SAM neseniai paskelbė, kad, atsižvelgdama į didelį kai kurių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, atnaujino apmokėjimo tvarką.
Pagal ją ypač didelis dėmesys bus skiriamas prioritetinių specialybių gydytojų konsultacijoms: kardiologų, neurologų, endokrinologų, hematologų, onkologų radioterapeutų ir onkologų chemoterapeutų. A. Dulkio įsitikinimu, tai pagreitins pacientų patekimą pas reikalingiausių specialybių medikus ir sutrumpins eiles gydymo įstaigose.
„Išskyrėme pagrindines ligas, kurios daro didžiausią įtaką gyventojų sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje, ir pakoregavome paslaugų apmokėjimo tvarką taip, kad šiomis ligomis susirgę gyventojai pas gydytojus patektų kuo greičiau“, – aiškino jis.
Ministras priminė, kad ligonių kasos sudaro sutartis tam tikram paslaugų spektrui, bet įstaigos ne visų paslaugų suteikia 100 proc., kiek gali būti apmokama.
„Tai mūsų yra ta žinutė, kad ten, kur pinigai nepanaudoti, nukreipkime ne šiaip į viršsutartijes paslaugas, bet siunčiame žinutę, jog jei teiksime daugiau šių paslaugų, tada mes jas tikrai apmokėsime ir gydymo įstaigai bus gerai“, – „Žinių radijo“ eteryje pridūrė jis.
Pinigus tik perkelia iš vienos kišenės į kitą
Nors sprendimas ir džiugintų, gydytojai negailėjo kritikos, kad tai – tik dar vienas kosmetinis pataisymas, tačiau esminės bėdos nesprendžiamos. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkės Auristidos Gerliakienės teigimu, neužtenka prioritetizuoti paslaugų apmokėjimo, reikia iš esmės didinti šių paslaugų apmokėjimo įkainius.
„Tai negerina bendros situacijos, jei problema sprendžiama tik jos lygmenyje, jei turi ribotą resursų kiekį ir niekaip nesistengi, kad jų kiekis padidėtų iš išorės. Tada dėliok kaip nori – ar iš vienos kišenės įdėsi į kitą, vis tiek turėsi tiek pat. Jei turi 3 eurus, o duonos kepalas kainuoja 6, tai ar tu du kartus sudėsi po 1,5, ar 1 su 2, vis tiek turėsi 3, ir duonos kepalo neįpirksi“, – tiesiai šviežiai rėžė medikų atstovė.
Jai antrindama Kauno klinikų gydytoja kardiologė Reda Radikė neslėpė, kad žinia kartu ir džiugina, ir kelia klausimų.
„Idėja gera, bet gerais norais ir pragaras grįstas. Pati esu prioritetinių paslaugų teikėja ir mane džiugina, kad bus apmokamos virškvotinės paslaugos, žmonės galės gauti daugiau konsultacijų dėl gyvybei pavojingų ligų. Bet reikia atsiminti, kad pas pulmonologus, gastroenterologus, traumatologus žmonės irgi nevaikšto be reikalo.
Tai jei didinant prioritetinių konsultacijų skaičių įstaigoje sumažins kitų konsultacijų skaičių, tai vėlgi yra labai sunkus planavimas. Ne prioritetinių profesijų gydytojai galės teikti ribotą kiekį paslaugų, nes yra nustatytos kvotos. To rezultatas – kažkiek, labai nedaug trumpės prioritetinių paslaugų eilės, bet užtat ilgės laukimas traumas patyrusiųjų, sergančiųjų opalige ir kitų pacientų. Vietoj papildomo finansavimo jie tiesiog pinigus iš vienos kišenės perdeda į kitą kišenę. Taip problemos neišspręsi“, – konstatavo ji.
Įžvelgia pacientų diskriminaciją
Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) jau paruošė raštą SAM, siūlydamas konkrečius pataisymus. Pritardami, kad į atskirą grupę būtų išskirtos tam tikros specialybės, medikai pabrėžė, jog visgi neturėtų būti diskriminuojami pacientai, kuriems tenka stoti į tokio pat ilgio eiles norint pakliūti pas kitų sričių gydytojus specialistus.
Rašte nepritariama reglamentavimui, kuriuo minėtųjų specialistų konsultacijoms neišnaudotas lėšas nebūtų galima skirti kitoms tos pačios įstaigos ambulatorinėms viršsutartinėms paslaugoms apmokėti, o jos tik galėtų būti perskirstytos kitoms įstaigoms.
„Įsivaizduokite, ką reiškia administratoriui tokie perskirstymai, tai tik dar papildoma našta, visa tai reikia suskaičiuoti, sužiūrėti, o ką iškart daro ligonių kasos – imasi sankcijų. Ir požiūris, kad gydytojas yra vagis – toks santykis su ligonių kasomis niekaip neišnyks. Manau, kad tai reikėtų reiktų keisti iš esmės ir į gydytoją žiūrėti kaip partnerį, ko nėra daug metų. Spaudžia iš gydytojo paskutines sultis, visaip menkina, nuvertina, gąsdina ir tikisi, kad paslaugos bus kokybiškos. Tai yra visiškai netinkama vadyba, ji visiškai primityvi“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Rašte taip pat pažymima, kad turi būti numatytos konkrečios taisyklės, nustatančios būtent papildomų TLK ir VLK lėšų panaudojimo viršsutartinių paslaugų apmokėjimui dydžius ir tvarką.
„Paslaugas apmokėsime, bet yra papildomų sąlygų“
Tai, kad tvarka kelia dvejopas emocijas, patvirtino ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.
„Lyg ir norisi kaip geriau, bet gaunasi kaip visada. Aišku, gal kaip medikai visada stengiamės įvertinti ir pasiruošti blogiausiam scenarijui, tad per tokią prizmę žiūrime ir į naujus sprendimus. Viena, vertus, žingsnis išskirti tam tikrus prioritetus, kur yra didžiausios eilės, kur galbūt pasekmės liūdniausios, viršsutartinių sumų apmokėjimui, nėra blogai.
Bet čia gražioji pusė, nes paprastai, kad būtų kas pasiekta gero, vieno veiksmo neužtenka, reikia ir kitų. Vienas dalykas, specialistų tai nepadaugės, nes eilės didelės ne dėl to, kad medikai vos ne tingi dirbti, bet nėra pakankamai žmonių. Kitas dalykas, nors ir apmokės tas lėšas, dar yra kokių 10 punktų, kuriuos būtina įgyvendinti, kad tai įvyktų. Tai čia panašiai kaip draudime – bus apmokėta, bet yra papildomų sąlygų“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
„Manau, kad tai reikėtų reiktų keisti iš esmės ir į gydytoją žiūrėti kaip partnerį, ko nėra daug metų.“
D. Steponkus apgailestavo, kad medikai jau ne kartą susidūrė su tokia situacija, kai pažadų daug, bet jie 100 proc. nėra įvykdomi. Kartu jis taip pat pastebėjo, kad pačių konsultacijų įkainis nėra adekvatus.
„30 eurų, kai gydytojas tave konsultuos, apžiūrinės, atlikinės tyrimus, tai tikrai nėra daug. Palyginimui, jei kardiologo konsultacija privačiame sektoriuje kainuoja ne mažiau 100 eurų, vadinai, jei ligonių kasa tikrai norėtų padaryti gerą darbą, padarius tokį įkainį visi gydytojai mestų papildomus darbus ir bėgtų konsultuoti. Taigi su nauju sprendimu kažkokio stebuklo nenutiks, tačiau vis mažas žingsnelis į priekį. Norint, kad įvyktų stebuklas, visų pirma reikia pamažinti biurokratinių apribojimų ir padidinti įkainį“, – konstatavo D. Steponkus.
Įspėjo dėl statistiškai blogesnių rezultatų
LMS taip pat įspėjo, kad dirbtinai skatinant prioritetinių paslaugų teikimą, yra galimybė gauti blogesnius statistinius sergamumo kardiovaskulinėmis ligomis rezultatus.
„Atkreipiame dėmesį į seniai žinomą faktą, kad Lietuvoje per dažnai rašomi ligos kodai „kitos krūtinės anginos formos“ ir „krūtinės angina, nepatikslinta“. Šitaip užkoduojami įvairaus tipo krūtinės skausmai, dar tik įtariant krūtinės anginą, nepatvirtinus diagnozės intervenciniais tyrimais.
Taip gaunamas iškreiptas statistinis vaizdas, ir tai yra viena priežasčių, kodėl sergamumas išemine liga Lietuvoje yra toks didelis“, – dėstoma LMS kreipimesi.
Konstatuojama, kad paslaugų kiekio su atitinkamais kodais didinimas negerins visuomenės sveikatos kokybės, jeigu dėmesio užribyje liks kitos ligos, kurios taip pat yra susijusios su kardiovaskuliniu mirštamumu, pavyzdžiui, autoimuninės ligos.
Pasigenda bendradarbiavimo
A. Gerliakienė pabrėžė, kad sveikatos sistemai reikia ne tik didesnio finansavimo. „Eilės – ne tik finansavimas, eilės – ir gydytojų trūkumas, nepakankamas kvalifikacijos lygis. Šioms sritims nėra skiriama tiek dėmesio, kiek reikėtų.
O čia pudrą ant nosies barsto ir galvoja, kad tai suveiks. Tai neveiks. O jie žaidžia tokį žaidimą ir tai vadina socialiniu teisingumu. Socialinis teisingumas yra tik politikams, kurie ateina be eilės ir gauna geras paslaugas nemokamai, o visiems kitiems yra eilės, kyšiai, vertimasis per galvą, kai reikia paslaugos“, – kalbėjo LMS vadovė.
Ji apgailestavo, kad iš SAM girdimi lozungai skambūs, tačiau stokojama elementaraus bendradarbiavimo su medikų bendruomene: „Jų pastabos, kurios yra teisingos, pagrįstos klinikine, net vadybine patirtimi. Dabar yra visiškas nesiskaitymas“.
Siūlė nenorėti visko iš karto
Savo ruožtu Kauno poliklinikos vadovas Paulius Kibiša pokyčius vertino tik teigiamai ir siūlė nenorėti visko iš karto.
„Manau, kad tai yra žingsnis teigiama linkme. Per pandemiją ir buvo padarytas apmokėjimas visoms specialybėms, o dabar pirmi nuo pačių svarbiausių sričių. Ką pažymi ir ministerija, tai yra ligos, nuo kurių miršta daugiausiai žmonių, vadinasi, jos yra pačios svarbiausios ir nuo jų reikėtų pradėti. Negirdėjau, kad būtų pasakyta, kad ties tuo ketinama ir baigti. Tereikia daugiau kantrybės, naujų įplaukų į PSDF ir, manau, sąrašas prasiplėstų“, – komentavo jis.
Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, šiuo metu kaip tik vyksta ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutarčių sudarymas, todėl, „pasinaudodami atnaujintos apmokėjimo tvarkos nuostatomis, kviesime gydymo įstaigas sutartyse įsipareigoti teikti pacientams daugiau tokių paslaugų, dėl kurių eilės didžiausios, savo ruožtu garantuodami, kad prireikus tam skirsime papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.“
Prioritetinėms konsultacijoms bus numatyta atskira suma gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų sutartyse dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Jeigu gydymo įstaiga neišnaudos visos nustatytos sumos prioritetinėms paslaugoms, likutis negalės būti panaudotas kitų paslaugų apmokėjimui ir bus skiriamas apmokėti kitų gydymo įstaigų viršytas prioritetines paslaugas.
Jeigu gydymo įstaiga suteiks daugiau prioritetinių paslaugų, nei numatyta sutartyje, šios paslaugos bus apmokamos prioriteto tvarka gydymo įstaigų nepanaudotomis kitų paslaugų grupių lėšomis ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pabaigoje, pasibaigus pusmečiui ir metų pabaigoje.
Viršsutartinių ambulatorinių paslaugų apmokėjimas, perskirstant lėšas tarp gydymo įstaigų, bus vykdomas ne vieną, o du kartus per metus. Tarp tos pačios įstaigos paslaugų grupių nepanaudotos lėšos galės būti perskirstomos kiekvieną mėnesį.
Plačiau apie tai kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:
