VUL Santaros klinikų antradienį surengtoje konferencijoje nuskambėjus klausimui, kas lėmė, kad meras susirgo ir po pilnos vakcinacijos schemos, klinikų direktorius medicinai doc. Valdas Pečeliūnas teigė, kad tai ne vienintelis toks atvejis.
„Tikrai skaičiau apie tą atvejį ir galiu iš mūsų praktikos pasakyti, kad rugpjūčio mėnesį jau turime viruso plitimą tarp pilnai paskiepytų sveikatos priežiūros darbuotojų.
Jau šiam mėnesiui yra virš 20 susirgusių darbuotojų, 73 proc. yra pilnai paskiepyti. Noriu pasidžiaugti, kad tų pacientų, mūsų darbuotojų, būklė yra gera.
Kasdien į priėmimo skyrių patenka pacientai, kurie buvo paskiepyti, bet, deja, buvo užsikrėtę, yra ir simptominių atvejų. Bet sunkių ar mirtinų atvejų tarp paskiepytų žmonių yra labai mažai“, – aiškino jis.
Delta atmaina plinta sparčiau
Paklaustas, su kuo tokio užsikrėtimo atvejį būtų galima sieti, V. Pečeliūnas konstatavo, kad neabejotinai delta atmaina yra labiau užkrečiama.
„Kitas dalykas, kad imunitetas einant laikui blėsta. Ir jau yra pakankamai bent jau pradinių mokslinių duomenų, kad būtų galima susieti mažėjantį antikūnų titrą, laiką nuo vakcinacijos ir didesnę riziką užsikrėsti. Ir mūsų atlikti tyrimai rodo, kad imunitetas blėsta“, – pastebėjo klinikų atstovas.
Jis pridūrė, kad Izraelis tuo pagrindu jau išvystė plačią revakcinacijos kampaniją – jau paskiepyta virš 2 mln. žmonių paskiepyta.
„Ir trečia sustiprinančioji dozė gerokai, t. y. kartais sumažina užsikrėtimo riziką“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad ekspertai ir Lietuvoje jau pateikė rekomendacijas, kad pirmiausia reikėtų sustiprinančios COVID-19 vakcinos dozės.
Kodėl miršta paskiepyti?
Paprašytas pakomentuoti, kodėl vis dėlto dalis pilnai pasiskiepijusių pacientų miršta, gydytojas teigė, kad dauguma atvejų yra labai akivaizdžios priežastys, kodėl taip įvyko.
„Praktiškai pusė pacientų, kurie mirė po viso vakcinacijos kurso, turi labai rimtas kritines imunosupresines būkles. Pavyzdys galėtų būti imuninės sistemos navikai, kuriuos gydyti reikia naikinant imuninės sistemos ląsteles, tad taip paveikiamas ir sveikas imunitetas.
Taip pat tai pacientai po organų transplantacijos, kurie gauna labai intensyvų imunosupresinį gydymą, kad organizmas neatmestų tų organų, bei tie, kurie serga sunkiomis autoimuninėmis ligomis“, – vardijo V. Pečeliūnas.
Kaip nurodė jis, dar viena didelė grupė pacientų, sergančių daugeliu ligų.
„Dauguma iš jų yra gana blogos būklės, slaugos namų gyventojai, kuriems reikia palaikomojo gydymo, tai išeičių stadijos navikiniai susirgimai. Trečia grupė, kiek mažesnė – tai būtų pacientai, kurie turi labai rimtas gretutines būkles – terminalinis inkstų nepakankamumą ir taikomą dializę, tai sunkios kepenų ligos.
Yra pavieniai vyresnio amžiaus pacientai, kurie išties neturi labai aiškios priežasties, dėl ko galėtume pasakyti, kad jų atsakas į vakcinaciją buvo blogas. Tai, pavyzdžiui, žmogus virš 70 m., kuris turi lengvą kardiovaskulinę patologiją. Tai vienas toks pacientas buvo, bet galbūt labai detali medicininė analizė atskleistų tas priežastis“, – kalbėjo jis.
Anot gydytojo, tik du pacientai, bent iš tų duomenų, kuriuos jam teko matyti, būtų jaunesni nei 65 m. amžiaus ir abu turėjo kritines imunosupresines būkles.
„Taigi santykinai sveikų, jaunų žmonių tarp pacientų, mirusių nuo COVID-19 po pilnos vakcinacijos, nebuvo. Taigi galima teigti, kad tokiems žmonėms vakcina teikia labai gerą apsaugą“, – teigė V. Pečeliūnas.
Kviečiame žiūrėti visą spaudos konferencijos įrašą:
Praėjusią parą – 646 koronaviruso atvejai
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 646 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Mirė po du vyresnius nei 60-ies ir 70-ies metų žmones, keturi mirusieji buvo vyresni nei 80-ies. Nė vienas iš jų nebuvo pilnai paskiepytas.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomas 561 COVID-19 pacientas, 66 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 285,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 5 procentus.
Šalyje per praėjusią parą atlikta 6613 molekulinių (PGR) ir 8992 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 298 tūkst. 825 žmonės, iš jų tebeserga 6995: šis rodiklis per parą sumažėjo.
Nuo COVID-19 ligos iš viso mirė 4561 žmogus, iš jų pilnai paskiepyti buvo 33. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9249 mirtys.
