Susibūrusi ekspertų komanda skelbia įkūrusi Sveikatos teisės institutą (STI), kurio misija – padėti Lietuvos valstybei rasti geriausius COVID-19 valdymo būdus. Taip pat – padėti asmenims apsiginti nuo nepagrįstų valdžios taikomų asmens teisių ribojimo.
„Dabartinė Lietuva yra kaip niekad susiskaldžiusi – skirtingi požiūriai į skiepus, pandemijos valdymą neretai perauga į susipriešinimą ir užgauliojimus. Dauguma vykdomai politikai nepritarančių asmenų bijo išsakyti kitą nuomonę, gyvename nuolatinės ekstremalios padėties situacijoje, o visus liečiantys sprendimai priimami nesitariant su visuomene. Ne tik didėja atskirtis tarp skirtingų visuomenės grupių, bet ir tarp valstybės ir jos piliečių“, – pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė advokatas, STI ekspertas dr. Justas Sakavičius.
Pagrindinė susipriešinimo priežastis – galimybių pasas
Jis pažymėjo, kad pagrindinė susipriešinimo priežastis šiandien yra Vyriausybės nutarimu įvestas galimybių pasas ir valstybės politika grindžiama privalomo skiepijimo idėja.
„Būtent tai padalino visuomenę į dvi grupes – pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius ir taip pat suvaržė vienos šių grupių teises ir laisves. (...) Supraskite teisingai, visi čia susirinkę pripažįsta didžiulę vakcinų svarbą, tačiau nesutinka, kad prisidengiant išvestinėmis, Konstitucijoje tiesiogiai nenumatytomis teisėmis, pvz. „teise nebūti užkrėstam“, būtų kuriama vienos visuomenės grupės pranašumo prieš kitą iliuzija ir tuo pačiu akivaizdi asmenų segregacija bei diskriminacija.
Matome, kad kovos su koronavirusu strategija virto pastangomis bet kokia kaina, neatsižvelgiant į medicininius, ekonominius, socialinius ir teisinius argumentus, priversti pasiskiepyti kuo daugiau asmenų, tačiau ne įveikti pandemijos iššūkius“, – tvirtino advokatas dr. J. Sakavičius.
Anot jo, šiandien per poįstatyminius aktus, per galimybių pasą Lietuvoje įvestas priverstinis tam tikrų asmenų grupių vakcinavimas, kas, jo teigimu, pažeidžia eilę tarptautinių, nacionalinės teisės aktų.
„Be to, versti žmones skiepytis neužtikrinus adekvataus žalos dėl skiepų atlyginimo mechanizmo yra neetiška ir neteisinga“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu neišnaudojamos visos galimybės paskiepyti rizikos grupėse esančius asmenis, neakcentuojama COVID-19 ligos ankstyvo gydymo svarba, kas galėtų mažinti susirgusių asmenų hospitalizaciją.
„Masinės vakcinacijos nuo COVID-19 nauda moksliškai neįrodyta“
STI direktorius doc. dr. farmakologas Rimas Jankūnas teigė, kad masinės vakcinacijos entuziastai, neigiantys vakcinų keliamą riziką, yra taip pat nutolę nuo mokslo kaip ir vakcinų naudą neigiantys antivakseriai.
„Vakcinos praeitą žiemą ir pavasarį padėjo išgelbėti daug rizikos grupių žmonių gyvybių. Deja, vėliau prasidėjo masinė vakcinacija, kurios nauda moksliškai neįrodyta. Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai taip plačiai vartojami vaistai, kurių klinikiniai tyrimai nebaigti, t. y. liko keli metai. Neabejotinai rizikos grupės žmonėms vakcinos yra reikalingos, tačiau masinės vakcinacijos nuo COVID-19 nauda moksliškai neįrodyta, o jos pavojai atskiriems žmonėms ir visuomenei akivaizdūs“, – dėstė jis.
LSMU docentas teigė, kad jau dabar aišku, kad paskiepyti žmonės serga COVID-19 ir platina viruso atmainas, ypač tas, nuo kurių vakcina saugo prasčiau. Jis konferencijoje tvirtino, kad vakcinų įtakos mirtingumui ir užsikrėtimo galimybei duomenys yra gana prieštaringi – trūksta klinikinių tyrimų, įrodančių, kad vakcinos reikšmingai sumažina delta atmainos plitimą ir saugo nuo mirties.
„Nors vakcinos sumažino sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką, masinės vakcinacijos įtaka užsikrėtimų skaičiui buvo trumpalaikė. Paskiepyti žmonės taip pat serga COVID-19 ir platina viruso atmainas. Tikėtina, kad ne bet kokias, o atsparias vakcinoms. Dėl to kolektyvinio imuniteto nebūtų net paskiepijus ir 100 proc. populiacijos. Tokiomis sąlygomis kaukės ir galimybių pasai gali suteikti apgaulingą saugumo pobūdį ir dėl to dar labiau pabloginti situaciją“, – įspėjo STI direktorius.
Ragina susitelkti į rizikos grupių vakcinavimą
Lygindamas Lietuvos ir Skandinavijos šalių situaciją jis atkreipė dėmesį, kad pagal paskiepytų žmonių skaičių Lietuva lenkia visas Skandinavijos valstybes, tačiau ligoninėse COVID-19 sergančių pacientų turime daugiau nei visose trijose kartu sudėjus.
„Skandinavai neturi ir neplanuoja nei galimybių pasų, nei kaukių, o mirčių skaičius visose Skandinavijos valstybėse yra panašus į vidutinį per pastaruosius 5 metus. Lietuva turi kaukes, galimybių pasą, paskiepijo didesnę dalį gyventojų, bet per pirmus 7 šių metų mėnesius turime daugiau kaip 3 tūkst. mirčių, palyginus su praėjusių 5 m. to paties laikotarpio vidurkiu“, – kalbėjo R. Jankūnas.
Viena priežasčių, kodėl taip yra, pranešėjo teigimu, tai, kad skandinavai skiepijimo rizikos grupes – senolius, ligonius, tuo metu Lietuva skiepijusi ką papuolė, jo teigimu, „vien dėl skaičiuko“.
„Reikia pažymėti, kad COVID-19 pavojingumas skiriasi daugiau kaip 1000 kartų priklausomai nuo amžiaus ir rizikos faktorių. Per visą šį laiką nuo COVID-19 Lietuvoje nemirė nė vienas žmogus, jaunesni nei 20 m., tačiau vyresnių nei 70 m. mirė daugiau nei 3 tūkst.
Akivaizdu, kad vieno senolio paskiepijimas duoda daugiau naudos nei 1 tūkst. vaikų. Tai kam vaikus skiepyti nuo COVID-19, kai klinikiniai tyrimai neparodė, ar COVID-19 vakcinos apsaugo vaikus nuo sunkios ligos arba mirties. Tad ar moralu versti skiepytis jaunimą turtingose šalyse, kai neturtingose vakcinų negali gauti rizikos grupių žmonės, kuriems vakcinos galėtų išgelbėti gyvybę?“ – svarstė jis.
Pristatė deklaraciją – kvies pasirašyti ir šalies gyventojus
Konferencijos metu pristatyta deklaracija, kurioje išdėstytos pagrindinės pandemijos valdymo problemos, ekspertus vienijančios nuostatos ir siūlymai. Kaip nurodo J. Sakavičius, ją pasirašė per 160 asmenų, iš kurių net 45 yra turintys mokslinį daktaro laipsnį.
„Deklaraciją pasirašė apie pusšimtis medicinos atstovų, per 30 teisininkų ir kitų sričių specialistų“, – sakė jis.
Nurodoma, kad ją pasirašė ir žinomi visuomenės, meno, kultūros, švietimo atstovai. Pasirašyti deklaraciją kviečiami ir Lietuvos gyventojai.
Deklaracijoje teikiami siūlymai:
1. Atsisakyti ekstremalios situacijos ar karantino teisinio režimo taikymo, tam nesant teisinio ir faktinio pagrindo.
2. Gerbti žmogaus teises bei laisves ir atsisakyti suvaržymų, kurie nėra būtini.
3. Atsisakyti paskiepytų ir nepaskiepytų asmenų supriešinimo politikos; panaikinti „galimybių pasą“, diskriminuojantį ir segreguojantį tiek asmenis, tiek verslo subjektus.
4. Užtikrinti, kad vakcinos taptų visiems prieinamos, tačiau niekam nebūtų privalomos; kad asmenys būtų skiepijami gydytojui individualiai įvertinus skiepų naudą ir riziką, gavus laisvą ir informuotą sutikimą bei nekeliant sąlygų, susijusių su darbu, sveikatos priežiūros ar bet kokių kitų paslaugų prieinamumu.
5. Sukurti ir įgyvendinti vakcinomis sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmą.
6. Užtikrinti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą ir mokymąsi visose švietimo ir ugdymo įstaigose, kol nėra realių indikacijų laikinai ligos židinių izoliacijai.
7. Užtikrinti visų pacientų teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, jos prieinamumą bei tinkamą sveikatos sistemos funkcionavimą.
8. Garantuoti sprendimų priėmimo skaidrumą ekspertų tarybose, viešą ir laisvą mokslinę diskusiją bei visuomenės dalyvavimą politinių sprendimų priėmime.
Siūlo įvertinti galimas ilgalaikes pasekmes
Ekspertai kartu pažymėjo galimas neigiamas dabartinių priemonių pasekmės. Dr. J. Sakavičius svarstė, kad Lietuvoje taikomos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje asmenims ir visuomenei gali atnešti didesnę žalą nei naudą.
Ginekologė-akušerė prof. dr. Dalia Regina Railaitė konferencijoje taip pat išsakė savo įžvalgas dėl galimos pandemijos valdymo priemonių žalos.
„Mes turime kalbėti apie aukas žymiai platesne prasme, nei girdime visą pandemijos laikotarpį. Yra kelios grupės aukų, vienos jų – akivaizdžios, COVID-19 ligos aukos. Kitos bus matomos tik praėjus tam tikram laikui. Pastarosios aukos yra taip pat labai svarbios, nes jos nulems, kokioje visuomenėje mes gyvensime“, – tikino profesorė.
Kardiologė Loreta Skrebelytė-Strom atkreipė dėmesį į pandemijos valdymo priemonių riziką, susijusią su širdies ir kraujagyslių ligomis, labiausiai paplitusia ligų grupe Lietuvoje.
„Vakcinos padeda sumažinti sergamumą COVID-19. Sunkios ligos atvejų skaičiaus sumažėjimas labai priklauso nuo amžiaus ir įvairių rizikos faktorių. Duomenys nuolatos kinta, todėl vertinant rizikas bei valdymo priemonių naudą turėtų būti į tai atsižvelgiama bei įvertinamas problemos kompleksiškumas“, – tikino L. Skrebelytė-Strom.
Onkologė: „Labai svarbu įvertinti skiepų ilgalaikes pasekmes“
Kauno klinikų Onkologijos instituto Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. dr. R. Jančiauskienė pažymėjo, kad kiekvienas vaistinis preparatas, kol nėra pasibaigę jo klinikiniai tyrimai, vadinamas tiriamuoju preparatu.
„Tik 14 proc. visų pradėtų vaistų tyrimų apsivainikuoja sėkme ir yra registruojami. Skiepų tyrimai yra sėkmingesni, bet – tik 33 proc. tirtų vakcinų registruojamos kaip pakankamai veiksmingos ir saugios. Tai reiškia, jog po pilnai atliktų tyrimų paaiškėja, jog 67 proc. vakcinų nėra veiksmingos ir/arba nėra saugios. Skiepai yra prevencinė priemonė, taikoma ne sergantiems, bet sveikiems žmonėms, todėl turime būti ypatingai tikri tuo, ką darom.
Daugiausiai mirčių Vakarų šalių visuomenėse įvyksta dėl lėtinių neinfekcinių ligų. Todėl labai svarbu įvertinti skiepų ilgalaikes pasekmes – įtaką neuroedegeneracinėms, autoimuninėms būklėms, vėžio rizikai. Informacinės RNR technologija yra nauja, dar labai nedaug apie ją žinome.
Dėl besikeičiančių mokslo įrodymų aš, kaip gydytoja, pripažįstu, kad kiekvienas žmogus turi teisę dėl bet kurios medicininės intervencijos nuspręsti pats. Mano pareiga informuoti apie šios intervencijos potencialią naudą, rizikas, galimas alternatyvas. Taip elgtis mus įpareigoja ir žmoniškumas, ir įstatymai – pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, o taip pat 2002 m. Lietuvoje ratifikuota Ovjedo biomedicinos srities konvencija“, – sakė doc. dr. R. Jančiauskienė.
STI rugsėjo 9–10 d. organizuoja pirmą tarptautinę mokslinę konferenciją „Demokratija karantine ir susikalbėjimo galimybės“.
Į konferenciją kviečiami ir Vyriausybės ekspertai, Sveikatos apsaugos ministras ir kiti pandemijos valdymo specialistai.
„Konferencijoje bus ieškoma geriausių sprendimų, aptartos geriausios sveikatos įstaigų valdymo praktikos ir pateikti siūlymai dėl kovos su COVID-19 priemonių, kurios labiausiai skaldo visuomenę“, – nurodoma STI pranešime.
