Praėjusią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pranešė, kad Užimtumo tarnyboje mokytojo darbo ieško 1,2 tūkst. žmonių, tačiau mokyklose trūksta apie 650 pedagogų.
„Tai jau yra to mūsų mokytojų prestižo klausimas, ar mokytojai vertina savo profesiją kaip prestižinę, matydami atlyginimus, papildomas darbo sąlygas, tą biurokratinę naštą, su kuria susiduria mokytojai, pagaliau kai kurie iš jų patys tai patyrė ir tiesiog nebeteko vilties, kad situacija pagerės, ir paliko profesiją“, – pirmadienį Trakuose žurnalistams kalbėjo valstybės vadovas.
„Čia yra turbūt pagrindinė problema. Iš dalies ji bus sprendžiama nuo rugsėjo mėnesio – didėja darbo užmokesčio fondas 15,5 procento. Siekiame pasiekti tuos 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tai yra tik viena iš dedamųjų“, – teigė G. Nausėda.
Anot jo, mokytojai taip pat susiduria su dideliu darbo krūviu.
„Turime tikrai stengtis, kad tie jauni žmonės, kurie pasiryžo įgyti mokytojo pedagogo profesiją, nenuleistų rankų ir dirbtų pagal specialybę“, – tvirtino prezidentas.
Šiemet atlyginimai mokytojams didėjo du kartus. Nuo sausio darbo užmokestis jiems pakeltas 10 proc., o nuo rugsėjo – 15,5 procentų.
Švietimo ministerija su pedagogais yra sutarusi, kad iki šių pabaigos mokytojų darbo užmokestis turi sudaryti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose taip pat pradėtas įgyvendinti visuotinis įtraukusis ugdymas. Įsigaliojus jam numatoma, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turi priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.
Anot G. Nausėdos, mokykloms trūksta ne tik finansinių lėšų, bet ir mokytojų pagalbininkų tam, kad įtraukiojo ugdymo procesas būtų sklandus.