Seimas antradienį po pateikimo pritarė, kad dėl COVID-19 testuotis privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Dabar šis Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymas nugulė Seimo komitetuose.
Pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.
Nustatytos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau būtų finansuojami valstybės: kai neužtikrintas vakcinų prieinamumas; kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.
Kelia klausimus dėl studentų ir Darbo kodekso
Socialinių reikalų ir darbo komitete trečiadienį dėl šio pasiūlymo Seimo narių nuomonės išsiskyrė. Komiteto narys, „darbietis“ Mindaugas Puidokas stebėjosi, kodėl našta dėl testų apmokėjimo turi būti užkraunama dirbantiesiems.
„Tai tam tikra bausmė. Tokiu būdu mes paverčiame skiepijimą, nors tokių įstatymų nėra, privalomu. Tu gauni nuobaudą ir ją moki kas mėnesį, nes testai per mėnesį kainuoja kelis šimtus eurų“, – kalbėjo M. Puidokas.
Jis siūlė pataisas taisyti, kad už testus neturėtų susimokėti bent jau studentai. Taip pat parlamentaras nuogąstavo, kad mokami COVID-19 testai gali paskatinti dalį darbuotojų nebeiti į darbą.
Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat kritiškai vertino tokias įstatymo pataisas, pažymėdamas, kad Darbo kodeksas numato, kad būtent darbdavys apmoka darbuotojų sveikatos patikrinimą.
„Kažkas turės stovėti ant kilimo ir aiškintis. Noriu atkreipti dėmesį į Darbo kodeksą, kur aiškiai pasakyta, kas turi mokėti už darbo saugą, sveikatą, jokių perkėlimų nenumatoma, nes tai yra imperatyvi nuostata“, – akcentavo A. Sysas.
Darbuotojų atstovai mano, kad prievolė darbuotojams susimokėti už testus yra neproporcinga kovos su pandemija priemonė.
„Mes dešimtmečiais turėjome tam tikrą nusistovėjusią sistemą, kurioje aiškiai buvo numatytos pareigos, kurias privalėjo vykdyti darbdaviai. Manome, kad testo apmokestinimas yra neproporcinga priemonė, kuri užkrauta darbuotojui kaip pareiga“, – posėdyje kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Demokratų“ atstovas Linas Kukuraitis svarstė, kokį poveikį darbo rinkai gali sukelti prievolė darbuotojams mokėti už savo testus.
„Žmogus, kuris dėl įsitikinimų ar kitų priežasčių [nesiskiepija], yra priverstas mokėti už tuos įsitikinimus labai brangiai arba išeiti iš darbo rinkos ir rizikuoti išgyvenimu“, – sakė L. Kukuraitis.
Tačiau komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė pažymėjo, kad privalomų testų kompensavimas valstybės lėšomis reikštų, kad valstybė palaiko asmenų nusiskiepijimą nuo COVID-19.
„Jeigu mes remiame testavimą, tai reiškia, mes remiame ir tuo pačiu skatiname nesiskiepijimą“, – pastebėjo M. Lingė.
Galiausiai komitetas per plauką pritarė pataisoms. 6 komiteto nariai balsavo už, 5 – prieš, 1 susilaikė.
Bijo, kad situacija nesikeis
Ginčų kilo ir Sveikatos reikalų komitete, kuris taip pat trečiadienį svarstė šį klausimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo, kad ir toliau kompensuodama COVID-19 testus, valstybė neskatintų skiepytis.
„Jeigu mes ir toliau kompensuosime testus kaip valstybė, galimai status quo tęsis pakankamai ilgai. Tada vėl iš jo kitos plaukiančios problemos“, – posėdyje sakė ministrė.
„Demokratų“ atstovas Aurelijus Veryga pažymėjo, kad priverstinės priemonės gali sukurti tik atvirkštinį efektą.
„Labai gaila, kolegos, kad jūs nei girdite, nei įsiklausote į tą, kas yra sakoma jau ir kitų valstybių, kad priverstinės priemonės visuomenėje, kuri yra tikrai didelėje įtampoje ne pirmus metus, sukuria visiškai ne tą efektą, kurio jūs tikitės. <...> Tikrai manau, kad šita priemone neduos jokios paskatos“, – kalbėjo A. Veryga.
Galiausiai komitetas pritarė pataisoms. 6 komiteto nariai balsavo už, 5 – prieš, 1 susilaikė.
Kas privalo testuotis?
Periodinis testavimas dėl COVID-19 šiuo metu privalomas darbuotojams, kurie nėra pasiskiepiję, bet verčiasi:
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
- socialinės paslaugos ir veikla;
- švietimo paslaugos ir veikla;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
- vaistinių darbuotojų veikla;
- krovinių tarptautinio vežimo veikla;
- viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
- viešojo administravimo subjektų veikla;
- profesinė karo tarnyba;
- veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
- gamybos įmonių darbuotojų veikla.
Tikrintis būtina kas 7–10 dienų.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų gruodžio 1 d. – iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19.
