Naujo nerimo sukėlus COVID-19 situacijai Kinijoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis perspėjo, kad šį sezoną ne tik gali padaugėti koronaviruso infekcijos atvejų, bet ekspertai jau kalba apie naują gripo bangą sausio–vasario mėnesiais.
Dar laukia įtempti mėnesiai
„Apie naujos bangos ir virusų proveržio riziką PSO įspėjo dar prieš du mėnesius – ta rizika išlieka, kadangi šį kartą ji yra kombinuota. Kaip žinome, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse jau yra gripo epidemijos padėtis, vyksta respiracinio sincitinio viruso (RSV) ir COVID-19 plėtra. Šios trys kombinacijos yra kartu, tad rizika, kad padidės sergamumas ir spaudimas sveikatos sistemoms, labai didelė.
Planuojama, kad gripo ir RSV, kitų katarų banga gali kilti per sausį–vasarį. Taip pat nuošalyje nelieka ir kovidas. Dabartinės omikrono variacijos yra gana stipriai užkrečiamos, todėl ypač rekomenduojama atkreipti dėmesį į pažeidžiamas grupes ir tęsti vakcinaciją nuo gripo ir kovido. Tai yra kanonas, kurio mes laikomės“, – aiškino buvęs Europos Sąjungos komisaras.
Nors sausis, vasaris dar gali išlikti neramus laikas daugiau kalbant apie gripo infekcijas ir RSV, V. P. Andriukaičio teigimu, ir kovidas šiame kontekste gali labai komplikuoti padėtį.
„Kad COVID-19 atvejų taip pat gali didėti, yra kai kurie skaičių augimo požymiai. Bet jie dar ne tokie, kad galėtume sakyti, kad kovidas pralenkė gripą. Bet problema nauja ta, kad visi tie trys virusai yra tarp mūsų“, – pabrėžė jis.
Lemiamos artėjančios 2–3 savaitės
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų skyriaus specialistė Greta Gargasienė patvirtino, kad artėjančios savaitės iš esmės parodys, ko laukti likusį sezoną.
„Labai sunku kažką prognozuoti. Aišku viena, dabartinį sergamumo sumažėjimą galima sieti su vaikų atostogomis. Jei žiūrėtume į ikipandeminius sezonus, sergamumo sumažėjimas būdavo stebimas atostogų, šventinio laikotarpio metu. Tai ar banga bus atslūgstanti ir nebeturėsime tos įprastos bangos, kuri dažniausiai didžiausia būdavo sausio–vasario mėnesiais, ar turėsime bangą, kuri gali būti dar didesnė, sunku pasakyti.
„Planuojama, kad gripo ir RSV, kitų katarų banga gali kilti per sausį-vasarį. Taip pat nuošalyje nelieka ir kovidas. Dabartinės omikrono variacijos yra gana stipriai užkrečiamos, todėl ypač rekomenduojama atkreipti dėmesį į pažeidžiamas grupes ir tęsti vakcinaciją nuo gripo ir kovido“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Šiuo metu matome mažėjimą, tačiau toliau stebėsime rodiklius. Dabar visiems grįžus į darbo kolektyvus, vaikams – į mokyklas, kokių 2–3 savaičių laikotarpiu matysime, ar sergamumas gana sparčiai auga, ar stabilizuosis ir gražiai baigsime šį sezoną“, – komentavo specialistė.
Ji pridūrė, kad šis sezonas išties yra neįprastas, tad sunku pasakyti, kaip viskas vystysis toliau: „Viskas labai priklauso ir nuo žmonių elgesio. Šventiniu periodu buvo labai daug renginių, susibūrimų, klausimas, ar jie laikėsi kažkokių prevencijos priemonių, tą per 2–3 savaites ir pamatysime.“
Sergančiųjų ir dabar gali būti daugiau
Be kita ko, G. Gargasienė atkreipė dėmesį, kad sergančiųjų tiek gripu, tiek kitomis respiracinėmis infekcijomis ir dabar gali būti daugiau, mat ne visi dėl ligos kreipiasi į gydytojus.
„Tai, kad bet kokia užkrečiamąja liga susirgę žmonės ne visada kreipiasi į šeimos gydytoją, tai jau daug metų žinoma tendencija. Kiek kita situacija yra su vaikais. Ir kai yra sakoma, kad vaikų sergamumas daug didesnis, norėčiau atkreipti dėmesį, jog registruotų atvejų sergamumas yra didesnis dėl to, kad tėvai rūpinasi, labiau bijo dėl vaikų sveikatos, veža juos pas šeimos gydytojus, į ligoninę.
Tuo metu suaugusysis, pajutęs užkrečiamosios ligos simptomus, negana to, kad tikrai yra einančių į darbus, nebūna namie, bet dar ir nesikreipia į gydytoją. O bet kokiu atveju statistika atsiremia į tai, kiek oficialiai žmonių kreipiasi į medikus ir kokią diagnozę jam nustatė. Taigi tai, kad tikrai yra dalis žmonių, kurie perserga namie ir nepatenka į statistiką, yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių problema“, – pastebėjo NVSC specialistė.
Pataria išsiaiškinti, kuo sergi
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad labai svarbi yra ir vieša komunikacija, jog žmogus vis tik išsiaiškintų, kuo serga.
„Šiuo metu iš tiriamų mėginių Lietuvoje kas antrame yra gripas, kas penktame – RSV, tą reikia aiškiai komunikuoti žmonėms, ką reiškia, jei yra gripas, kokie jo štamai, kokia galima klinika, komplikacijos, ką žmogui daryti, jei nustatomas vienas ar kitas virusas.
O kiekvienas virusas yra pavojingas, pirmiausia tuo, kad jis pažadina kitas „miegančias“ sveikatos problemas – ar tai būtų kokie latentiniai virusai, autoimuninės ligos, vėžiniai procesai. Bendri virusinių ligų gydymo dėsniai yra kaip ir panašūs, bet kažkiek skiriasi vaistai, inkubaciniai laikotarpiai, nors klinika yra labai panaši ir vien pagal ją atskirti būna neįmanoma, skiriasi užkrečiamas laikotarpis, pavojus kitiems ir t.t.“ – atkreipė dėmesį virusologas.
G. Gargasienė nurodė, kad šiuo metu labiausiai plintančios infekcijos išlieka tos pačios – gripas, RSV ir COVID-19:
„Tai – trys pagrindiniai virusai, kurie gali sukelti komplikuotą ligos eigą ir sukelia daugiau rūpesčių dėl kurių gali kilti ir hospitalizacijos rodikliai. O visi kiti virusai – tai kitos kvėpavimo takų infekcinės ligos. Jų simptomatika tokia pati, bet išeitis ir klinikinė eiga paprastesnė ir dažniausiai žmonės per kelias dienas pasveiksta ir tai liaudiškai vadina peršalimu.“
Skiepytis dar nevėlu
Paklausta, ar pasiskiepyti šiam sezonui dar nebūtų vėlu, G. Gargasienė tą ypač ragino padaryti rizikos grupėms priklausančius asmenis.
„Pasiskiepyti dar nevėlu, nes dabar po kelias savaites turėto kilimo kaip tik sergamumas mažėja, tad kaip tik yra tarpas, kad per 2 savaites spėtų susidaryti imunitetas. Žinant, kad apskritai gripo sezonui būdingas sergamumo pakilimas sausio ir vasario mėnesiais, tai ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims labai rekomenduojama „apsidrausti“ ir pasiskiepyti.
Žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi ypač rūpintis savo sveikata, todėl ir peršalimo ligų sezono metu jie yra nemokamai skiepijami nuo gripo, taip pat turi galimybę pasiskiepyti ir nuo pneumokokinės infekcijos ir COVID-19“, – patarė ji.
NVSC specialistė pabrėžė, kad dažniausiai žmonės yra hospitalizuojami ne dėl paties gripo, RSV ar COVID-19, bet jų sukeltų komplikacijų: „Ir visi mirties nuo gripo atvejai, kurie yra registruoti šį sezoną, tik vienas asmuo buvo skiepytas, visi kiti buvo neskiepyti ir turėjo lėtinių ligų.“
Taip pat ji priminė, kad ir toliau rekomenduojama laikytis pandemijos metu išmoktų higienos taisyklių.
„Pandemija išmokė ir gerų dalykų: kas anksčiau atrodė neįmanoma ar retai taikoma, dabar tapo įprastu dalyku – tai yra nuotolinis darbas, nuotolinis mokymasis, visi kiti nuotoliu prieinami dalykai. Kai pajutęs simptomus žmogus turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, taip užkertamas kelias tolimesniam ligos plitimui.
Reikia nepamiršti ir kitų pandemijos metu išmoktų prevencijos priemonių – užmiršome ir kaukių dėvėjimą dideliuose susibūrimuose, viešajame transporte, svarbu rankų plovimo, kosėjimo ir čiaudėjimo taisyklės“, – priminė ji.
Per savaitę – dar dvi mirtys
NVSC duomenimis, pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1330 atvejų 100 tūkst. gyv., paskutiniąją 2022 m. savaitę – daugiau –1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., praneša NVSC.
Lyginant praėjusios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o ŪVKTI ir COVID-19 ligos – daugiau.
Sausio 2–8 d. mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. 1500 atvejų 100 tūkst. gyv. ribą peržengė 11 savivaldybių, o prieš savaitę epideminį sergamumo lygį buvo pasiekusios 13 savivaldybių.
Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti šiose savivaldybėse: Šiaulių m. – 2076,44 atvejo 100 tūkst. gyv., Jonavos r. – 1860,80 atvejo 100 tūkst. gyv., Panevėžio m. – 1837,26 atvejo 100 tūkst. gyv., Kauno m. – 1800,48 atvejo 100 tūkst. gyv. Klaipėdos m. – 1707,80 atvejo 100 tūkst. gyv.
1-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į šalies ligonines buvo paguldyti 134 asmenys, iš kurių beveik 60 proc. (79 pacientai) buvo vaikai iki 17 m. amžiaus. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų, iš kurių 2 priklausė 2–17 m. amžiaus grupei. Į ligoninę dėl gripo pateko ir 1 nėščioji.
Praėjusią savaitę buvo užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai (mirusieji priklausė 50–59 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms). Asmenys nebuvo skiepyti sezoninio gripo vakcina ir turėjo kitų gretutinių ligų. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruoti aštuoni mirties nuo gripo atvejai.
