mokyklų tinklas

Daug klausimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos planų pastaruoju metu sulaukianti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad permainos tinkle yra gyvybiškai svarbios. Antraip, ministrės teigimu, nepavyks išspręsti nei trūkstamų mokytojų bei jų atlyginimo problemos, nei užtikrinti kokybiško švietimo moksleiviams.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Paklaustas, kokiais kriterijais remiantis reikėtų optimizuoti mokyklų tinklą Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad uždaryti būtų galima tas mokyklas, kur mokymosi rezultatai labai prasti. Taip pat, perrinkimo siekiančio ministro teigimu, turėtų nelikti tokių ugdymo įstaigų, kur nėra mokytojų. Taip Seimo nario mandato siekiantis A. Veryga kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotuose debatuose, kur susitiko Panemunės apygardos kandidatai.

Seimo nariai valstiečiai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas Seime registruoja Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigos vietos savivaldybes prieš optimizuojant ar uždarant švietimo įstaigas regione atsižvelgti į mokyklų tarybos ir bendruomenių lūkesčius. Kaip teigė Seimo narė valstietė Vida Ačienė, įstatymo pataisas paskatino bendruomenių skundai, kad optimizuojant mokyklų tinklą į gyventojų nuomonę esą neatsižvelgiama.

Didesnis dėmesys moksleivių atskirties mažinimui, ikimokykliniam ugdymui, didesnis mokslo ir inovacijų finansavimas ir kokybiško mokyklų tinklo kūrimas – tokius pagrindinius tikslus švietime kelia prezidentas Gitanas Nausėda kartu su politinių partijų ir švietimo bendruomenės atstovais. Trečiadienį prezidentūroje švietimo ir mokslo bendruomenės ir politinių partijų atstovai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė, kokių neatidėliotinų sprendimų reikia švietimo srityje.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Premjeras Saulius Skvernelis politinių partijų lyderiams siūlo kartu pjauti neefektyvaus mokyklų tinklo pūlinį, tam siūlomi du keliai – mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimas. Projektą įvertinę švietimo ekspertai ir mokyklų vadovai mato abiejų pasiūlymų trūkumų ir privalumų, tačiau vieningai sutaria, kad mokyklų tinklo klausimą reikia spręsti nedelsiant.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Mo­kyk­lų ka­rai jau pra­si­dė­jo. Ke­lis mė­ne­sius dir­bu­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja prieš ke­lias sa­vai­tes pa­skel­bė sa­vo ver­dik­tą - ma­žė­jant mo­ki­nių, ke­ti­na­ma už­da­ry­ti še­šias mies­to mo­kyk­las. Nusk­riaus­tų­jų mo­kyk­lų bend­ruo­me­nė­se už­vi­rė aist­ros - ko­dėl bū­tent jas ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie ki­tų ug­dy­mo įstai­gų? Kad iš­lik­tų, mo­kyk­los ima­si ir ne vi­sai gra­žių ko­vos už bū­vį bū­dų.

Šiaulių miesto savivaldybėje vėl rengiama bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. Kol kas apibrėžti tik mokyklų optimalumo kriterijai. Pirmieji siūlymai dėl mokyklų likimo paaiškės spalį. Politikai ir valdininkai dirba atskirai Siūlymus dėl pertvarkos turi parengti vien iš Tarybos narių sudaryta laikinoji komisija, kuriai vadovauja miesto meras Justinas Sartauskas.

Kasmet Šiauliuose tūkstančiu mažėja moksleivių skaičius, bet sprendimų, kaip bus pertvarkomas mokyklų tinklas, dar nėra. Akivaizdu, jog mokyklų mažės, jos bus jungiamos, o mieste padaugės ištuštėjusių pastatų. Apie būsimus pokyčius „Šiaulių kraštas“ kalbėjosi su Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskiene. Senoji kadencija „nusiplovė“ — Mokyklų direktoriai sako pavargę laukti švietimo tinklo optimizavimo.