covid-19 testai

COVID-19 reagentų pirkimo baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas kaltinamas sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, baigta liudytojų apklausa. Nusprendus nebeieškoti paskutinio neapklausto liudytojo, ketvirtadienį per posėdį teismas pradėjo skelbti bylos medžiagą. Neapklaustas liko buvęs Ispanijos bendrovės „PMS International“ darbuotojas Laurentas Mendesas, tiesiogiai dalyvavęs derybose dėl testų įsigijimo.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą netenkinti 4 mln. eurų ieškinio greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje.  „Mes skundą teiksim, skundą aukštesnei instancijai rašysiu“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė. Vilniaus apygardos teismas vasario 2 dieną skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL), o 4 mln.

Lietuvoje pradedami naudoti nauji COVID-19 testai vaikams. Šie čiulpinukais vadinami testai primena saldainius ir bus reguliariai duodami ikimokyklinukams, siekiant patikrinti, ar jie užsikrėtę koronavirusu.  „Seilių surinkimo tamponėlis šiek tiek primena ledinuką. Užtat buitiškai jį dažnai vadina čiulpinuku. Jis naudojamas paprastai – tiesiog įsidėjus tą surinkėją į burną yra palaikoma, užsidega mėlynas indikatorius, kas reiškia, kad seilių mėginio yra paimtas tinkamas kiekis.

Lietuvoje ruošiantis vaikus dėl COVID-19 testuoti nauju būdu – čiulpinukais, – dalis tėvų dėl to nėra patenkinti. Kai kurie jų stebisi, kodėl dabar imamasi testuoti darželinukus. Lietuvą ketvirtadienį turėtų pasiekti nauji COVID-19 testai, skirti tikrinti mažiausius šalies gyventojus. Šie čiulpinukais vadinami testai primena saldainius ir bus reguliariai duodami ikimokyklinukams, siekiant patikrinti, ar jie užsikrėtę koronavirusu.

Vilniaus ir Kauno gyventojai, prieš kurį laiką atradę greitojo prekių pristatymo paslaugą, praėjusią savaitę vis dažniau į elektroninį prekių krepšelį dėjo greituosius Covid-19 testus. Sausio 31 – vasario 6 dienomis vien „Bolt Market“ platformoje jų užsakyta 41 proc. daugiau nei savaitę prieš. Prekybininkai šią statistiką sieja ne vien su augančiais susirgimų skaičiais Lietuvoje. „Greitasis testas – pakankamai įprasta prekė mūsų pirkėjo krepšelyje šiomis dienomis.

Į Lietuvą šią savaitę atvyksta 700 tūkst. naujų COVID-19 testų šalies ikimokyklinukams. Tai vadinamieji čiulpinukai – saldainius primenantys seilių testai vaikams. „Tik nuo šios savaitės, mano žiniomis, atvyksta į laboratoriją. Tada jau bus duodama įstaigoms“, – tv3.lt sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atstovė Simona Kalvelytė. Jos teigimu, pagal viešojo pirkimo sutartį, testai NVSPL turi pasiekti per šią savaitę, tiksli data nėra numatyta.

Lietuvoje dar nematytas naujų COVID-19 atvejų šuolis – per antradienio dieną susirgusiųjų skaičius pasiekė 4635. O ant Vyriausybės stalo gula strategija, kurioje valdžia žada peržiūrėti galimybių paso naudojimą. Ministras Arūnas Dulkys sako, kad galimybių pasas buvo laikinas sprendimas – jis stabdomas vaikams nuo 12 iki 16 metų.

Apie pirmuosius omikron atmainos atvejus Lietuvoje visuomenei buvo pranešta dar praėjusių metų gruodžio 15 dieną. Šiandien, prabėgus beveik mėnesiui po pirmųjų omikron atmainos atvejų fiksavimo Lietuvoje, šios atmainos atvejų teturime vos daugiau nei 100. Tuo metu omikron atmaina plinta apie keturis kartus sparčiau.

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

Nepaisant dalies darbuotojų pasipiktinimo ir prezidento Gitano Nausėdos veto, nuo gruodžio 1-osios įsigalioja tvarka, kuomet nuo COVID-19 neskiepyti dalies profesijų darbuotojai už testavimą turės mokėti patys arba darbdavio lėšomis. Gruodžio pradžioje įsigalioja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Tai kelia ažiotažą visuomenėje ir dalis nesiskiepijusių grasina apskritai išeisiantys iš darbo.

Seime toliau kelią skinasi idėja, kad dėl koronaviruso testuotis privalantys darbuotojai už testus mokėtų patys arba tai darytų darbdavys, valstybė šių testų nebekompensuotų. Parlamentarai po svarstymo pritarė šiam sprendimui. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Vyriausybė pritarė nuo liepos 26 dienos praplėsti sąrašą sričių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19. Nuo kito pirmadienio testai bus privalomi krovinių ir keleivių vežėjams, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojams, kariams. Testai nebus privalomi pilnai pasiskiepijusiems ar COVID-19 persirgusiems darbuotojams.

Skandalinga pernai nuskambėjusi greitųjų COVID-19 testų už 6 mln. eurų pirkimo istorija dar net nepriartėjo prie pabaigos. Tačiau jos dalyviai jau peržengė teismo slenkstį, kur valstybei iš verslininkų bandoma prisiteisti daugiau nei 4 mln. eurų. Savo ruožtu verslininkai kelia klausimą, kodėl jie kaltinami už tai, kad valstybinė institucija už greituosius testus sutiko mokėti jų nustatytą kainą. Pernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ėmėsi tirti 6 mln.