Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis konstatavo, kad stabilizacijos kol kas nematyti, o į ligonine plūstančių pacientų srautas tik didėja.
„Nors Lietuvos regionai kažkuo ir panašūs, delta banga tikriausiai ne visus vienodai „užlieja“. Matome, kad Vakarų Lietuvoje kažkoks pikas pasiektas, bet Kaune kol kas dar nestebime, kad situacija būtų stabilesnė ir ji išlieka sudėtinga“, – neslėpė jis.
Pašnekovas informavo, kad šiuo metu iš turimų 322 deguonies lovų 250 yra su pacientais, taigi užimtumas siekia 77 proc.
„Atitinkamai reanimacinių lovų turime 43 ir 29 ligonius, vadinasi, užimtumas yra 67–70 proc. Taigi matome, kad lovos yra gana apkrautos. Ir tendencija yra atspindinti situacijos blogėjimą, stabilizacijos kol kas nėra.
Atvykstančių ligonių srautas per parą į deguonies lovas vidutiniškai yra apie 25–26, kai prieš 3–4 savaites jų būdavo iki 20. Taip pat ir į reanimacines lovas srautas nemažėja – jau dabar vidutiniškai per parą paguldomi daugiau nei 4 ligoniai. Taigi įtampų yra, bet laikomės“, – kalbėjo V. Gurskis.
Lovų nepristigs, bet kentės kiti pacientai
Jis ramino, kad plėsti kovidinius skyrius tikrai bus kur, pagrindinis klausimas – kokių paslaugų sąskaita.
„Tiek Kaune, tiek Vilniuje šiuo metu panaudota 49 proc. lovų rezervo, ką naudojome gruodžio mėnesį, per patį piką. Bet reikia neužmiršti, kad tuo metu buvo gerokai sumažintos kitų paslaugų apimtys. Nes rezervai juk paimami iš vidaus, kitų pacientų sąskaita.
Taigi įtampos kyla, kai reikia pasverti, vietoj kokių kitų pacientų galima paguldyti COVID-19 ligonius. Tai didžiausia dilema, kai kada – ir etinė, moralinė. Štai uždarėme Kauno ligoninėje Geriatrijos skyrių, bet ten pat guldome senyvo amžiaus pacientus, kurie serga kovidu, tai gerai padarėme ar ne? Tai tam tikros mūsų dabartinės realybės grimasos“, – neslėpė Kauno klinikų gydytojas.
„Bet reikia neužmiršti, kad tuo metu buvo gerokai sumažintos kitų paslaugų apimtys. Nes rezervai juk paimami iš vidaus, kitų pacientų sąskaita.“
Paklaustas, kiek jau dabar pacientų nukenčia dėl negaunamų paslaugų, V. Gurskis kaip pavyzdį pateikė Marijampolės ligoninę, kur tokios įtampos kilo jau nuo rugpjūčio mėnesio.
„Plečiant reanimacijos lovas, jiems tenka labai riboti chirurgijos paslaugų apimtys, nes tas pats personalas dirba tiek operacinėse, tiek reanimacijos skyriuose. Ir Kaune su terapinių ligonių srautu problemos, Kauno ligoninėje uždaryti skyriai, tad vadinamiems „švariems“ ligoniams reikia ieškoti vietos kitur. Taigi vyksta daug vidinių perskirstymų“, – sakė gydytojas.
„Per porą mėnesių visi Lietuvoje būsime imunizuoti“
Kartu jis konstatavo, kad nors pasitaiko ir jaunesnių ligonių, jų mirčių nebus išvengta, bet vyraujantis pacientų amžius regione nesikeičia – tai yra 65+ pacientai. Be kita ko, didžioji dalis, 9 iš 10 į ligonines patenkančių asmenų yra neimunizuoti.
„Deguonies lovose gal kiek didesnė dalis imunizuotų – apie 20 proc., bet tai vėlgi yra žmonės su daugybinėmis patologijomis ir, matyt, skiepai irgi ne visose situacijose vienodai efektyvūs. Bet jei nebūtų neimunizuotų ligonių srauto, tai gyventume gana ramiai.
Be abejo, ir jaunesnių žmonių patenka, bet vyrauja vyresni. Aišku, dar viskas priklauso, kokios yra gretutinės ligos, kurios lemia sunkesnę COVID-19 eigą. Bet kovidas tikrai nėra jaunų žmonių liga, dauguma jų serga lengvai ar be simptomų“, – pastebėjo V. Gurskis.
Kartu jis pridūrė, kad delta atmaina labai greitai visus imunizuojanti, todėl praktiškai visi gyventojai artimiausiu metu neišvengiamai turėtu susidurti su virusu.
„Per porą mėnesių visi Lietuvoje būsime imunizuoti kaip Indijoje. Atkreipkite dėmesį, kad dešimtyje valstijų, kur pavasarį kilo pandemijos banga, per 2 mėnesius jie imunizavosi natūraliuoju būdu. Aišku, nuostoliai didžiuliai, tačiau banga praėjo per du mėnesius. Taigi ir mūsų panašus likimas yra, nes daugelio žmonių pasirinkimas yra natūrali imunizacija“, – prognozavo V. Gurskis.
Pacientų daugiau paskirtų lovų
Įtempta situacija ir uostamiestyje. Kaip tvirtino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis, pacientų pikas tikrai stebimas, nors jis dar nėra maksimalus.
„Taip, šio ryto duomenimis, turėjome apie 140 pacientų, kai lovų tiek ir neturim patvirtintų. Tačiau dalis pacientų išrašomi, tad lovų turime panašiai, kiek ir pacientų. Tačiau, be abejo, reaguosime į situaciją, kad lovų nepritrūktume tiek čia, tiek regione bent sunkiausiems pacientams“, – žurnalistams antradienį kalbėjo jis.
Labai sunkios ir kritinės būklės pacientų KUL šiuo metu yra 24. Jauniausias reanimacijoje gulintis asmuo yra 30-ies metų, bendrajame skyriuje irgi yra tokio paties amžiaus pacientų.
„Buvo ir jaunesnių, tad ta tendencija yra matoma. Kita tendencija – daugėja nėščiųjų sergančių, turėjome net iki 5. Net keista, kad ši kategorija žmonių nesugebėjo pasiskiepyti“, – kalbėjo vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.
Kaip nurodė jis, apie 25 proc. pacientų skyriuje yra paskiepyti, bet jie serga lengviau ir dažniausiai yra hospitalizuojami dėl gretutinių susirgimų.
Jaučia medikų stygių
Ligoninės atstovas kartu neslėpė, kad medikų stygius pastoviai jaučiamas, bet nėra taip, kad nebūtų galima dirbti. G. Virkečio teigimu, dabartinis ligoninės užpildymas dar nėra rekordinis.
„Praėjusių metų gruodį ir sausio mėnesį skaičiai buvo didesni, reanimacijoje turėjome iki 30 pacientų, po to tas pikas mažėjo. Tikėkimės, kad jis nekils, bet prognozės mums nėra palankios“, – kalbėjo jis.
Tokia pati įtempta situacija yra ir Klaipėdos regione – bendras lovų užimtumas yra apie 80 proc., reanimacinių lovų – virš 75 proc. „Visos ligoninės dirba daug, sunkiai, (...) kol kas tvarkomės, bet grėsminga situacija artėja“, – sakė G. Virketis.
Augant COVID-19 sergančių pacientų srautui Vilniaus regione taip pat toliau tenka plėsti lovas. Štai trečiadienį atidaromas naujas 30 lovų kovidinis skyrius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, todėl bus priimama mažiau kitomis terapinėmis ligomis sergančių pacientų.
Kaip informavo VUL Santaros klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė, situacija regione nuolat kinta ir verčia ieškoti staigių sprendimų.
„Tarp regiono gydymo įstaigų vyksta nuolatinis derinimasis dėl pacientų srautų. Srautus stengiamasi išskaidyti tam, kad kiek įmanoma pacientai mažiau kentėtų dėl planinių paslaugų“, – sakė ji.
Situacija „ant ribos“
Situacija „kaista“ ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Kaip informavo jos atstovas Vytautas Riaubiškis, šiuo metu ligoninėje gydoma 70 COVID-19 liga sergančių pacientų, kurių 7 yra Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuje (RITS).
„Esame „ant ribos“, tad, jei prireiks didinti kovidinių lovų skaičių ir plėsti kovidinius skyrius, tai sukeltų tam tikrus nepatogumus mūsų regiono gyventojams“, – neslėpė jis.
Kaip nurodė V. Riaubiškis, apie 90 proc. gydomų ligonių yra nepasiskiepiję nuo COVID-19 infekcinės ligos, pacientų amžius įvairus – nuo vaikų iki 85+ amžiaus pacientų. Tačiau, kaip pridūrė jis, vyrauja vidutinio amžiaus ligoniai.
Nors personalo ligoninėje dar užtenka, įstaigos atstovas neatmetė, kad blogėjat situacijai gali tekti prašyti ir savanorių pagalbos.
Jo teigimu, panašiai sudėtinga situacija yra visose regiono gydymo įstaigose.
Vėl tarsis dėl lovų plėtimo
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė Sonata Tenytė, padėtis įstaigoje išlieka stabiliai sudėtinga.
„Bendrai ligoninėje gydoma apie 90 pacientų, 14 iš jų šiuo metu gydoma RITS. Iš viso ligoninėje numatytos 93 lovos, iš jų užimtos 76, o RITS lovų iš viso yra 26.
Jau praėjusios savaitės pabaigoje bendro skyriaus lovų skaičių jau padidinome 9 lovomis, nes matėme tendenciją, kad pacientų gali būti daugiau. Bendrai apibūdinus, dar situaciją valdome, tačiau viską reikia stebėti ypač kruopščiai“, – informavo ligoninės atstovė.
Kaip pridūrė ji, kaip tik šią savaitę toliau bus svarstoma, kaip elgtis toliau – ar didinti lovų skaičių ir kokiomis sąlygomis – tiek specialistų poreikio, tiek infrastruktūros prasme – tą daryti.
„Atraminėse regiono ligoninėse situacija panaši – skyriai pildosi, kai kurie jau yra užpildyti. Taigi lovų užimtumas tik auga, o tai verčia viską kruopščiai skaičiuotis, kad būtų kur paguldyti skubios pagalbos reikalaujančius COVID-19 pacientus, nes galimybės tikrai nėra begalinės“, – sakė S. Tenytė.
Vienas vaikas gydomas reanimacijoje
Kaip pasakojo specialistė, šiuo metu RITS gydomų asmenų amžius – nuo 58 iki 80 metų, visi jie turi gretutinių ligų. Panaši tendencija dėl amžiaus yra ir bendrajame skyriuje, daugiau vyrauja nepaskiepytų asmenų.
Taip pat COVID-19 skyriuje gydomi trys vaikai, dar vienas – reanimacijoje. Anot S. Tenytės, pastarojo mėnesio mažųjų pacientų srautas ir yra panašus.
„Buvo gal tokių bangų, kad ir 7 bendrame skyriuje gydomi vaikai, bet galima pasidžiaugti, kad viskas gerai susiklosto, jie pasveiksta ir išleidžiami. Kaip ir šiuo atveju skyriaus gydytoja ramino, kad viskas kontroliuojama ir šiems 4 vaikams irgi viskas turėtų būti gerai“, – kalbėjo ligoninės atstovė.
DIENOS PJŪVIS. Po skandalo kliba ministro Arūno Dulkio kėdė: ar jo dienos jau suskaičiuotos?
Ligoninėse – arti 1,5 tūkst. pacientų
Praėjusią parą nustatyti 1768 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1461 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei ankstesnę parą, 139 iš jų – reanimacijoje.
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 140 žmonių – beveik keturiomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą. 90 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1,2 tūkst. žmonių.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 966,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis išliko nepakitęs ir siekia 10,7 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 355 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 22 tūkstančiai.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5282 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 170. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 10,3 tūkst. mirčių.
