a. žukauskas

Politinių partijų susitarimas dėl švietimo juda į pabaigą. Tačiau panašu, kad toli gražu ne visais klausimais partijoms pavyko rasti bendrą sutarimą. Vienas tokių klausimų – privačios mokyklos.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinti reikės nuosekliai didinti finansavimą keliais šimtais milijonų eurų kasmet, 2030-aisiais tam reikėtų papildomų 1,5 mrld. eurų, lyginant su dabartine situacija, teigia derybininkai.

Prognozuojama, kad šiemet turizmas Lietuvoje sulauks itin didelio dėmesio. Tautiečių planus atostogauti užsienyje vis dar riboja pandemija, todėl jie renkasi planą B – keliones ir pramogas Lietuvoje. Ryškėja ir dar viena tendencija: norėdami stiprinti imunitetą ir tuo pačiu vengdami uždarų patalpų, žmonės vis mieliau renkasi laiką praleisti gryname ore. Kadangi Lietuva – žalias, gamtos turtais apdovanotas kraštas, veiklų ir įdomiausių pasiūlymų keliautojams čia tikrai netrūksta.

Nepaisant smunkančių moksleivių pasiekimų, privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas abiturientams ne tik nebus išbraukiamas iš privalomųjų sąrašo, bet dar ir ketinamas įtvirtinti įstatymu. Panašias pataisas rengia ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pernai beveik trečdalis abiturientų – 32,39 proc.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Seimas nusprendė į savo pavasario sesijos darbų programą neįtraukti Stambulo konvencijos ratifikavimo. Dalies Seimo narių sprendimu, konvencijai negali būti pritarta, kol ji esą nėra teisingai išversta į lietuvių kalbą. Ketvirtadienį parlamentarai svarstė pavasario sesijos darbų programą. Kai kurie Seimo nariai piktinosi, kad iš programos išbrauktas Stambulo konvencijos ratifikavimas. „Šitas klausimas yra išimamas, sakyčiau net brutaliai ar kagėbistiniais metodais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Politinių partijų susitarime dėl to, kaip turėtų atrodyti Lietuvos švietimas, pralaužti ledai. Prie bendro virtualaus stalo susėdę partijų lyderiai pradeda nuo balto popieriaus lapo ir sprendžia, kokia kryptimi šalyje toliau judės švietimas. Tiesa, ne visi politikai sutinka, kad pavyks rasti bendrą sutarimą šiuo svarbiu klausimu. Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė surengė susitikimą su politinių partijų atstovais aptarti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Studentai skundžiasi, kad mokantis nuotoliniu būdu, nelikus praktinių užsiėmimų, suprastėjo studijų kokybė, o kai kuriems dėstytojams sunku vesti paskaitas per nuotolines programėles. Ar jie privalo mokėti visą studijų kainą? Neatmetama, jei studentai semestro pabaigoje nepasieks numatytų rezultatų – tuomet prašys sumažinti ir mokestį už studijas. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas teigė, kad dėl nuotolinių paskaitų kenčia studijų kokybė.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas praeiviams Vilniuje trečiadienį dalino šimtus aukštojo mokslo baigimo diplomų. Taip universitetas protestavo dėl per mažų Vyriausybės išlaidų aukštajam mokslui ir palaikydami netrukus vyksiantį pedagogų protestą. VU savo protesto akciją pavadino „Diplomas už Ačių“, taip pašiepdami buvusios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pagarsėjusią rašybos klaidą rinkimų kampanijos lankstinukuose.

Pasauliniame aukštųjų mokyklų reitinge „QS World University Rankings 2020“ Vilniaus universitetas (VU) pakilo per 30 pozicijų į 458 vietą. Pasaulio geriausiųjų universitetų 500-uke esantis VU užima aukščiausią poziciją tarp visų Lietuvos universitetų ir šiemet vienintelis kopė aukštyn.

Praėjusiais metais tarp 410 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų patekęs Vilniaus universitetas (VU), šiemet susilpnino savo pozicijas. Kitos Lietuvos aukštosios mokyklos lieka už 500 geriausiųjų ribos.

Šiandien Vilniaus universitete iškilmingai inauguruotas VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, pranešė VU atstovai. VU Šv. Jonų bažnyčioje naujasis rektorius prisiekė universitetui ir visai jo bendruomenei. Laikantis tradicijų VU Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Senato pirmininkė prof.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“ Netinkamas gatvių apšvietimas gali net sukelti vėžį, tvirtina mokslininkai. Mėlyna šviesa trikdo miego hormoną melatoniną, kuris ne tik yra atsakingas už tinkamą paros ciklą, bet ir priešinasi vėžinių ląstelių susidarymui. Vilniaus universiteto fizikai pirmieji pasiūlė sprendimus, padedančius optimizuoti lempų spektrą ir sumažinti susirgimų riziką. Naktį visos katės pilkos, sako lietuvių liaudies patarlė.

Lietuvos dailininkų sąjungos kolekcijos parodų cikle „Lietuvos profesionaliosios dailės sklaida“ pabrėžiama aktuali menininko ir valstybės santykio problematika, išryškinanti ne tik valstybės vaidmenį vertinant ir remiant profesionalių menininkų kūrybą, bet ir aktualias dabarties tendencijos.