Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis, kaip nurodoma, siekiama mažinti tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių (elektroninių cigarečių) vartojimą bei jų prieinamumą.
Ypač tai svarbu nepilnamečiams asmenims ir paaugliams, kurių augančiam organizmui nikotinas, kancerogeninės medžiagos bei visų rūšių elektroninių cigarečių skysčiuose esančios pagrindinės sudedamosios dalys glicerolis arba propileno glikolis, daro negrįžtamą žalą.
Verslas spjauna į draudimus
Vieno iš tokias nuostatas numatančių pataisų iniciatorių Seimo nario Vytauto Kernagio teigimu, toks siūlymas realiai gimė vos ne iš nevilties, mat dabartiniai įstatymai neveikia.
„Prieš metus įsigaliojo draudimas prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su skoniais ir kvapais, tačiau verslas ignoruoja tą draudimą. Mūsų institucijos turi įrodyti verslui, kad jie pažeidinėja įstatymus“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak jo, dabar tik susidaro užburtas ratas – dabartiniai ribojimai nemažina problemos.
„Jei verslai nusispjauna, jei mokyklų direktoriai slepia atvejus, jei tėvai ne visiškai reaguoja, tai gal padarykime tokį drastišką veiksmą kaip Australijoje, kad jei tu nori mesti rūkyti, eina pas gydytoją, jis tau išrašo receptą, tu eini į vaistinę ir gauni preparatą, kuris galbūt tau padėtų mesti rūkyti, jei taip nuspręstų tavo šeimos gydytojas. Taip parduotuvėse niekur nebebūtų galima įsigyti elektroninių cigarečių.
Toks siūlymas – ne dėl to, kad mums patinka drausti, bet mes nelabai matome kitą kelią, kaip pažaboti verslą, kuris absoliučiai pažeidinėja tvarką. Prekiauja internetu siunčia nuorodas per VPN, kaip apeiti draudimus, pardavinėja parduotuvėse, degalinės persivadinę kitais vardais. Tai absoliučiai nelegalu. Nesuvokiama, kaip tai gali vykti teisinėje valstybėje“, – piktinosi V. Kernagis.
Siūlo geriau tikrinti vaikus mokyklose
Darbietis Andrius Mazuronis savo ruožtu tvirtino, kad dabar į situacija žiūrima per siaurai.
„Nors balsavau už visus sugriežtinimus, būčiau netgi [ir šių pataisų] šalininkas, jei matyčiau, kad tai sprendžia problemą, kuri yra masiškai paplitusi. (...) Štai neseniai teko bendrauti su vienu tėvu, kurio vaiką iš mokyklos išvežė be sąmonės, jis dvi dienas gulėjo vos ne komos būsenoje, po to atpumpavo jį, išvalė organizmą.
Bet problema yra ne dėl nelegaliai įsigyjamų kažkokių produktų, bet galima labai lengvai užsisakyti visų sudedamųjų dalių, kas dabar masiškai ir vyksta. Jų atsisiunčia, vienas suaugęs žmogus sumaišo tas sudedamąsias dalis, su narkotinėmis medžiagomis ir masiškai pardavinėja mokyklose. Problema yra nelegalūs produktai ir nelegali prekyba“, – kalbėjo parlamentaras.
„Toks siūlymas – ne dėl to, kad mums patinka drausti, bet mes nelabai matome kitą kelią, kaip verslą pažaboti, kuris absoliučiai pažeidinėja tvarką“, – sakė V. Kernagis.
Jis ragina aktyviau tikrinti vaikus pačiose mokyklose, sudaryti tėvams suteikti leidimus tą daryti.
„Tai yra visuomenės teisė žinoti, kad vaikas yra saugus mokykloje pamokų metu. Kaip pasakojo tėvas, kai jo vaiką išvežė be sąmonės, policija kurį laiką beldėsi pas tėvus, kad gautų sutikimą patikrinti įtartinų vaikų spinteles. Jas atidarius rado 17 ar 18 dozių primaišytų chemikalų. Tai reiškia, mokyklos spintelės naudojamos kaip dilerių distribucijos punktas. Kodėl negali visų į mokyklą įeinančių vaikų mokyklos personalas, saugos taryba patikrinti ar jei kyla įtarimas, kad vyksta kažkokia prekyba, patikrinti“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Jis ragino Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kaip galima greičiau inicijuoti tvarkas, kad jau nuo rugsėjo nė vienoje mokykloje nebūtų taip, kad tėvui nesutikus negali patikrinti vaiko.
V. Kernagis teigė, kad šios priemonės galėtų eiti koja kojon: „Ši problema dabar yra kaip maras.“
Kas sakė, kad elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos?
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas habil. prof. dr. Julius Kalibatas labai sveikino, kad norima spręsti problemą, bet, jo manymu, tai daroma ne iš tos pusės
„Kas sakė, kad elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos nei paprastos cigaretės. Juk labai gerai žinome, kad vykstant garinimo procesui susidaro daugybė kancerogenų – acetaldehidas, formaldehidas ir t.t.
Amerikos širdies asociacija padarė mokslinius tyrimus, pasirodė, kad elektroninės cigaretės gali būti net kenksmingesnės. Tokie asmenys, kurie vartoja šias cigaretes, dažniau serga ir gimdos kaklelio, ir skydliaukės, ir odos vėžiu, fiksuotas didesnis kiekis ir kraujo vėžių.
Tai arba tai ribokime visiškai arba spręskime kiek kitaip. Jei suprantame, kad pilnai uždrausti elektroninių cigarečių nesame pajėgūs, tai tada orientuokimės, kad reikia masiškai imtis edukacinio proceso, skirti milžiniškas lėšas, kad sugebėtume įtikinti mūsų jaunimą, kad elektroninės cigaretės yra blogybė“, – kalbėjo profesorius.
Komentuodamas siūlymą el. cigaretes parduoti su gydytojo receptu, pašnekovas priminė, kad medikų darbo krūvis jau dabar yra milžiniškas.
„Jei visi, kuriems dėl kažkokių priežasčių reikia vartoti el. cigaretes, turės eiti pas šeimos gydytoją, kuris turės duoti nukreipimą į vaistinę, tai sveiku protu nesuvokiu, kokiu pagrindu kaip šeimos gydytojas gali rašyti receptą, žinodamas, kad tai yra nuodas“, – svarstė J. Kalibatas.
Profesorius pridūrė, kad siūlydami jau net absurdiškai skambančius įstatymų projektus, jo manymu, kai kuriems politikai tik bando eilinį kartą pasireklamuoti.
Siūlo sekti Australijos pavyzdžiu
Štai draudimą parduotuvėse prekiauti elektroninėmis cigaretėmis Australija įvedė dar 2021 m. spalį.
„Ten galioja tokia taisyklė, kad elektronines cigaretes su nikotinu galima nusipirkti vaistinėse tik su gydytojo receptu. Jis, tikėtina, ne kiekvienam atėjusiam tokį receptą išrašo jis turi įvertinti visas rizikas, nes mes nekalbame apie nekenksmingą gaminį“, – komentavo laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovė Gražina Belian.
Ji pridūrė, kad dabar linkstama to link, jog toks pats reikalavimas būtų taikomas ir prekybai elektroninėms cigaretėms be nikotino.
„Be abejo, buvo labai trumpas periodas, tad labai apčiuopiamų tyrimų dar nėra. Bet kadangi kalbama ir apie tai, kad kitą šios produkcijos dalį reglamentuoti tokiu būdu, tikėtina, tam tikri rezultatai yra. O paties reguliavimo tikslas buvo reaguojant į labai panašią situaciją, ką šiandien turime Lietuvoje, kalbant apie vaikus ir paauglius“, – kalbėjo NTAKD direktorė.
Be kita ko, pasak jos, kas yra žinoma iš Amerikos, Didžiosios Britanijos, elektroninės cigaretės yra naudojamos kaip žalos mažinimo ir pagalbos metant rūkyti priemonė.
„Taigi yra tam tikrų nuomonių. Kiek jos yra pagrįstos, sunku vertinti, nes nėra ilgalaikių tyrimų“, – sakė specialistė.
Vaistinė – ne vieta cigaretėms?
Nors Seimo teisininkai pareiškė, kad vaistinėse prekiauti cigaretėmis – ne vieta, mat tai nedera su jų paskirtimi, V. Kernagis priminė, kad vaistinėse dabar parduodami nikotino pleistrai ir kiti gaminiai kaip priemonės, padedančios mesti rūkyti.
„Tai ką sako teisininkai, kad veikla nedera su vaistinėmis, tai visiška nesąmonė“, – teigė jis.
G. Belian pridūrė taip pat nematanti problemos, kad nebūtų įmanoma vaistinėse prekiauti elektroninėmis cigaretėmis.
„Jei visi, kuriems dėl kažkokių priežasčių reikia vartoti el. cigaretes, turės eiti pas šeimos gydytoją, kuris turės duoti nukreipimą į vaistinę, tai sveiku protu nesuvokiu, kokiu pagrindu kaip šeimos gydytojas gali rašyti receptą, žinodamas, kad tai yra nuodas“, – svarstė J. Kalibatas.
„Kalbant apie australų pavyzdį, Europos Komisija 2021 m. buvo atlikusi vertinimą ir atkreiptas dėmesys į elektroninių cigarečių kenksmingumą, ir buvo aiškiai parašyta – jei yra pakankamai tyrimų, kad šie gaminiai gali būti naudojami kaip metantys rūkyti, šie gaminiai turėtų būti sureglamentuoti ir per farmacinius įstatymus.
Dabar viena iš teisininkų pastabų buvo, kad turėtų būti labai aiškiai įvardinta, kokiu būdu šios cigaretės turėtų būti parduodamos vaistinėse. Dabar pagal projektą lyg parašyta, kad turi būti parduodamos vaistinėse laikantis Farmacijos įstatymo, tai, man atrodo, kad galima nedidelė korekcija, kad gali būti parduodamos vaistinėse tik su gydytojo receptu ir visiems būtų aišku“, – kalbėjo ji.
Naują iniciatyvą parėmė tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicinių partijų atstovai. Toliau įstatymo projektas bus svarstomas Seimo Sveikatos apsaugos komitetete. Dėl jo savo išvadą turės pateikti ir Vyriausybė. Seimas prie naujo draudimo tolesnio svarstymo grįš rudenį.
Statistika šiurpina
Nors dažnai tabako sukeltos ligos pasireiškia tik po kelių dešimtmečių, pastebima tendencija, kad susirgusiųjų dėl rūkymo amžius jaunėja. Akivaizdu, kad tai vyksta todėl, kad pradeda rūkyti vis jaunesni žmonės.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) konstatuoja, kad aštuoni iš dešimties rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką būdami paaugliais. Pastebėtina, kad jaunimui rečiau rūkant „įprastus tabako gaminius“ (cigaretes, cigarus, pypkę), jų rinkos vietą užima elektroninės cigaretės, o jas rūkančiųjų kasmet vis daugėja.
Rezultatai rodo, kad visuomenėje keičiasi rūkymo įpročiai: mažėja rūkančiųjų „įprastus tabako gaminius“ bei didėja rūkančiųjų el. cigaretes.
2021 m. atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime elektronines cigaretes vartojo 22,9 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Per paskutinius 12 mėnesių jas vartojo 11,6 proc. gyventojų, per paskutines 30 dienų – 7,7 proc., o kasdien – 2,7 proc.
Elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas buvo didžiausias tarp jauniausių 15–24 m. respondentų. Per paskutines 30 d. elektronines cigaretes vartojo 21,1 proc. 15-24 m. amžiaus asmenų, o kitose amžiaus grupėse jų vartojimas buvo ženkliai mažesnis (25–34 m. – 12,3 proc., 35–44 m. – 5,4 proc., 45–54 m. – 3,4 proc., 55–64 m. – 0,4 proc.).
Jauniausių 15–19 m. amžiaus gyventojų grupėje elektronines cigaretes visais vertintais laikotarpiais vartojo didesnė dalis asmenų nei tabako cigaretes. Vis dėlto, dalis jaunimo kasdien vartojo kelis skirtingus nikotino turinčius gaminius. Tarp 15–29 m. amžiaus jaunimo, kuris kasdien vartojo elektronines cigaretes, kas trečias kasdien rūkė ir įprastas tabako cigaretes.
2022 m. Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvoje tarp 5–9 klasių mokinių sumažėjo įprastinių cigarečių rūkymas, bet elektroninių cigarečių vartojimas toliau didėja ir jau beveik dvigubai lenkia tabako cigarečių rūkymą.
2022 m. bent kartą per paskutines 30 dienų elektronines cigaretes vartojo kas penktas 5–9 klasių mokinys (2022 m. – 21 proc., 2018 m. – 17,9 proc., 2014 m. – 11,7 proc.), o per tą patį laikotarpį rūkiusių tabako cigaretes buvo 12 proc. (2018 m. – 15,6 proc., o 2014 m. – 14 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje elektroninių cigarečių vartojimas stipriai išaugo paauglių tarpe ir yra vienas didžiausių Europoje.
