Portalo tv3.lt kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad diskusijos ir prognozės apie būsimą gripo sezoną kol kas ir lieka tik diskusijomis. Tačiau aišku viena – gripas niekur nėra dingęs ir anksčiau ar vėliau sugrįš su didesne jėga.
Negana to, nauji tyrimai stebina – pasirodo, gripo paplitimas epidemijų metu gali būti daug didesnis, nei įsivaizduota anksčiau. Tiesa, jo prilyginti dabar vyraujančiam kovidui bet kuriuo atveju neišeitų.
Nebus tokio sezono kaip pernai
Anot užkrečiamųjų ligų specialisto prof. Sauliaus Čaplinsko, kol kas esama tik prognozių dėl ateinančio gripo sezono.
„Čia yra svarbūs du aspektai. Viena vertus, jei daliai žmonių teks mažiau kovido, kurie yra persirgę ar pasiskiepiję, tai gal jiems gali gripo virusas labiau pasireikšti, nes kovidas, kaip agresyvesnis, prieš tai užgoždavo gripą.
Kitas aspektas – kiekvienais metais dalis žmonių pasiskiepydavo nuo gripo, dalis persirgdavo, galbūt ir lengva jo forma. O to praeitais metais nebuvo. Taigi gali būti, kad vis tik didesnė populiacijos dalis nepastiprino savo imuniteto prieš gripą. Iš čia ir prognozės, kad negalime tikėtis tokio gripo sezono kaip pernai“, – aiškino jis.
Tačiau čia pat medikas pridūrė, kad atitinkamai tikėtina, kad nebus ir taip, kaip prieš pandeminį laikotarpį.
„Greičiausiai bus kažkas per vidurį“, – pridūrė buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas.
Ragina neprarasti budrumo
Jis sutiko, kad gripas ir kovidas gali labiau galynėtis ir kažkam galbūt „piktesniu“ gali tapti net gripas, jei imunitetas pastaraisiais metais nebuvo pastiprintas.
„Šiandien prognozės yra tokios, kad gripo sezonas neturėtų pasiekti priešpandeminio gripo sezono lygio, bet ir neturėtų būti tiek mažai, kaip praeitą sezoną.
Tad reikia neprarasti budrumo, klaidingai negalvoti, kad skiepai nuo gripo yra beverčiai. Dabar, kai jau yra skiepai, pats laikas, tie, kas supranta, nebeturi laukti ir eiti skiepytis nuo gripo“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Nors vyresnio amžiaus asmenims anksčiau įprastai buvo patariama skiepytis arčiau gripo sezono įsibėgėjimo, pašnekovas pridūrė, kad niekas nežino, kada virusas gali „pričiupti“.
„Gal ir kovidas gali paguldyti ar dar kas nors. Čia lazda su dviem galais, svarbu nepavėluoti“, – pridūrė jis.
Įspėja dėl kelių infekcijų „mikso“
Užkrečiamųjų ligų specialistas kartu įspėjo apie galimą ir kelių infekcijų kombinaciją. Anot jo, nereikia būti baigusiam mediciną, kad suprastum, jog vienu metu gali užklupti ir kelios ligos.
„Matyt, kiekvienam žmogui aišku, kad jeigu bus du kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys agentai, virusai, tai labiau išsekins organizmo rezervus. Ir tada tiek viena, tiek kita liga bus sunkesnė. Juo labiau organizmui nusilpus kita infekcija gali prikibti greičiau.
„Prognozės yra tokios, kad gripo sezonas neturėtų pasiekti priešpandeminio gripo sezono lygio, bet ir neturėtų būti tiek mažai, kaip praeitą sezoną“, – sakė S. Čaplinskas.
Ir čia galima pritaikyti taisyklę, kad du kart du nebūtinai yra keturi, gal net šiuo atveju 5. Tad gali būti daug sunkesnė klinikinė eiga, jei bus kelių virusų kombinacija“, – atkreipė dėmesį S. Čaplinskas.
Trys lemiantys veiksniai
Pabrėžusi, kad niekas negali tiksliai numatyti, sunkesnis šiemet laukia gripo sezonas ar ne, LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė konstatavo, kad anksčiau ar vėliau gripas tikrai „duos apie save žinoti“. Klausimas tik, kurį sezoną ir kokia apimtimi tai nutiks.
„Vargu ar kas galėtų tiksliai išprognozuoti, kaip bus, nes viskas priklauso nuo kelių veiksnių. Abi ligos – tiek gripas, tiek COVID-19 – plinta tokiu pačiu keliu ir kažkuria prasme yra kontroliuojamos. Ir jei dėl kovido bus dėvimos kaukės, didinami ribojimai, mažinami kontaktai ir panašiai, tai neišvengiamai sustabdys ir gripo plitimą. Taigi tada ir ligos atvejų bus mažiau.
Kita kontrolės priemonė – skiepai. Aišku, pas mus skiepijimo apimtys nuo gripo yra vienos mažiausių Europoje, tad ši įtaka yra minimali. Ir trečias dalykas – keik plačiai cirkuliuos pats kovidas, koks bus vakcinacijos nuo jo lygis. Taigi kuris iš šių virusų dominuos, plis, tai priklauso nuo minėtųjų veiksnių“, – aiškino profesorė.
Gripas būna paplitęs daug labiau, nei galvota
Kartu pašnekovė priminė, kad apie „įprasto“ gripo plitimo mastą dar ne viskas yra žinoma, mat jis, pasirodo, paplitęs gerokai labiau, nei galvota iki šiol. Tai atskleidęs LSMU Kauno ligoninės infekcinių ligų gydytojos doktorantės Monikos Kuliešės atliktas tyrimas.
Jo metu, besiaiškinat, kiek žmonių, kurie guldomi į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo takų infekcijų, iš tiesų serga gripu, nustatyta, kad tokių buvo net pusė.
„Lengvo gripo, kurio nereikia gydyti ligoninėje, nereikia tikrinti su PGR. Tačiau tie žmonės, kurie galimai dėl gripo, sunkios kvėpavimo takų infekcijos yra guldomi į stacionarą, kurie serga sunkiai, gripo be laboratorinių tyrimų neatskirti nuo kovido ar kitos infekcijos.
Kadangi anksčiau įprastai gripo PGR guldant į ligoninę būdavo daromi tik pavieniais atvejais, tai kai neieškai, tai ir nerandi. O kai tame darbe patikrinome per gripo sezoną visus guldomus pacientus su kvėpavimo infekcija ir turinčius gripo rizikos veiksnių (kurie potencialiai galėjo pasiskiepyti valstybės lėšomis), tai pusė atvejų buvo gripas, ko niekas niekada neįsivaizdavo“, – rezultatus pasakojo tyrimui vadovavusi A. Mickienė.
Anot gydytojos, akivaizdu, kad gripo paplitimas yra ženkliai didesnis, nei įsivaizduota: „Tik kiek jis didesnis, kokioje amžiaus grupėje, tarp kokių ligonių, tai yra skirtingi dalykai. Bet faktas, kad jis yra ne iki galo įvertintas, ir tokiais atvejais gripas „pasislepia“ po kitomis diagnozėmis“, – pasakojo Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Ar galima lyginti su kovido mastais?
Paklausta, ar tokie gauti duomenys leistų lyginti gripo ir COVID-19 mastus jų plitimo metu, gydytoja pažymėjo, kad epidemijos ir pandemijos vis tik yra skirtingi dalykai.
„Kai vyksta pandemija, yra atsiradęs visiškai naujas sukėlėjas, niekas neturi imuniteto, jis įsivyrauja ir užima visų kitų virusų vietą. Dabar kovidas yra „veikėjas“ Nr. 1. Kai ateina naujas gripas, pavyzdžiui, buvo kiaulių gripas, ir sukelia pandemiją, tada tu jį gali lyginti su dabartiniu kovidu.
O kai jis pradeda cirkuliuoti kiekvienais metais, tai tas mastas yra mažesnis. Ir epidemijos metu niekada nesirgs tiek žmonių, kiek per pandemiją. Todėl ir lyginti susirgimų mastus bus galima tik tada, kai kovidas taps sezonine liga“, – aiškino A. Mickienė.
Pietų pusrutulyje aktyvumas buvo mažas
Gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis taip pat patvirtino, kad su gripu situacija tokia, kad ji kažkada „pratrūks“.
„Ji negali tęstis be galo ilgai, kaip yra dabar per visus kovido suvaržymus. Nes dabar, panašu, antrą sezoną gripo aktyvumas nėra didelis“, – sakė jis.
Pašnekovas dabartinę situaciją lygino su įsigyto automobilio draudimu. „Žmogus gali kad ir 10 metų važinėti saugiai ir svarstyti, kam tas draudimas? Tai lygiai taip pat kalbant apie gripą – mes nežinome, kaip bus šiemet. Galima žiūrėti į pietų pusrutulį, kur dabar jau pavasaris, ten gripo aktyvumas buvo labai mažas.
Šiaurės pusrutulyje jis irgi nėra didelis, bet mes nežinome, kad bus gruodį, sausį. O jei nežinome, turime būti pasiruošę, kad būtume saugūs. Tai kaip reikia sumokėti kažkiek pinigų draudimui, kad būtum saugus, tai kažkas panašaus yra ir čia, o vienas iš tokių pasirengimų yra vakcinos“, – kalbėjo V. Usonis.
Anot jo, visos kitos priemonės, jei jų reikia, irgi turi būti pergalvotos ir, prireikus, taikomos – tos pačios kaukės, kurios dar ir prieš kovidą buvo rekomenduojamos, sezono, protrūkiu metu būdavo ir mokyklos uždaromos ir pan.
Skiepas suveikia per mėnesį
Tačiau, kaip pabrėžė gydytojas, jei apsauginė kaukė ar kokie vaistai gali „po ranka“ gulėti kur sandėlyje, tai įskiepyta vakcina pradės veikti po mėnesio.
„Tam reikia laiko. Taigi jei skiepais pradėsime rūpintis sulaukę gruodžio, sausio, kada sergamumas gripu būna padidėjęs, galime nebespėti“, – kalbėjo jis.
„Įskiepijus gripo vakciną imuniteto trukmė yra ilgiau nei sezonas, tad pasiskiepiję rugsėjo-spalio mėnesiais tikrai bus saugūs ir sausį, ir vasarį, ir kovą“, – sako V. Usonis.
Profesorius pridūrė, kad gripo vakcina jau yra Lietuvoje, bet svarbu, kad skiepijimas vyktų planiškai.
„Jei pasižiūrėtume visuomenės mastu, čia yra ir pajėgumų klausimas, kiek sveikatos priežiūros įstaigų yra, kiek vakcinos galima suskiepyti per dieną. Tai aišku, geriau, jog visa tai vyktų planiškai, nepultų visi vieną dieną. Įskiepijus gripo vakciną imuniteto trukmė yra ilgiau nei sezonas, tad pasiskiepiję rugsėjo-spalio mėnesiais tikrai bus saugūs ir sausį, ir vasarį, ir kovą“, – patikino V. Usonis.
Jis pridūrė, kad ypač svarbu nuo gripo paskiepyti didžiausios rizikos grupes – vyresnio amžiaus asmenis, nėščiąsias, turinčiuosius lėtinių ligų, vaikus.
