renaldas jurkevičius

Grandiozinėse pratybose „Geležinis vilkas“ kariškiai ir medikai mokosi dirbti drauge ir gelbėti kovos lauke sužeistus karius. O tokį neeilinį išbandymą pirmą kartą patyrė ir Kauno klinikos. Mat ten atskraidinti dešimtys sužeistų pacientų. Deja, pratybos atskleidė ir liūdną realybę – gydymo įstaigos dar nėra pasirengusios tinkamai vykdyti NATO standartus. Kontrataka prie Pravieniškių. Aidi šūviai, krenta sužeisti kariai.

Milžiniškas sąskaitas už elektrą gavę ligoninių vadovai liko šokiruoti. Šalies gydymo įstaigos suskubo išjungti šviesas, planuoja nebeteikti ir kai kurių paslaugų, mat nežino, kaip sumokėti elektros sąskaitas. Kai kur nuo pernai jos padidėjo net keliais šimtais procentų. Išsigando ir pacientai: ar nebus taip, kaip per pandemiją, kai ligoninės buvo uždarytos ir nebeteikiamos tam tikros paslaugos. O Sveikatos apsaugos ministerija ramina – įstaigoms bus skirtas papildomas finansavimas.

Nepaisant vėl augančių COVID-19 skaičių, prieš gerus 2 metus Lietuvą ir pasaulį užklupusi pandemija po truputį slopsta ir nebeturėtų panardinti į karantininį sąstingį bei paralyžiuoti sveikatos sektoriaus. Bent taip mano Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius ir patikina, kad šiuo metu medikai dirba maksimaliai ir stengiasi sutrumpinti dėl buvusių ribojimų išilgėjusias eiles.

Karantino režimas Lietuvoje, Vyriausybės sprendimu, galėtų būti įvedamas pasiekus kritinį – 240 – COVID-19 gydymui skirtų lovų reanimacijoje užpildymą. Vis dėlto šalies ligoninių vadovai, nors nesiryžta prognozuoti, ar šio sezono COVID-19 pikas jau praeityje, sako, kad situacija stabili ir karantino gali pavykti išvengti. Vyriausybė yra nustačiusi du etapus dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.

Sparčiai augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, medikai konstatuoja, kad į intensyvios terapijos skyrius dažniausiai patenka neskiepyti asmenys. Tačiau skirtinguose miestuose situacijos skiriasi – jei Kaune sunkiausi ligoniai vis dar yra garbaus amžiaus sulaukę gyventojai, tai Vilniuje į Santaros klinikas guldomi ir 50 dar nesulaukę asmenys.

Lietuvoje auga koronaviruso atvejų ir mirčių nuo COVID-19 mirčių skaičius. Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą. Kokia šiuo metu padėtis ligoninėse? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

Pamažu augant COVID-19 susirgimų skaičiui Lietuvoje, šalies gydymo įstaigų vadovai nerimauja, kaip ligoninėse pavyks užtikrinti užtektiną lovų skaičių šaltuoju metų laiku. Jie neabejoja, kad įsibėgėjus rudeniui gydymo įstaigose atsidurs vis daugiau COVID-19 pacientų. Lietuvos ligoninėse šiuo metu nuo COVID-19 gydomi 683 pacientai, 73 iš jų – reanimacijoje.

Lietuvoje ima plisti Delta, kitaip vadinama indiškąja, koronaviruso atmaina. Specialistai įspėja, kad šios viruso mutacijos simptomai kiek kitokie, nei mums įprasto koronaviruso varianto, indiškoji atmaina taip pat yra daug labiau užkrečiama. Ekspertai gyventojams siūlo labai gerai pagalvoti dėl atostogų užsienyje, kadangi naujos pavojingos viruso mutacijos į Lietuvą patenka būtent dėl iš užsienio atvykstančių žmonių.

Lietuvą pasiekė Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmaina, nerimą kelianti dėl savo galimo atsparumo jau egzistuojančioms vakcinoms. Teigiama, kad net ir paskiepyti ar COVID-19 persirgę žmonės gali ir vėl užsikrėsti. Kas šiuo metu žinoma apie šią mutaciją ir kokį papildomą pavojų ji gali sukelti? Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

Nuo pirmadienio Kauno klinikose atnaujinamas planinis darbas – bus teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos. Šalyje tebesitęsiant karantinui dėl COVID-19, Kauno klinikų pacientams sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos kita tvarka nei įprastai. ​ Apie atnaujintą planinį ligoninės darbą pasakojo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius bei direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis.

Finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtu COVID-19 pasekmių mažinimo fondu rūpinsis Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama žymių šalies medikų, mokslininkų ir verslo atstovų komanda. Fondo lėšos bus skiriamos pagalbai tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Pirmosios surinktos lėšos bus skiriamos medikams ir ligoniams – perkamos asmens apsaugos priemonės, reagentai ir kita medicininė įranga.

Neseniai Lietuvą sukrėtusi žinia, apie žiauriai sumuštą 17-metę jurbarkietę, jautriai palietė kiekvieną. Aplankyti merginą ligoninėje ir palaikyti artimuosius nepasididžiavo neseniai prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda. Sekmadienio popietę prezidentas merginą aplankė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriuje.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Onkologinėmis ir kraujo ligomis sergantys pacientai nuo šiol Kauno klinikose bus gydomi naujose palatose, planuojama teikti ir naujų paslaugų. Nors medikai sako pasirengę kaulų čiulpų transplantacijoms, pasak sveikatos apsaugos ministrės, šių procedūrų Kaune dar teks palaukti. Vos prieš kelis metus onkologijos ir hematologijos klinikos stacionare vienviete palata teko dalytis dviem ar trims pacientams.

1940 metais Lietuvos kultūros elitas parvežė saulę iš Rytų. Dabar saulės Rytuose ieško medikų elitas. Septyni garsūs medikai šią savaitę grįžo iš Maskvos, kur dalijosi patirtimi su kolegomis.

Abiturientams susirūpinus dėl naujų stojimo taisyklių į Kauno medicinos universitetą (KMU), prorektorius tikina, kad taisyklės pakeistos abiturientų labui. Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) trečiadienį pareiškė, kad KMU nustatytos stojimo taisyklės, kurios numato reikalauti ne dviejų valstybinių egzaminų kaip buvo iki šiol, o trijų, sukėlė sąmyšį. Anot LMP, abiturientai nebespės pasiruošti naujai reikalaujamiems egzaminams.