Medikai ir politikai vieningai pažymi – ir taip ne tokią jau tobulą sveikatos sistemą ypač sujaukė pandeminis laikotarpis. Tada ne tik ribota dalis sveikatos paslaugų, bet ir patys žmonės daug rečiau patys norėjo varstyti gydymo įstaigų duris bijodami užsikrėsti COVID-19.
Atleidus ribojimus situacija pasikeitė, tačiau ne į gerąją pusę – gerokai išaugo eilės, pacientams plūstelėjus pas medikus šie apgailestavo, kad mato itin užleistus atvejus. Spėta prabilti ir dar apie būsimas vėžio ir kitų lėtinių ligų, kurios buvo laiku nediagnozuotos ar labai užleistos, pandemijas.
Atsakingi ir patys pacientai
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė konstatavo, kad sveikatos sistemoje yra ne viena problema, kurias nueinantis kovidinis laikotarpis tik dar labiau pagilino.
„Šis laikas paliko ryškius randus. Iš tikrųjų lėtinės ligos labai paūmėjo, pablogėjo daugeliui pacientų. Neieškosime kaltų, nes atsakomybę, ko gero, turėtų prisiimti ne vien medikai, bet ir patys pacientai. Nes dažnu atveju kenčiama savaitę ir, kaip dažnai pasitaiko, prieš kokias didžiąsias šventes popietę ateina žmogus lyg ieškodamas paskutinės vilties. Taigi yra atsakomybės pasiskirstymo tarp pacientų ir medikų klausimas“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Ji pabrėžė, kad reikia gerbti ne tik vienas kitą, bet ir patį save – pas gydytoją ateiti pasiruošus, išsakyti savo lūkesčius, informuoti, jei nebegali atvykti.
Visų pirma paties žmogaus indėlį į savo sveikatą pabrėžė ir eksministras Aurelijus Veryga. Pasak jo, gyventojai patys nelinkę rūpintis sveikata, o po to skubama kaltinti medikus.
„Labai dažnai, jei yra bandoma iš valstybės pusės rūpintis visuomenės sveikata, žmonės dažniausiai tą sutinka labai priešiškai. Niekas nenori keisti savo gyvenimo būdo, bet paskui, kai jau prisidaro problemų, reikalaujama jas kaip galima greičiau išspręsti.
Aišku, gal nereikia čia kažko konkrečiai kaltinti, bet reikia suprasti, kad svarbu viskas – ir ligų profilaktika, kad laiku būtų tikrinamasi, kad būtų galima kuo anksčiau pastebėti problemas. Tos pačios profilaktinės patikros yra, tačiau žmonės jomis labai vangiai naudojasi. Tad ne medikai dėl to kalti, jei patys žmonės nemato reikalo būti sveikais. O sveikai gyventi nieko nekainuoja, net padeda sutaupyti atsisakius žalingų įpročių“, – dėstė Seimo narys.
Rajonuose trūksta specialistų
Parlamentaras sutiko, kad, nėra abejonių, ir medicinos sistema turi veikti taip, kaip priklauso, būti saugi, profesionali. „Lietuvoje absoliučiai dauguma atvejų taip ir yra, turime neblogą sistemą. Kai mūsų tautiečiai išvažiuoja į kokią Jungtinę Karalystę, pamato, kiek ten ilgai reikia laukti, kad išvis sudėtinga patekti ir kiek trunka kelionė per sistemą, tada pamato, kad čia nėra taip blogai“, – pastebėjo A. Veryga.
Vis tik kartu jis neneigė, kad esama ir sisteminių problemų – ypač regionuose trūksta specialistų, todėl žmogui tenka važiuoti į toliau esančias gydymo įstaigas.
„Labai dažnai, jei yra bandoma iš valstybės pusės rūpintis visuomenės sveikata, žmonės dažniausiai tą sutinka labai priešiškai. Niekas nenori keisti savo gyvenimo būdo, bet paskui, kai jau prisidaro problemų, reikalaujama jas kaip galima greičiau išspręsti“, – sako A. Veryga.
„Gal tiems, kurie turi savo transportą, yra mobilūs žmonės, tai ir nesudaro problemų – gali nuvažiuoti į kitą miestą, kitą rajoną. Neretai tokie žmonės ir veržiasi į didesnes gydymo įstaigas. Bet tokie yra ne visi. Yra tokių, kurie gyvena regionuose, kur autobusas gal labai retai atvažiuoja – kartą ar du į savaitę. Ir tokiam žmogui gydymo įstaigą pasiekti yra labai sudėtinga ir dažnu atveju jis dėl to ten ir nenuvažiuoja“, – samprotavo Seimo narys.
Gresia laikai, kai nebebus norinčių būti medikais?
Taip pat konstatavęs, kad pakankamai gerai neveikiančią sistemą dar labiau sutrikdė ir išbalansavo pandemija, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įgėlė buvusiam sveikatos ministrui, neva dėl jo priimto įsakymo į regionus gydytojai ir nebegrįžo.
„Įvyko tam tikrų pakitimų dėl buvusios ministerijos nelogiškų sprendimų ribojant medikų darbą periferijoje, keliose įstaigose vienu metu. Tai dalis medikų, kurie vykdavo dirbti į mažesnius regionus iš didelių įstaigų per pandemiją nustojo važinėti, taip ir negrįžo. Nors taip yra visame pasaulyje, kad didelių miestų, didesnių įstaigų medikai yra donorai mažesnėms“, – teigė jis.
Parlamentaras kartu siūlė pažvelgti į pakankamai bauginančias tendencijos kai kuriose Europos šalyse, Skandinavijoje. „Turime galvoti, kad neatsidurtume tokioje situacijoje kaip Norvegija ar Švedija, kada iš esmės ne tik kad mažai yra gydytojų, bet niekas nebenori taip ilgai studijuoti.
Ir dabar yra taip, kad norvegai apmoka Lietuvos, Latvijos, Estijos gydytojams, slaugytojams kelionę, viešbučius, kompensuoja taksi išlaidas vykstant į oro uostą tam, kad gydytojas atvyktų pabudėti dvi savaites ar mėnesį. Ir yra nemažai ten keliaujančių gydytojų užsidirbti. Mes dar turime situaciją, kai į mediciną stojančiųjų pakankamai daug, bet pandemija daug ką sutrikdė.“
Čia A. Matulas kritikavo buvusius valdančiuosius, kad jie esą prisidėjo prie specialistų regionuose stygiaus, mat buvo aiškinama, jog dirbant periferijoje kvalifikacija yra blogesnė nei didesnėje ligoninėje.
„To nevengė teigti ir buvę ministrai, rektoriai, buvo padaryta didžiulė moralinė žala. Jei ir toliau manoma, kad chirurgo, dirbančio mažesnėje ligoninėje, kvalifikacija skiriasi nuo dirbančiojo didesnėje, tai tada yra blogas jūsų darbas – blogai paruošiate medikus, kaip taip gali būti? Jei rajone dirbdamas medikas kažko nemoka, tai negali turėti licencijos“, – pažymėjo konservatorius ir pridūrė, kad viltis pakeisti situaciją yra dėl Seime patvirtintų įstatymo projektų, reikalingų sistemos pertvarkai.
Būtina keisti siuntimų sistemą
A. Baublytė patvirtino, kad ne tik gydytojų specialistų trūkumas rajonuose atsiliepia apsunkintam gydymo paslaugų prieinamumui ir liūdnoms išeitims.
„Jaučiasi ne tik specialistų, bet ir pirminės sveikatos priežiūros gydytojų trūkumas. Nes pagalvokime apie tai, kad jei nėra kam dirbti ir šeimos gydytojas turi aptarnauti 2 tūkst. ir daugiau gyventojų, vėl grįžtame prie paslaugų kokybės klausimo, gydytojų, slaugytojų perdegimo ir galų gale jų sveikatos riziką“, – pastebėjo profesinės sąjungos vadovė.
Nuolatos pažymima, kad didelė eiles auginanti problema – ir dabartinė siuntimų apmokėjimų tvarka, perteklinių siuntimų išrašinėjimas. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad čia yra ko pasimokyti ir iš kitų šalių:
„Pavyzdžiui, Lenkija yra įsiteisinusi siuntimus specialistams iki vienerių metų. Taigi yra sprendimai ir, atrodo, nieko nereikėtų išradinėti. Arba dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, reikia, oftalmologo konsultacijos, žmogus turi problemų, jam tikrai nereikia kaskart šeimos gydytojo siuntimo.“
Viltis deda į reformą
A. Matulas savo ruožtu žadėjo, kad artimiausiu metu keisis ir siuntimų apmokėjimo tvarka, ir šeimos gydytojo darbas, atsiras ir daugiau specialistų.
„Didžiausia bėda – ne gydymo prieinamumas ligoninėse, bet kad šeimos gydytojas neturi laiko, blogai veikia elektroninė sistema. Mūsų tikslas – sukurti pasitikėjimo šeimos gydytoju politiką. Kontrolė reikalinga, bet šeimos gydytojui reikia suteikti begalinę teisę panaudoti savo žinias, naudoti tyrimus, kuris geriausiai atskleis paciento būklę, panaudoti tinkamiausią gydymą.
Priimti įstatymai leidžia ministerijai peržiūrėti paslaugų teikimo galimybes, suteikiant žymiai daugiau teisių šeimos gydytojams, suformuojant šeimos gydytojų komandas, peržiūrint biurokratinius dalykus, kai kurias funkcijas perduodant slaugytojoms“, – aiškino jis.
„Jei žmogus atvyksta ir tuo metu jam nerandi objektyvių požymių, po 2–3 valandų gali išryškėti tokie požymiai, kurių tu nematei. Pats esu susidūręs su tokiais dalykais. Tad rekomenduočiau gydytojams įvertinus aplinkybes galbūt dalį žmonių pasiguldyti stebėjimui“, – sako A. Matulas.
Pasak pašnekovo, taip pat ketinama užtikrinti, kad kiekviename regione galėtų efektyviai veikti konsultacinės poliklinikos.
Tvirtinama, kad valstybei pradėjus remti šių specialistų darbą periferijoje, taip būtų nukrauti stacionarai, didelių miestų konsultacinės poliklinikos:
„Jau yra patvirtintos tam tikros specialybės, kurios turėtų būti kiekvienoje poliklinikoje – tai kardiologas, neurologas, endokrinologas, ginekologas, ANG gydytojas, dermatologas. Jie turėtų dirbti kiekvienoje rajono poliklinikoje ir jų paslaugos kartu su šeimos gydytojo turėtų būti visiškai prieinamos. Jei visus šiuos dalykus pavyktų sutvarkyti, tikiuosi, kad dirbant šiai Vyriausybei situacija neblogės, o dar ir gerės.“
Medikai irgi klysta
Viešumoje taip pat vis nuskamba ir tokie atvejai, kai ieškodami pagalbos „čia ir dabar“ nuvykę į priėmimo skyrius ar pakeliui į juos žmonės neišgyvena. Kitą kartą jų gyvybė užgęsta ir vos grįžus po medikų apžiūros. Portalas tv3.lt primena, kad du tokie atvejai dar praėjusių metų pabaigoje nuskambėjo Klaipėdoje.
Ir nors kartais likimas ar liga būna stipresni už žmogų, ypač staigiai ištikus klinikinei mirčiai padėti būna sunku, vis tik neišvengiama ir medikų klaidų.
„Ne tik Klaipėdoje įvyksta tokių istorijų, kurios dažniausiai labai garsiai nuskamba ir pasibaigia medikų kaltinimu, nors čia nereikėtų tuo švaistytis. Reikėtų suprasti, kad medicinoje, deja, bet klaidų įvyksta, aišku, norėtume, kad jų nebūtų ir būtų galima maksimaliai išvengti, neduok Dieve, ir kažkam pačiam tektų susidurti su tokia problema.
Bet medikai irgi yra žmonės – jie gali būti pavargę, gali būti dar kažkokių aplinkybių, gali būti ir netipinė klinika. Medikas gal nebuvo susidūręs su tokia liga ar patologija, ir jei ji kažkaip labai netipiškai reiškiasi, gali ligos neatpažinti ir išleisti žmogų įsivaizduodamas, kad saugu tą padaryti, kad nėra kažkokios rizikos“, – aiškino A. Veryga.
Pasak jo, blogiausia vis tik yra tai, kad Lietuvoje nesugebama išgyvendinti kaltinimo kultūros, kuri skatina slėpti klaidas: „Jei jau taip įvyko, iš jos reikėtų mokytis, o neslėpti, ir išsiaiškinti, ką daryti – gal reikia kažko papildomai mokytis, gal kokios įrangos, algoritmų, kad tai nepasikartotų. Tai ne po tesimus reikia tampyti medikus, bet padaryti taip, kad iš klaidų būtų mokomasi.“
Pritrūksta ir patirties
A. Matulas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad kitą kartą norint apsidrausti nuo tokių skaudžių atvejų, vertėtų skubios pagalbos atvykusį pacientą pasilikti stebėjimo palatoje.
„Klaidų medicinoje kartais sunku išvengti. Bet būna ir kitų atvejų, kai žmogus atvežamas dėl įtariamo kažkokio vidinio kraujavimo, bet tu nerandi jokių kritinių požymių, be galbūt atsiradusių kažkokių sutrikimų ar skausmo. Tada medikas, turintis gal didesnę patirtį, jausmą ir bijodamas rizikos, tokį žmogų pasilieka stebėjimui. Tam ir yra stebėjimo palatos. Bet atsiranda drąsuolių, kurie vis tik nesupranta, kad žmogus greitosios atvežtas ne šiaip sau, ne dėl to, kad prieš savaitę jam kažkur suskaudo, o dėl to, kad tuo metu jis tikriausiai jaučiasi labai blogai.
Taigi jei žmogus atvyksta ir tuo metu jam nerandi objektyvių požymių, po 2–3 valandų gali išryškėti tokie požymiai, kurių tu nematei. Pats esu susidūręs su tokiais dalykais. Tad rekomenduočiau gydytojams įvertinus aplinkybes galbūt dalį žmonių pasiguldyti stebėjimui“, – svarstė jis.
Klaidų atsiranda ir dėl perdegimo
Ne mažesnė problema, dėl kurios kyla grėsmė kristi paslaugų kokybei – ir nereguliuojami darbo krūviai.
„Didžiojoje sveikatos sistemos dalyje krūviai pakankamai dideli ir, kas svarbiausia, nereguliuojami. Ypač dabar, kai ateina ūmių virusinių infekcijų pakilimas, krūvis gydytojams tenka labai didelis. Šie krūvių klausimai nesprendžiami jau daugybę metų. Visa tai veda į uždarą ratą – perdegimą, klaidas.
Tokiame fone, koks yra dabar, šeimos gydytojui tenka priimti ir 60–70, o kartais – ir 90 pacientų, tada iškyla klausimas, kokia yra paslaugos kokybė, koks jos savalaikiškumas ir pacientų lūkesčių patenkinimas“, – sakė A. Baublytė.
Vis tik paklausta, ar visas šias problemas padės išspręsti valdančiųjų ruošiama reforma, profesinės sąjungos atstovė kalbėjo santūriai:
„Tik laikas parodys. Viltys yra dedamos, manoma, kad pagerins situaciją, nieko blogo iš principo negaliu pasakyti dėl greitosios medicinos reformos, duok Dieve, kad ji gerai funkcionuotų, seniai tą reikėjo padaryti. O dėl kitų segmentų – rajoninių ligoninių integravimo turbūt laikas parodys. Labai gerai startuoja ambulatorinė, paliatyvioji slauga, jau yra šiokie tokie rezultatai, pacientai labai patenkinti.“
Ir kas, kad laukti tenka mėnesiais.
Kodėl gydytojas valdiškoje įstaigoje gali dirbti vos kelias valandas per savaitę, o likusį laiką privačiose!? Ar ne taip griaunama gydymo sistema!? Va čia ir uždelstas gydymas ir perteklinės mirtys. Neverskit žmonėms, kad jie abejingi savo sveikatai. Bjauri skaityt. Lietuvoje lietuvis reikalingas tik mokesčiams ir prievolėms bei baudoms surinkti, o visa kota valdžiai nė motais. Baisiau nei baisu!!! Užtat jaunimas ir masiškai palieka šią masinio aferizmo, apgaulių ir kartelinių suditarimų valstybę. Sakysit ne, deja taip. Ir toliau dar durnina.
