Naujovės, įsigaliojančios nuo sausio 1 d.
Įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis
Nuo šiol, planuojama, pacientai galės greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala.
Iki šiol galiojusi sudėtinga tvarka iš pacientų, siekiančių, kad būtų atlyginta už sveikatai padarytą žalą, atimdavo daug brangaus laiko. Dėl tokio ilgo ir sudėtingo proceso jie tikrai ne visada ryžosi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Nuo šiol pacientui nebereikės įrodinėti gydytojo kaltės dėl pacientui padarytos žalos, tai vienareikšmiškai palengvins paciento, kuris neretai nėra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, situacijos sprendimą ir žalos atlyginimą.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu nustatomi labai aiškūs žalos atlyginimo kriterijai. Pacientas, kuriam sveikatos priežiūros įstaigoje buvo padaryta žala, ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos galės kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Komisija privalės per 3 mėnesius išnagrinėti paciento skundą ir nustatyti kompensacijos dydį už padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Nesutinkantis su komisijos sprendimu asmuo galės kreiptis į teismą.
Įstaigos nebebus įpareigotos draustis civilinės atsakomybės draudimu, o pacientų patirta žala bus atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos.
Be to, sutrumpintas prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo laikas, patirta žala pacientams bus atlyginama, jei ji atsirado teikiant gydymo paslaugas ir jei jos buvo galima išvengti.
Dalis tyrimų – be rašytinio sutikimo
Gydymo įstaigose turėtų sumažėti procedūrų, kurioms pacientams reikia pasirašyti sutikimą. Tai numato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos.
Pabrėžiama, kad pakeitimai leis atsisakyti dalies nereikalingo popierių pildymo pacientams teikiant sutikimus netgi dėl tokių procedūrų kaip kraujospūdžio matavimas ar atliekant echoskopiją.
Raštišką paciento sutikimą reikia gauti prieš atliekant chirurginę operaciją, invazinę ar intervencinę procedūrą. Nuo sausio sutikimo nebereikės, jei invazinės ar intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ar organų vientisumas ir procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį.
Vaistų registruotojai turės viešai deklaruoti paramą medikams
Nuo Naujųjų metų visi vaistų registruotojai ar jų atstovai informaciją apie gydymo įstaigoms ir konkretiems medikams bei farmacijos specialistams suteiktą paramą turės deklaruoti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT).
Ši viešai skelbs tokią informaciją savo interneto svetainėje, kur ją galės rasti kiekvienas norintis.
Dar praėjusiais metais įsigaliojo tvarka, pagal kurią vaistų reklamuotojui, norinčiam suteikti informaciją apie reklamuojamą vaistą, asmeniškai susitikti su konkrečiu mediku negalima. Vietoje asmeninių vizitų yra nustatyta reklaminių renginių gydymo įstaigose organizavimo tvarka. Tačiau farmacijos kompanijos remia medikus ir farmacijos specialistus organizuodamos įvairius profesinius (mokslinius) renginius, gydymo įstaigoms teikia paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, apmoka specialistams už jų teikiamas konsultacijas, skaitomus pranešimus.
Tad, siekiant skaidrinti gydymo įstaigų bei specialistų darbą ir išsklaidyti galimą nepasitikėjimą, nuo sausio 1-osios įvairios bendradarbiavimo formos turi būti skelbiamos viešai. Tai svarbu, nes medikų ir farmacijos kompanijų bendradarbiavimas gali turėti įtakos priimant sprendimus dėl pacientų gydymo, pavyzdžiui, skiriant tam tikrus vaistus.
Daugiau psichoterapijos seansų
Nuo sausio 1-osios vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, turintiems psichikos ar elgesio sutrikimų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus apmokama daugiau psichoterapijos seansų, nei iki šiol, kuriuos atlikti galės ir daugiau specialistų, įgijusių reikiamą kvalifikaciją.
Nuo Naujųjų metų vietoje 24 psichoterapijos seansų per metus pacientas galės gauti 30. Tai leis užtikrinti efektyvesnę, ilgalaikę pagalbą ir geresnius gydymo rezultatus. Tuo metu, specialistų, galinčių taikyti psichoterapijos metodą, sąrašo išplėtimas užtikrins geresnį šių paslaugų prieinamumą, padės siekiant, kad pacientų problemos būtų sprendžiamos kuo anksčiau. Nuo sausio 1-osios psichoterapijos metodą galės taikyti ne tik gydytojas psichoterapeutas, bet ir, pavyzdžiui, bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, slaugytojas, akušeris ar medicinos psichologas. Tiesa, visi jie turės būti baigę nustatytos trukmės mokymo programą ir įgiję atitinkamas kvalifikacijas.
Pokyčiai, tikimasi, sustiprins teikiamos pagalbos kokybę bei padės užtikrinti, kad, kai įmanoma, pacientai būtų gydomi taikant psichologines intervencijas, o ne vaistus.
Pagalba insulto atveju – per valandą
Nuo metų pradžios taip pat įsigalioja naujovės, kurios leis užtikrinti, kad ištikus ūminiam galvos smegenų insultui, žmogui būtų suteikta kuo greitesnė pagalba ir efektyvus gydymas.
Yra aiškiai nustatytas insultą patyrusio paciento kelias. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečeriai, priimdami skambutį, turi užpildyti FAST (angl. face arm speech test) klausimyną ir įtarę ūminį galvos smegenų insultą nedelsiant siųsti GMP brigadą.
Pasitvirtinus įtarimui, žmogus bus skubiai vežamas į artimiausią insulto gydymo centrą (IGC) arba tarpinės pagalbos ligoninę (TPL), kuriose dirbantys neurologai atlikę reikiamus tyrimus nustatys diagnozę ir pradės gydymą. Į IGC arba TPL žmogus turi būti pristatytas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo iškvietimo.
Be to, GMP medikai turi pranešti gydymo įstaigai apie atvežamą pacientą, kad atvykus nedelsiant būtų galima imtis skubių tyrimų ir gydymo. Pacientui su įtariamu ūminiu smegenų insultu galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliktas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo atvykimo. Taip pat turi būti atlikti kiti tyrimai, reikalingi gydymo taktikai ir pakartotinio insulto prevencijai parinkti.
Specializuotą pagalbą įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą Lietuvoje teikia insulto gydymo centrai: Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė. Taip pat – tarpinės pagalbos ligoninės: Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė, Utenos ligoninė.
Per karantiną – nedarbo išmokos
Mokyklose dėl epidemijos paskelbus karantiną tėvai galės namuose prižiūrėti pradinukus gaudami išmokas. Tokios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos priimtos dar pavasarį.
Kaip ir už ikimokyklinio vaiko priežiūrą, įstaigai paskelbus karantiną, ar vaiko slaugymą, nedarbingumo išmokas tėvai galės gauti iki 14 dienų.
Naujovės, įsigaliosiančios nuo liepos 1 d.
Nemokami kompensuojamieji vaistai
Nuo liepos mėnesio 75 metų ir vyresni gyventojai kompensuojamus vaistus galės gauti nemokamai. Valstybė padengs ne tik 100 proc. bazinės kainos, bet ir priemoką, nepriklausomai nuo žmogaus pajamų.
Taip pat nemokamai kompensuojamus vaistus gaus pensininkai ir neįgalieji, jeigu jų pajamos yra mažesnės kaip 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar 176–251 euras, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus).
Receptiniai vaistai – internetu
Dar viena šiais metais laukianti naujovė – galimybė receptinius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) pacientams įsigyti internetu. Neišėjus iš namų bus galima matyti visų vaistinių pasiūlymus, gauti vaistininko konsultaciją bei užsisakyti ir apmokėti pasirinktus vaistus ir MPP.
Numatoma, kad pacientai, norėdami nuotoliniu būdu įsigyti jiems paskirtus receptinius vaistus ar kompensuojamąsias MPP, turės prisijungti prie savo paskyros e. sveikata portale, kuriame ir šiuo metu galima rasti savo elektroninės sveikatos istorijos įrašus, išrašytus elektroninius receptus bei matyti, kokie vaistai pagal juos buvo parduoti.
Manoma, kad ši tvarka ne tik palengvins vaistų ir MPP įsigijimą toli nuo vaistinių gyvenantiems arba sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms, bet ir padės pacientams sutaupyti.
Naujovės, įsigaliosiančios nuo lapkričio 1 d.
Masažuoti galės ne bet kas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apibrėžė, kokias profesines kompetencijas turi įgyti masažuotojai, savo rankomis ar panaudodami specialius įrankius gelbstintys nuo įvairių sveikatos sutrikimų, padedantys atsistatyti po patirtų traumų.
Nuo lapkričio įsigaliosianti nauja masažuotojo medicinos norma, tikimasi, užtikrins didesnį teisinį aiškumą, skatins pasitikėjimą profesionaliai savo darbą atliekančiais specialistais.
Numatyta, kad masažuotojas prieš teikdamas masažo paslaugą, turi sudaryti masažo veiksmų planą, masažo paslaugas teikti pagal savo kompetenciją, užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę. Masažuotojas gali dirbti savarankiškai arba medicininės reabilitacijos specialistų komandoje, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
