Pritrūks slaugytojų
Neseniai vienoje Lietuvos medikus vienijančioje „Facebook“ grupių šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, dirba gerokai mažiau slaugytojų. Anot profesoriaus, tai signalizuoja, kad Lietuvoje ateityje trūks šių specialistų.
„Pirmame paveikslėlyje – socialinių ir sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų dalis nuo visų dirbančiųjų EBPO šalyse. EBPO vidurkis 10,1 proc., o Lietuvoje – 6,8 proc. Kuo mažiau šio sektoriaus darbuotojų, tuo likusiems sistemoje tenka didesnės darbo apimtys“, – rašė V. Kasiulevičius.
Taip pat, kaip rodo statistika, EBPO vienam gydytojui vidutiniškai tenka 2,7 slaugytojo, o Lietuvoje – 1,7, todėl šalyje išauga vienam slaugytojui tenkantis darbo krūvis.
„Trečiame paveikslėlyje – baigiančių studijas slaugytojų skaičius. EBPO šalyse vidutiniškai tenka 43,6 besimokančių slaugytojų 100 000 gyventojų. Lietuvoje tik 20,2!!!! Kuo mažiau mokosi, tuo mažiau jų dirbs sistemoje“, – akcentavo profesorius.
Šiemet problemų neišspręsime
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė patvirtina, kad slaugytojų situacija Lietuvoje sudėtinga, nes slaugytojai susiduria ne tik su dideliu darbo krūviu ir nedideliais atlyginimais, bet ir nežinia dėl ligoninių pertvarkos.
„Todėl jauni žmonės bijo rinktis. Ir gydytojai, ir slaugytojai bijo važiuoti į rajoną kažkur, nėra užtikrinti. Vienas kitas mėgina savo laimę, bet kad masinė pamaina ateitų, tai ne. Didžiuosiuose miestuose – Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje – tų problemų nėra, ten yra kolegijos ir po kolegijos studentai ten tikrai mielai darbinasi“, – tv3.lt kalbėjo D. Margelienė.
Dar praėjusių metų sausį Seime žlugo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos bandymas pertvarkyti gydymo įstaigų valdymą ir ministras nebeketina su projektais grįžti į Seimą.
2019 m. birželį A. Veryga tvirtino nebeketinantis inicijuoti ligoninių tinklo pertvarkos, nebent vieningai susitartų valdančioji koalicija. Savo ruožtu, slaugytojai nebesitiki jokio proveržio šiuo klausimu ir šiemet.
„Ta nežinia pertvarkos, ar ji vyks, ar nevyks, kadangi Seimas nepatvirtino pertvarkos, kurią pateikė sveikatos apsaugos ministras, tai dabar toks sąstingis ir yra. O ateinančiais metais ar kas spręsis? Žinome, kad daug kas priklauso nuo politikos, kažin, ar spręsis, nes niekas nenori prieš rinkimus. Pertvarkos visuomet sukelia įtampą, nepasitenkinimą ir problemas, tai manau, kad nesiims mūsų parlamentarai tokio uždavinio“, – prognozavo D. Margelienė.
Kalbėdama apie slaugytojų darbo krūvį, LSSO prezidentė pažymėjo, kad daugiausiai įtakos čia turi sveikatos priežiūros įstaigos, kurių tik dalis atsižvelgia į Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, o kitose dėl darbo sąlygų ne visada pavyksta derėtis.
„Daug kas atsimuša į pačios įstaigos valdymą ir administravimą. Daug kas priklauso nuo įstaigos vadovo, slaugos administratoriaus, personalo vadybininko. Manau, kad, kaip žiūri žmonės, taip ir turi“, – svarstė pašnekovė.
Specialistų trūksta visur
Tiesa, jos teigimu, visame pasaulyje slaugytojų pertekliaus nėra, beveik visur susiduriama su šių specialistų stygiumi, o Lietuvos slaugytojai itin paklausūs Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje ir Vokietijoje.
„Emigracija suvalgo mūsų specialistus. Mūsų universitetai ir kolegijos Lietuvoje paruošia idealiai, pagal Europos Sąjungos direktyvas, programos puikių puikiausios, slaugytojai laukiami ir priimami, visur įdarbinami, jokios problemos nėra. Tik kalba užsienio, bet, jeigu žmogus mokosi, jauni slaugytojai paraleliai mokosi užsienio kalbas, jie žino, kur planuoja savo ateitį“, – sakė D. Margelienė.
Jos manymu, kad slaugytojų trūkumo klausimas pajudėtų iš mirties taško, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai slaugytojus turi kviestis iš aukštųjų mokyklų, derėtis dėl darbo užmokesčio ir krūvio, siūlyti jiems sąlygas.
Išsikėlė tikslą kelti atlyginimus
Kad Lietuvoje jau dabar trūksta slaugytojų, pripažįsta ir SAM, pridurianti, kad ši specialybė jaunimo netraukia.
„Deja, slaugytojo specialybė jaunimo tarpe nėra populiari, nors, atsižvelgiant į mokymo įstaigų turimus išteklius ir pajėgumus, slaugytojų kasmet būtų galima paruošti trečdaliu daugiau“, – atsakyme tv3.lt rašė A. Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Vis dėlto ministerija tikisi, kad šių specialistų trūkumą pavyks sumažinti.
„SAM deda visas pastangas kelti slaugytojų profesijos prestižą, plėsti jų kompetencijas bei užtikrinti finansinį stabilumą – bendromis SAM ir medikų profesinių sąjungų pastangomis per pastaruosius ketverius metus pavyko vidutinį slaugytojų darbo užmokestį padidinti nuo 811 eurų (2015 m.) iki 1336 eurų praėjusių metų rugsėjį.
Iš dalies slaugytojų trūkumą siūloma sumažinti į paslaugų teikimą aktyviau įtraukti slaugytojų padėjėjus, kurių kompetencijos šiuo metu yra praplėstos ir jie gali perimti dalį nesudėtingų funkcijų iš slaugytojų“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Ji pažymi, kad pernai rugsėjį padidinus bazinius paslaugų įkainius, gydymo įstaigų darbo užmokesčių fondai padidėjo vidutiniškai 15 proc., o A. Veryga gydymo įstaigų vadovus surinktus pinigus ragino skirti gydytojų ir slaugytoją atlyginimams didinti.
SAM ketina ir toliau ieškoti galimybių, kaip didinti atlyginimus medicinos darbuotojams, užtikrinti jų socialines garantijas, gerinti darbo sąlygas, kad medikai norėtų likti ir dirbti Lietuvoje. Ministerija išsikėlė tikslą, kad 2020 m. antrąjį pusmetį gydytojų atlyginimas būtų 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurai.
