lauras bielinis

Naujausiuose prezidento reitinguose – ženklus pokytis. Gyventojai premjerę Ingridą Šimonytę iš trečios vietos nustūmė į šeštą. Tačiau premjero reitingai gailestingesni. I. Šimonytė įvardijama kaip viena realiausių kandidatų toliau būti Vyriausybės vadove. Kodėl taip skiriasi reitingų rezultatai, komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.

Į antrą vietą prezidentiniuose reitinguose pasroviui įplaukusiam Ignui Vėgėlei politiniai vandenys drumsčiasi. Naujausia apklausa rodo, kad politikos naujoko populiarumas pasmuko, jį vėl lenkia premjerė Šimonytė. Politologai tai vertina vienareikšmiškai – Vėgėlė laimę bando kapstydamasis praeityje, tačiau žmones kamuoja jau kitos problemos nei skiepai ir kaukės. Ne ką mažiau klaustukų ir dėl pačios Šimonytės.

Karas Ukrainoje iš esmės pakeitė visuomenės požiūrį į Lietuvos politikus ir atskiras politines jėgas. Dėl aiškios ir griežtos Rusijos veiksmus smerkiančios politikos palankiau vertinami konservatoriai, o partiją atstovaujantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tapo populiariausiu ministru. Vis tik tuo gali pasidžiaugti ne visos partijos.

Antradienį į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad Ukrainos lyderio kalboje svarbiausias akcentas – Vakarų moralė.

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Politikos padangėje – vis ryškesni reitingų svyravimai. Dar vos prieš metus populiariausių politikų viršūnėje besilaikiusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiai dienai skaičiuoja mažėjantį visuomenės pasitikėjimą, o prie jos jungiasi ir dar keletas nacionalinės politikų veikėjų. Tačiau kai kuriems politikams, anot ekspertų, teigiamas vertinimas garantuotas – jie intriguoja ir tai jų raktas į palankų gyventojų vertinimą.

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės santykiai, kai kurių politikų ir politologų vertinimu, išgyvena krizę. Anksčiau reguliariai susitikdavę politikai laiko pokalbiui neranda jau keletą mėnesių. Prezidentūra sako, kad susitikti neišeina dėl įtemptos premjerės darbotvarkės, o premjerės atstovė teigia, jog bendravimas su šalies vadovu vyksta kitais formatais.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Netrukus po to, kai tapo socialdemokratų lydere, Vilija Blinkevičiūtė užkariavo reitingų lentelę. Tiesa, tai nėra pirmas kartas jos karjeroje, kai rinkėjai apie šią politikę turi ryškią – arba labai teigiamą, arba labai neigiamą – nuomonę.

Kad netenkina vieni ar kiti Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto nariai, kalbama jau nuo pat jų paskyrimo, o gal net ir anksčiau. Apie tai kalba ir prezidentas, ir opozicija, ir net vienas kitas valdantysis. Ir nors daugiausiai kritikos sulaukia vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, politologai abejoja, ar I. Šimonytė imsis juos keisti, mat tai dviejų krizių akivaizdoje būtų pavojinga.

Nesutarimai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu parlamentarui Tomui Tomilinui baigėsi drastiškai – penktadienį jį taryba pašalino iš partijos. Seimo nariui buvo iškelta krūva kaltinimų – partijos pamatinių vertybių išdavimas, siekis susidoroti su R. Karbauskiu, kitų bendrapartiečių menkinimas. Politologai neabejoja, kad LVŽS – vieno lyderio partija, todėl visi stoję jam į kovą bus pašalinti nedelsiant.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), birželio mėnesį „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, aplenkė valdžioje esančią Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus ir tapo palankiausiai vertinama partija. Ekspertams LVŽS įsiveržimas didelės nuostabos nekelia. Jų teigimu, verta atkreipti dėmesį į Lietuvos socialdemokratų partiją, kurios reitingų augimas buvo sparčiausias.

Praėjusį ketvirtadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su šalies prezidento Gitano Nausėdos patarėjais aptarė Partnerystės įstatymą. Nors su pačiu prezidentu parlamentarui susitikti nepavyko, tačiau jo teigimu, dialogą su patarėjais užmezgė. Ekspertai prezidento pasirinkimą pačiam nesusitikti su T. V. Raskevičiumi kritikuoja, nes esą laiko, kaip pasikelti reitingus, G. Nausėda atranda.

Naujausi reitingai rodo, kad populiariausiu šalies politiku išliekantis prezidentas Gitanas Nausėda po truputį augina savo populiarumą, o premjerė Ingrida Šimonytė barsto reitingo taškus. Ekspertų nuomone, populiarumo taškų prezidentas galėjo sulaukti ir flirtuodamas su Šeimų maršu, o premjerė gyventojų akyse atsakinga už visos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, tad ir bet kokia valdančiųjų klaida kerta per premjerės populiarumo sąskaitą.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės darbotvarkės rodo, kad valstybės vadovai jau beveik du mėnesius neturi tiesioginio kontakto, nerengia darbinių susitikimų, nekalba telefonu. Prezidentūra tvirtina, kad susitikimai vyksta tada, kai yra klausimų, kuriuos reikia aptarti. Ekspertai svarsto, kad taip galėjo atsitikti ir dėl įtemptų šalies vadovų darbotvarkių, ir dėl tvyrančios įtampos bei bręstančio konflikto.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti laišką, remiantį LGBTQ bendruomenę, nors prieš kelias dienas buvo išreikšta visai kitokia Lietuvos pozicija. Politologai sako, kad po tokio nesusipratimo kilęs visuomenės pyktis yra savaime suprantamas, todėl prezidentui linki imti galvoti apie komunikaciją bei nustoti žaisti katės ir palės žaidimą. Vengrija priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Trečiadienį valstiečių tarybos posėdžio metu pranešta, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Tomas Tomilinas dėl vertybinių nuostatų pažeidimų atšauktas iš partinių postų. Politologai įsitikinę – „atšaukimo“ taktika „valstiečiams“ nepasiteisins. LVŽS tarybos posėdyje trečiadienį T. Tomilinas buvo atšauktas iš „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės socialinių reikalų ir darbo ministro pareigų.

Pavasarį bent laikinai žlugo du valdantiesiems itin svarbūs projektai – partnerystės reglamentavimas ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas. Šiuos projektus į Seimo salę planuojama grąžinti rudenį. Tačiau ar iniciatyvoms užteks balsų? Nors politologai nusiteikę optimistiškai, didžiausi įstatymų priešininkai tam prošvaisčių nemato. Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo.

Dviejų skirtingų naujienų portalų paskelbtos visuomenės apklausos rodo skirtingus visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe rezultatus. Vienoje matyti, kad Vyriausybe pasitiki kone pusė apklausos dalyvių, o kitoje – kiek daugiau nei trečdalis. Politikos ekspertai pasakoja, kad įtakos skirtingiems rezultatams galėjo daryti netgi paros laikas, kuriuo dalyviai buvo apklausti.

Smukę Vyriausybės reitingai nestebina politologo Lauro Bielinio. Jo teigimu, tokia tendencija normali ir Vyriausybė tikrai neprivalo dėl to aiškintis, nes dėl to visuomenės pasitikėjimas gali dar labiau sumažėti.  Tokią mintį jis išsakė TV3 Žinių „Dienos komentare“, kuriame jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Naujausia „Spinter“ apklausa rodo, kad auga visuomenės nusivylimas dabartine Vyriausybe ir jos vadove Ingrida Šimonyte.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad premjerė Ingrida Šimonytė pagrasino konservatoriams, kad jei Vyriausybei toliau bus daromas spaudimas, ji atsistatydins. Vyriausybės vadovė gandų nekomentuoja, bet pripažįsta, kad jei ministrų kabinetui Seime nebus palaikymo, galimybės dirbti ji nemato. Ekspertai neatmeta galimybės, kad I. Šimonytė pasitrauktų, tačiau dėl to daug labiau nudegtų ne ji, o konservatoriai.

Per metus prezidento Gitano Nausėdos komanda išgyveno jau du didelius pokyčius. Būrys pasikeitusių patarėjų nieko gero nereiškia, sako politologai. Tačiau šio pasitraukimo priežastys, jų teigimu, gali būti įvairios. Nuo didesnio atlygio privačiame sektoriuje – iki Covid-19 pandemijos keliamos įtampos ir paprasčiausio pervargimo.

Centro kairė Lietuvoje ne tik pralaimėjo rinkimus, bet ir toliau silpsta draskoma vidaus prieštaravimų. Viktoras Uspaskichas aiškinasi dėl savo homofobiškų pareiškimų ir stebuklingo vandens, o socialdemokratus į pralaimėjimą vedęs Gintautas Paluckas teisinasi dėl nesėkmių. Kas laukia toliau, kalbėjome su politologu Lauru Bieliniu. Sveiki, nuo 2012 m. smarkiai keičiasi vaizdas vadinamojoje centro kairėje – labai nusilpo socialdemokratai, Darbo partija, parlamente neliko tvarkiečių.

Ekspertų vertinimu, Ingridos Šimonytės paskelbtos galimų ministrų pavardės rodo, kad sulauksime jaunos, ambicingos Vyriausybės, kurios nariams kartais gali pritrūkti patirties. Visgi galimos ministrų kabineto kandidatūros kelia ir iššūkių valdančiosios daugumos stabilumo Seime ir galimo konflikto su Daukanto rūmų šeimininku. Trečiadienį kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė paskelbė kandidatų į ministrus pavardes.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai vidiniame balsavime nusprendė, kuriuos bendražygius norėtų matyti sąrašo, vedančio konservatorius į Seimo rinkimus, viršūnėje. Daugiausiai palaikymo sulaukė krikščionių demokratų flango atstovai, o štai liberalesni konservatoriai bendrapartiečių palaikymo sulaukė mažiau. Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad visa tai – natūralūs procesai.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas naujienų portalui tv3.lt pripažino sulaukęs ne vieno valstiečių atstovo prašymo prisijungti prie socialdemokratų prieš artėjančius Seimo rinkimus. Valstietė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad jei frakcijos kolegos nusprendė bėgti iš dabartinių valdančiųjų gretų, tai turėtų padaryti kuo greičiau. Sausį atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi 11,3 proc.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio noras atsiriekti 99 geriausias Kauno rajono gyvenvietes subliuško dar pernai. Tačiau, matyt, V. Matijošaičio šūkis gali būti – be rajono nenurimsim. Pasirodo, Kauno meras turi naujų planų – Kauno rajone nori statyti tiltą.

Kiekvieni Seimo rinkimai į visuomenės akiratį atneša naujų netradicinių politinių partijų. Ir nors dalis tokių politinių judėjimų dažnam kelia juoką ir gali atrodyti nerimti, kartais šios partijos pavergia rinkėjų širdis ir švenčia pergalę rinkimuose.

Šimtadienio proga antradienį surengtoje spaudos konferencijoje prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam gėda dėl to, kokiomis sąlygomis gyvena mūsų šalies senjorai. Ką gali nuveikti šalies vadovas, kad jo skelbiama gerovės valstybės vizija greičiau virstų tikrove, ir kuo Nausėdos stilius skiriasi nuo Dalios Grybauskaitės, TV3 studijoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Vos prieš kelias dienas keturių Seimo frakcijų atstovai pasirašė sutartį dėl naujos valdančiosios koalicijos. Susivienijus keturioms frakcijoms, Seime jos su 76 parlamentarų balsais sudaro daugumą. Nauja koalicija reiškia ir postų persidalijimą, naujų ministrų atėjimą. Kas bus naujieji ministrai paaiškės netrukus, bet jau dabar žinoma, kad keli gerai dirbantys ministerijų vadovai turės palikti savo postus.

Paskutinis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas politikų ir politikos analitikų vertinamas gan prieštaringai. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis prezidentės veiklai yra skyręs ne tik kasdienių analitinių įžvalgų, bet ir parašęs apie ją dvi knygas.

Gegužės pabaigoje jau ketvirtą kartą rinksime atstovus į Europos Parlamentą. Tačiau ar lietuviams rūpi, kas jiems atstovaus rūmuose Briuselyje ir Strasbūre? Pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko 2004 metais. Tuomet buvo išrinkta 13 narių, o daugiausiai mandatų gavo Darbo partija. Prie balsadėžių tąkart atėjo kiek daugiau nei 48 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Po penkerių metų rinkimuose dalyvavo dvigubai mažiau rinkėjų nei pirmą kartą – beveik 21 proc.

Po dešimties metų prezidentavimo Dalia Grybauskaitė netrukus užvers prezidentūros duris. Tačiau apie savo karjeros perspektyvas šalies vadovė vis dar kalba miglotai. Politologai vieningai sutaria, kad prezidentė gali planuoti ateitį didžiausiose pasaulio tarptautinėse institucijose, nes Lietuvos politinis laukas D. Grybauskaitei gali būti ir per mažas.

Bent kol kas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) karaliavimas Seime aprimo – frakcijos gretas palikus būreliui Seimo narių, valdančioji koalicija nebeturi daugumos. Ir nors valstiečius Seime palaiko ir socialdarbiečiai, ir „tvarkiečiai“, politologai prognozuoja, kad netrukus valstiečiai gali likti vieni. Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai.

Pretendentų į prezidentus – pagal kiekvieno skonį. Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą. 15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės. Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui. Esą daug pretendentų laimėti rinkimus neturi jokių šansų, bet jie gali palaidoti premjero Sauliaus Skvernelio viltis premjero postą iškeisti į prezidento.

Nesibaigiantys „Spartan“ gedimai ir šalies vadovų strigimai tai vienoje, tai kitoje vietoje vėl įsuka kalbas apie būtinybę pirkti valstybinį lėktuvą. Kalbos apie tai, kad šalies vadovai privalo turėti savo lėktuvą netyla nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, bet iki šiol nė vienas prezidentas nesiryžo žengti nepopuliaraus žingsnio ir pirkti lėktuvą.

Seimas antradienio posėdyje tęs diskusijas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121. Tačiau politologai tokias pataisas laiko eiliniu populizmu ir įspėja, kad šis Konstitucijos straipsnio pakeitimas gali tapti keliu į nevaldomas Konstitucijos permainas. Savo idėją pataisų iniciatoriai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grindžia šalies demografiniais pokyčiais – 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Didžiausią tautos palaikymą kol kas susižeria du apie ketinimą pretenduoti į šalies prezidentus paskelbę kandidatai – Gitanas Nausėda ir Vygaudas Ušackas. Tačiau rinkėjų palaikymas nėra vienintelis kandidatus vienijantis vardiklis – panašumas jaučiamas jų kalbose, vertybėse ir net prisistatyme visuomenei. Kuriam kandidatui rinkimuose seksis geriau? G. Nausėda ir V. Ušackas – visuomenės nuomonės lyderiai, kalbant apie oficialiai apsiskelbusius kandidatus į Lietuvos prezidentus.

Sugriežtinta alkoholio pardavimo tvarka ir uždrausta reklama, idėjos apriboti rūkymo vietas, drausti vaikišką šampaną, vaistinių reklamą – per dvejus metus valdžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo idėjomis įžiebė ne vieną aršią diskusiją visuomenėje ir žiniasklaidoje. Nepaisant „draudikų“ etiketės, partija užsitikrino nemažos dalies rinkėjų palaikymą.

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir nesuprasti, kam skirtos jos kritikos strėlės, o tai politologai taip pat laiko nemenku pranešimo trūkumu.

Visuomenės nuomonės reitingai politikams visada primena sūpuokles – tai kyla aukščiau po sėkmingos viešųjų ryšių kampanijos, tai krinta žemiau po netikėto skandalo. Nors skirtingos bendrovės fiksuoja augančius premjero Sauliaus Skvernelio reitingus, dar nežinia, kaip visuomenės nuomonę paveiks gegužę nuskambėjusios saugumo pažymos, pagalbos Rakauskų šeimai ir bendravimo su žurnalistu Tomu Dapkumi istorijos.

Praėjusi Seimo rinkimų naktis pažėrė daugybę netikėtumų. Daugybę mandatų susižėrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) įveikė net patyrusius politikus, pavyzdžiui, Algirdą Butkevičių. Tačiau stebino ir kitų, save išsikėlusių ar prieš tai politikos pasaulyje nešmėžavusių kandidatų sėkmė. Kelią skynėsi save iškėlę kandidatai Netikėtumų pateikė ir save išsikėlę kandidatai. Kėdainių apygardoje, kuri ilgą laiką stovėjo Darbo partijos pusėje, Virginija Baltraitienė pozicijas prarado.

Ar prisimenate „Darbo partijos“ žadėtą 1509 litų minimalų atlyginimą arba socialdemokratų šūkį „Svarbiausia žmogus“? Ne paslaptis, kad su tokiais populistiniais šūkiais ir pažadais partijos žengia į rinkimus, o baigiantis kadencijai ir artėjant naujiems rinkimams iš kišenės traukiami nauji koziriai. Prisiminkime keletą praėjusių rinkimų pažadų ir pagalvokime ar jie tapo realybe: „Minimalią mėnesinę algą iki 2013 metų pabaigos pakelsime iki 1509 litų, bet ne mažiau kaip 60 proc.

Kiekvienas įvykis, kuris dabar staiga tarsi iš niekur nieko atsiranda, iš tikrųjų atsiranda todėl, kad kažkam labai svarbu būtent taip pakreipti įvykius, nes tai leidžia vienaip ar kitaip dominuoti rinkiminėje kampanijoje, „Žinių radijui“ sakė politologas Lauras Bielinis.   „Ir šiuo atveju manau, kad didelė dalis to triukšmo, viešosios nuomonės susieta ne su tuo, kas realiai vyko, o būtent su galimais rinkiminiai dividendais.