• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žinia apie staiga sporto varžybų metu ar tiesiog sportuojant sporto salėje sukniubusį žmogų neretai sukrečia visuomenę. Atrodytų, ypač profesionalūs sportininkai medikų prižiūrimi kaip niekas kitas, tačiau iki trečdalio atvejų staigios mirties priežastys taip ir nepaaiškėja. Be to, toks pavojus neaplenkia ir mėgėjiškai sportuojančiųjų, jei tai daroma be saiko ir nesilaikant specialisto patarimų.

Žinia apie staiga sporto varžybų metu ar tiesiog sportuojant sporto salėje sukniubusį žmogų neretai sukrečia visuomenę. Atrodytų, ypač profesionalūs sportininkai medikų prižiūrimi kaip niekas kitas, tačiau iki trečdalio atvejų staigios mirties priežastys taip ir nepaaiškėja. Be to, toks pavojus neaplenkia ir mėgėjiškai sportuojančiųjų, jei tai daroma be saiko ir nesilaikant specialisto patarimų.

REKLAMA

Kodėl įvyksta tokios staigios mirtys, kas didina riziką numirti intensyviai sportuojant ir kaip suteikti pirmąją pagalbą, teiraujamės Kauno klinikų gydytojos anesteziologės-reanimatologės dr. Astos Krikščionaitienės.

Trečdaliu atvejų priežastys lieka neaiškios

Nors kartkartėmis viešumoje vis pasirodo naujienos apie staiga sporto aikštelėje sukniubusį ir mirusį žmogų, pašnekovė pastebėjo, kad visuomenė sužino toli gražu ne apie visas tokias staigias mirtis.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra padaryti tokie tyrimai, kurie rodo, kad tokių atvejų yra daug daugiau, nei mes numanome“, – sakė ji.

Kalbėdama apie tai, kokios galėtų būti pagrindinės staigios mirties sporto metu priežastys, pašnekovė jas pirmiausia pasiūlė suskirstyti į dvi grupes.

REKLAMA

„Jei kalbame apie jaunus, kaip apibrėžia tyrimai, iki 35 m. amžiaus  sportuojančius žmones, dažniausios priežastys būtų tam tikros įgimtos širdies ligos, įgimti širdies laidumo sutrikimai, dėl kurių gali kilti širdies ritmo sutrikimas. 

Jei kalbame apie vyresnius, virš 35 m. amžiaus, ypač profesionaliai sportuojančius žmones, 80 proc. atvejų priežastis jau būtų išeminė širdies liga, amžiniai kraujagyslių, aterosklerozės sukelti pakitimai“, – komentavo A. Krikščionaitienė.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto atlikus autopsijas ir ištyrus mirusius sportininkus, iki trečdalio atvejų priežastys taip ir nepaaiškėja. 

Profesionalus sportas didina riziką numirti

Pašnekovė skubėjo pabrėžti, kad pats sportavimas yra labai sveikas užsiėmimas, tačiau reikėtų atskirti profesionalius sportininkus, kurie dalyvauja varžybose, siekia aukštų rezultatų, varžosi tarpusavyje.

„Fizinis aktyvumas neabejotinai padeda sveikatai, mažina širdies ir kraujagyslių ir kitų – net 40-ies lėtinių – ligų riziką. Tai yra labai geras dalykas, bet profesionalus sportavimas, įrodyta, gali padidinti riziką numirti. Reikia suprasti, kad šiandien profesionalus sportas yra didžiulis išbandymas organizmui, kalbama apie didžiulius krūvius. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokių ekstremalių didelių krūvių metu vyksta daug fiziologinių pokyčių – galimas ir didelis skysčių, taip pat elektrolitų – kalio, natrio netekimas. Tuo metu vyksta dideli pokyčiai organizme, išsiskiria labai didelis adrenalino kiekis. Visos šios fiziologinės priežastys, sukeltos labai didelių krūvių, irgi gali paskatinti staigią mirtį esant net ir struktūriškai sveikai širdžiai“, – konstatavo A. Krikščionaitienė.

REKLAMA

Paaiškėjo, kad virš 80 proc. staigiai numirusių žmonių profilaktinių tyrimų rezultatai buvo visiškai normalūs. Taigi net jei ir įprastiniai reguliarių patikrinimų rezultatai yra normalūs, tai nereiškia, kad tavęs negali ištikti staigi mirtis.

Gydytojos pastebėjimu, tyrimai atskleidžia, kad tam tikros sporto šakos labiau didina staigios mirties riziką.

„Tai – vadinamųjų kamuolinių sporto šakų atstovai. Ypač profesionalūs krepšininkai, futbolininkai susiduria su išskirtinai dideliais krūviais. Be kita ko, jie visada turi riziką gauti tiesioginį labai stiprų smūgį į krūtinę kamuoliu. Ir toks staigus smūgis gali sukrėsti širdį, sukelti skilvelių virpėjimą ir staigią mirtį. Tai – dar viena jos priežastis“, – aiškino A. Krikščionaitienė.

REKLAMA

Staigi mirtis ištinka visiškai sveiką žmogų

Taigi nors profesionalių sportininkų sveikata yra akylai tikrinama, pasirodo, ir tai nėra garantas, kad taip bus išvengta galimos staigios mirties. 

„Profesionaliai sportuojančius žmones turi prižiūrėti sporto medikai, jie sveikatą turi tikrintis rutiniškai. Be abejo, tokiu būdu identifikuosime dalį žmonių, kurie turi įgimtus struktūrinius širdies pakitimus ir jiems profesionali karjera jau bus užkirsta. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet štai ką rodo didžiuliai tyrimai JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, kur buvo galimybė ištirti, kaip buvo atliekami profilaktiniai tyrimai tiems, kurie patyrė staigią mirtį varžybų metu. Paaiškėjo, kad virš 80 proc. staigiai numirusių žmonių profilaktinių tyrimų rezultatai buvo visiškai normalūs. 

Taigi net jei ir įprastiniai reguliarių patikrinimų rezultatai yra normalūs, tai nereiškia, kad tavęs negali ištikti staigi mirtis. Todėl visada labai svarbu būti aplinkiniams pasirengus suteikti pagalbą, jei jau taip įvyksta. Yra net atvejų, kai į sportininkai sugrįžta į profesionalų sportą po staigios mirties vien dėl to, kad pagalba jiems buvo suteikta nedelsiant ir defibriliacija atlikta laiku“, – akcentavo gydytoja.

REKLAMA

Ji priminė, kad staigios mirties apibrėžimas ir reiškia tai, kad mirtis iš esmės ištinka visiškai sveikus žmones. Kitaip sakant, valandą iki tol žmogus būna visiškai sveikas.

„Esu girdėjusi pačių žmonių liudijimų. Vienas futbolininkas, kuris trenerių buvo sėkmingai atgaivintas futbolo manieže Kaune, sakė, kad tiesiog pajutęs silpnumą ir viskas – prarado sąmonę ir nieko atsimena, nebuvo jokio skausmo. Kai kuriais atvejais, aišku, gali būti perspėjamųjų ženklų – ar skausmas, ar kažkokia bloga savijauta, bet staigios mirties atveju pusė atvejų įvyksta visiškai be jokių įspėjamųjų ženklų ir tada viskas priklauso nuo šalia esančių žmonių, kaip greitai jie sugebės reaguoti“, – pabrėžė A. Krikščionaitienė.

REKLAMA

Mėgėjams irgi kyla rizikų

Paklausta, ar nuo staigios mirties nėra apsaugoti ir sportuojantys mėgėjiškai, gydytoja priminė, kad protingas fizinis aktyvumas kaip tik stiprina sveikatą ir mažina riziką numirti nuo daugelio ligų.

„Tik reikėtų suprasti, kad jei žmogus dirba sėdimą darbą, yra virš 40 metų, galbūt turi antsvorio ir iki to aktyviai nesportavo, staiga pakilus nuo sofos ir nusprendus keisti gyvenimo būdą išties galima sau ir pakenkti. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš karto nereikėtų pradėt nuo maratono ar dirbti salėje su dideliais svoriais be specialisto priežiūros. Tikrai turiu ir tarp draugų tokių atvejų, kai pakilę nuo sofos ir atsistoję ant slidžių žmonės patiria traumas vien dėl to, kad raumenys nėra pasirengę dideliems krūviams. Tada širdis su tuo gali nesusitvarkyti“, – įspėjo A. Krikščionaitienė.

Žmogui, kuris nesportavo, nejudėjo ir nusprendė keisti gyvenimo būdą, gydytoja patarė verčiau kreiptis į sveikatinimo specialistą, galbūt į trenerį, laikytis tam tikrų rekomendacijų ir fizinį aktyvumą didinti po truputį:

REKLAMA

„Tada jokios padidėjusios rizikos patirti staigią mirtį nebus. Priešingai – kaip tik jausitės geriau, geriau toleruosite fizinį krūvį ir bus tik visokeriopa nauda.“

Tačiau ji atkreipė dėmesį į tuos žmones, kurie į sporto klubus vaikšto ne visai reguliariai.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą?

Gydytoja kartu pasidalino svarbiausiais dalykais, ką reikia žinoti apie pirmąją pagalbą staiga susmukus žmogui.

REKLAMA

„Jei jūsų akivaizdoje staiga susmunka žmogus, reikėtų nedelsiant įvertinti jo gyvybinius požymius – papurtyti jį už pečių ir garsiai paklausti, kas atsitiko. Jei nukentėjusysis visai nereaguoja į papurtymą, pakalbinimą, neatsimerkia, nesujuda, vadinasi, jis yra be sąmonės. Jei žmogus net nėra apmokytas teikti pagalbą, šioje vietoje jau gali šaukti, kviesti į pagalbą aplinkinius, prašyti arčiausiai esančio žmogaus kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112“, – pirmus žingsnius vardijo gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Ar reikia pradėti gaivinti patiems, priklauso nuo nukentėjusiojo kvėpavimo būklės. Tam įvertinti reikėtų pasilenkti prie pat ant žemės gulinčio žmogaus ir patikrinti kvėpavimą – priglaudus ausį klausyti, stebėti krūtinės ląstą.

Reikia uždėti rankas ant nukentėjusiojo krūtinės ląstos, centre ir pradėti spausti krūtinę gana greitai – 100–120 kartų per minutę dažniu. Per mokymus čia patariame prisiminti lietuvių liaudies dainą „Ant kalno mūrai“ – jos ritmu ir reikėtų spausti. Spausti krūtinė reikia giliai – 5–6 cm.

„Jei nematote nė vieno ritmiško įkvėpimo, jei girdimas neritmingas kvėpčiojimas, gargaliavimas, tai yra ženklas, kad reikalingas defibriliatorius ir reikia pradėti gaivinti. Tad jei pagalba dar nebuvo iškviesta, šioje vietoje, nustačius, kad nėra sąmonės ir normalaus kvėpavimo, jau nedelsiant reikia kviesti pagalbą 112 ir prašyti defibriliatoriaus. 

Defibriliatorius gali būti ir šalia jūsų, apie tai galite žinoti arba nežinoti. Jei kalbame apie stadionus, kažkokias kitas sporto aikštes, sporto klubus, tai galbūt ten aiškioje vietoje yra defibriliatorius. Tada reikia parašyti arčiausiai esančio žmogaus jį atnešti. Bet jei nežinote, kur arčiausiai viešoje vietoje yra defibriliatorius, tikėtina, kad greitosios pagalbos dispečeris apie tai pasakys“, – aiškino A. Krikščionaitienė.

REKLAMA

Susisiekus su greitosios medicinos pagalbos dispečerine rekomenduojama įsijungti telefono garsiakalbį, atidžiai klausytis ir vykdyti dispečerio nurodymus.

Prisiminkite dainą „Ant kalno mūrai“

Kol aiškinamasi, kur yra artimiausias defibriliatorius, kartu reikia pradėti gaivinti žmogų – daryti krūtinės ląstos paspaudimus.

„Reikia uždėti rankas ant nukentėjusiojo krūtinės ląstos, centre ir pradėti spausti krūtinę gana greitai – 100–120 kartų per minutę dažniu. Per mokymus čia patariame prisiminti lietuvių liaudies dainą „Ant kalno mūrai“ – jos ritmu ir reikėtų spausti. Spausti krūtinė reikia giliai – 5–6 cm., nebijoti, jei išgirstate, kad lūžta šonkauliai, tai dažnai nutinka vyresnio amžiaus žmonėms.

Jei spausite giliai, jūs dirbsite vietoj nukentėjusiojo širdies, kuri sustojusi. Darydami gilius ir pakankamai dažnus krūtinės ląstos paspaudimus jūs priversite kraują tekėti. Tyrimai rodo, kad rankomis galima sukurti iki 30 proc. normalios kraujotakos. To pakanka, kad nežūtų širdis, nežūtų smegenys, kol atvyks defibriliatorius ir profesionali pagalba“, – akcentavo ji. 

Gydytoja pabrėžė, kad kuo anksčiau atvyksta defibriliatorius, tuo didesni žmogaus šansai išgyventi. 

„Jei sporto klube per tris minutes prijungimas defibriliatorius, pradedami gaivinimo veiksmai, net iki 93 proc. pacientų atsigauna įvykio vietoje ir grįžta į gyvenimą be liekamųjų reiškinių. Taigi gyvybę gelbsti kuo greitesnis visuomenės, šalia esančiųjų atsakas. Svarbu atsiminti, kad kol atvyks pagalba, būtina nepertraukiamai daryti krūtinės ląstos paspaudimus“, – pastebėjo gydytoja. 

REKLAMA

Pasak A. Krikščionaitienės, nors situacija su defibriliatorių išdėstymo tinklu Lietuvoje gerėja, jų šalies viešose vietose dar yra per mažai.

„Tad labai svarbu plėsti defibriliatorių tinklą, šis prietaisas tikrai nekainuoja labai daug. Labai svarbu suprasti, kad neužtenka savo įstaigoje, sporto salėje pasistatyti defibriliatorių, labai svarbu, kad apie jį sužinotų  aplinkiniai žmonės, personalas, kad jis būtų užregistruotas greitosios medicinos pagalbos tarnyboje“, – priminė gydytoja.

Vakcinagalviams su galimybių pasais gyvenimas virsta pragaru.
-statistikos melodepartamentas teigia jog pertekliniu mirciu nefiksuojama..
-o tai kodel eurostatas imdamas duomenis kuriuos patys atsiunciat rodo jog esam 3ti pagal perteklines mirtis europoj ir jau greitai busim antri??
- melodepartamentas,- mes neskaitom duomenu kuriuos perduodam
Svarbu skiepytis bet kuo ir bet kiek, kaip pisulka lieps, ir tikėti mokslu...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų