „Brigados klausimas, kuris visiškai nepelnytai, sakyčiau, politizuojamas, turėtų nustoti būti diskutuojamas kiekviena pasitaikančia proga.

Jei informacija apie galimą itin slaptų Jungtinių Valstijų žvalgybos dokumentų nutekėjimą yra tikra, tai pakenktų ir Lietuvos saugumui, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji komentavo internete pasirodžiusias dešimtis galimai JAV dokumentų nuotraukų, apimančias vertinimus ir slaptas žvalgybos ataskaitas, kuriose kalbama ne tik apie Ukrainą ir Rusiją, bet ir apie itin jautrias JAV sąjungininkių analizes.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako nežinojusi apie prezidento Gitano Nausėdos priklausymą Komunistų partijai.  Anot jos, tikėtina, kad tai nebūtų darę įtakos jos sprendimui dirbti komandoje. „Aš asmeniškai to nežinojau. Tačiau ar tas žinojimas būtų keitęs mano apsisprendimą? Turbūt, kad ne.

Jeigu Kinija apsispręstų tiekti Rusijai ginkluotę karui Ukrainoje, tai būtų esminis pokytis tiek šių valstybių santykiuose, tiek Vakarų požiūryje į Pekiną, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Šis momentas yra svarbus. Jeigu būtų sutarta, kad Kinija tiekia ginkluotę Rusijai, o Rusija tą ginkluotę naudoja prieš Ukrainą, tai būtų gana esminis pokytis tarpusavio santykiuose, ir Vakarų bendruomenės vertinime“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Devintajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete numatyta galimybė šalims netaikyti išimčių suvaržymams dėl nacionalinio saugumo yra pozityvus sprendimas, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Ji pripažino, kad Lietuva nėra patenkinta sankcijoje numatytoms išimtims dėl trąšų, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų. „Dalis jau sankcionuotų oligarchų yra susiję su maisto pramone, jiems galėtų sankcijos būti pašvelnintos.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kai kuriuos opozicijos inicijuotos interpeliacijos Gabrieliui Landsbergiui klausimus prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė galėtų užsiduoti ir sau. „Aš nežinau, apie kuriuos klausimus ji (A. Skaisgirytė) konkrečiai kalbėjo, turint minty, kad ten labai daug klausimų, kurie yra susiję su ambasadorių paskyrimais, turbūt ponia A. Skaisgirytė lygiai taip pat tuos klausimus ir sau galėtų užsiduoti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Opozicijos interpeliacijoje užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui formuluojami klausimai yra pagrįsti, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. „Klausimai tikrai yra pagrįsti, jų kyla, na, o opozicijos teisė yra juos užduoti valdančiajam ministrui“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė. Ji tvirtino, kad interpeliacija greičiausiai nebūtų atsiradusi, jei valdantiesiems būtų pavykę pasiekti susitarimo dėl užsienio politikos tarp parlamentinių partijų.

Užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai turi dirbti, kad Lietuvoje būtų fiziškai dislokuota visa Vokietijos karinė brigada, o ne jos elementai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

Lietuva Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje ir toliau palaikys dujų kainų lubų nustatymą kaip sprendimą Europos Sąjungai (ES) ieškant sprendimų skubiai sumažinti kainas vartotojams, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas, lyginant su ankstesniais sprendimais, yra „silpnesnis, nei buvę anksčiau paketai“, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė teigia, jog tiek už sankcijas, tiek už Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbotvarkę yra atsakingas ir pats ministras.

Prezidentas neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Prahoje pasisakys už dujų kainų lubas, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. „Žinoma. (...) Vėlgi, ir Europos Sąjungos mastu, ir Lietuvoje man atrodo sutariame, kad ilgalaikėje perspektyvoje perėjimas prie atsinaujinančios energetikos yra tas kelias, kuris padėtų mums susitvarkyti ir su energijos tiekimu, ir su kaina.

Lietuvos diplomatai su Europos Komisijos (EK) pareigūnais derina išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui tekstą, ir tai nėra tas atvejis, kai Europos Komisija (EK) tik liepia, o Lietuva tik vykdo, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Rusijos reakcija į Europos Sąjungos (ES) sankcijas, kurios draudžia tranzitu per Lietuvą į Karaliaučių gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius, yra propaganda ir visiška netiesa, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Kovo viduryje paskelbtos sankcijos įsigaliojo praėjusį savaitgalį, tačiau Rusija į jas sureagavo tik po birželio 17-osios, ji kaltina Lietuvą vienašališkais veiksmais ir Karaliaučiaus blokada.

Visi alternatyvūs grūdų maršrutai iš Ukrainos turi trikdžių, bet esant politinės valios galima „po truputį pradėti ir daryti“, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pasak prezidento patarėjos, Europa ieško kelių, kaip padėti Ukrainai išgabenti grūdus, Rusijai blokuojant šalies jūrų uostus, ir visi variantai turi savo pliusų ir minusų. „Yra alternatyvių kelių analizė, pvz.

Įvedant sankcijas rusiškai naftai svarbiausia buvo peržengti psichologinę ribą, o toliau reikia pradėti diskusijas dėl embargo dujoms, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Anot jos, nepaisant to, Vengriją dar galima įtikinti padarant Budapeštui nuolaidų dėl laipsniško perėjimo prie sankcijų šioje nuo Rusijos energetinių resursų priklausomoje valstybėje. „Vengrijos blokavimas nuviliantis yra.

Šeštasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas dėl karo Ukrainoje yra gana ambicingas, tačiau juo Bendrija neapsiribos, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. „Nemanau, kad Europos Sąjunga apsiribos šeštuoju sankcijų paketu. Karas tęsiasi, tada, manyčiau, kad priėmus šeštąjį sankcijų paketą iškart bus rengiamas septintas ir, reikalui esant, vėlesni“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Lietuva suklydo dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo, tačiau kitas žingsnis turi būti labai apgalvotas, o svarbiausia – sušvelninti tokio sprendimo padarinius šalies ekonomikai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Anot jos, pavadinimo keitimas galėtų būti vienas būdų švelninant įtampą, tačiau reikia įsivertinti, ar jis atneštų norimų rezultatų.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje. Anot jos, už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ prekių pervežimą per Lietuvą yra atsakingi politikai. „Įmonės vadovas, kuris sakosi derinęs savo veiksmus su Vyriausybe, neturėtų tapti atpirkimo ožiu, nes tai nėra atsakomybė, tai jos imitacija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bereikalingu įtampos kėlimu vadina viešus aiškinimusis tarp prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovo Žygimanto Pavilionio. „Aš vertinu šį incidentą kaip visiškai nereikalingą įtampos kėlimą.

Prezidento patarėja sako, kad Lietuva turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip su mažiausiais nuostoliais įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Pasak A. Skaisgirytės, atsakomybę dėl kilusio „šaršalo“ turi prisiimti įmonės bei Vyriausybė, tačiau, kita vertus, „nereikia badytis pirštais, bet spręsti situaciją“. „Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją.

Europos Komisijos siūlymas su Baltarusija besiribojančioms Europos Sąjungos narėms pratęsti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką yra nebloga iniciatyva, tačiau nepakankama, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „Turime pajudėjimą, pradėta tikrai galvoti, kaip galima padėti Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, susiduriančioms su šita situacija.

Latvija ir Estija taip pat svarsto statyti fizinį barjerą savo pasienyje, ieškoma galimybių bendrai siekti europinio finansavimo išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugai stiprinti, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Anot jos, apie tai kalbėta ir Kijeve viešinčio prezidento Gitano Nausėdos susitikimuose su šalių vadovais, Krymo forumo dalyviais.

Politinis sprendimas dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu būtų priimtinas visoms pusėms, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „V. Landsbergis buvo pats pirmasis nepriklausomos, atkurtos Lietuvos Seimo pirmininkas, o kadangi tuo metu Prezidento institucijos nebuvo, tai jis pagal susitarimą ėjo ir valstybės vadovo funkcijas.

Lietuva su sąjungininkais tariasi, kaip išreikšti solidarumą Čekijai dėl agresyvių Rusijos veiksmų, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. „Prezidentas visiškai remia Čekijos pastangas sumažinti užsienio karinės žvalgybos buvimą NATO šalies teritorijoje, ir žinoma, solidarizuojasi su tais veiksmais, kurių ėmėsi Čekijos vyriausybė“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Asta Skaisgirytė.