„Tai (įtraukusis ugdymas – BNS) yra labai teisinga idėja, gaila, kad šią idėją įgyvendinant, kaip visada, pritrūksta laiko, pritrūksta pinigų, pritrūksta metodikų ir galiausiai pritrūksta žmonių„“, – pirmadienį LRT laidoje „Forumas“ sakė valstybės vadovas.
„Bet tai, kad įgyvendinant šią idėją visų šitų dalykų trūksta, nepaneigia pačios idėjos teisingumo. Ir pasiduoti, kelti baltą vėliavą, sakyti, kad mums per sunku, kad tas neišeina, anas neišeina, tėvai prieštarauja (...) ir dabar kalbėti, kad sukurkime getus mokyklose, ne, tai yra neteisingas kelias“, – tvirtino jis.
Taip G. Nausėda komentavo Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės pareiškimą, kad jos vadovaujamos savivaldybės ugdymo įstaigose specialiųjų poreikių vaikai, įvertinus kiekvieną individualiai, per pagrindines pamokas mokysis atskirai.
Anot jos, integracija čia vyks tik per tokias pamokas, kaip muzika, dailė, taip pat per pertraukas.
Tuo metu įtraukusis ugdymas numato, kad nuo rugsėjo 1-osios visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai privalo priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nusprendžia, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.
Per prezidento rinkimus Ž. Pinskuvienė buvo aktyvi G. Nausėdos rėmėja.
Valstybės vadovas pirmadienį sakė, kad Širvintų merė neprivalo visais klausimais mąstyti taip pat, kaip jis, tačiau vylėsi su ja padiskutuoti apie įtraukųjį ugdymą per Regionų forumą.
„Aš esu besąlygiškai įsitikinęs, kad tai yra labai teisinga idėja, tai yra filosofiškai pagrįsta idėja, tai yra civilizuotos valstybės požymis, kad vaikai, turintys kitokių poreikių būtų kartu su likusiais vaikais ir kad tai yra naudinga abiem pusėms. Pirma grupė vaikų gali jaustis lygiaverčiais ir ugdytis taip, kaip ugdosi visi, gi kitoji pusė išmoksta priimti šalia esantį žmogų, kuris gal yra šiek tiek kitoks, turintis kitokių poreikių, priimti jį kaip savo draugą, savo suolo kaimyną ir išmokti su tuo gyventi“, – pabrėžė G. Nausėda.
Anot jo, įtraukusis ugdymas mažina atskirtį.
„Kaip galima sumažinti atskirtį, kuriant getus? Tai tikrai neįmanoma padaryti“, – akcentavo prezidentas.
Pagal savivaldos įstatymą, švietimo pagalba yra savarankiška savivaldos funkcija, tačiau prie jos vykdymo prisideda ir valstybė. Ši, pastarųjų metų duomenimis, skyrė beveik 80 proc. viso finansavimo.
Lyginant 2023 ir 2022 metus, Švietimo ministerijos duomenimis, finansavimą įtraukiajam ugdymui mažino trečdalis Lietuvos savivaldybių.
Širvintų rajonas – vienas iš jų. 2022 metais savivalda tam skyrė 292 tūkst. eurų, 2023 metais – 31,3 tūkst. eurų. Tuo metu valstybė 2022 metais Širvintoms skyrė 471 tūkst. eurų, o 2023 metais – 522 tūkst. eurų. Šiais metais Širvintoms suplanuota skirti 600 tūkst. eurų.
Siekiant pasiruošti visuotiniam įtraukiajam ugdymui, 2020–2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų, įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms.
Vis dėlto dalis švietimo bendruomenės sako, kad pokyčiams nepakankamai pasiruošta.
