Eurostat duomenimis, 20 proc. visuomenės uždirbantys didžiausias pajamas, Europoje uždirbo vidutiniškai penkis kartus didesnes pajamas, negu 20 proc. visuomenės, uždirbantys mažiausias pajamas. Šis rodiklis Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje – siekė virš 6 kartų. Lietuvą ženkliai lenkė tik viena šalis – Bulgarija, kur šis rodiklis siekė 7,5 karto. Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos teigimu, tai jau ilgalaike tapusi tendencija.
„Keletas šalių yra (anti)lyderės – pirmiausia Baltijos šalys, nors pastaraisiais metais pajamų nelygybė Estijoje yra kiek mažesnė. Tarp kitų šalių – Portugalija, Turkija, JAV“, – sakė ekonomistas.
Didelis pajamų atotrūkis egzistuoja ne tik tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių asmenų. Didelė pajamų nelygybė egzistuoja ir tarp mažiausias bei vidutines ar didesnes nei vidutines pajamas uždirbančių asmenų.
„Yra didelis atotrūkis tarp 20 % gyventojų sluoksnio kurių pajamos didžiausios ir sekančio 20% gyventojų sluoksnio, kurie vis tiek gauna gerokai didesnes nei vidutines pajamas. Tie, kurie pagal pajamas yra visuomenės apačioje, jų atotrūkis yra gana didelis nuo sekančių 20%. Galėtume sakyti, kad maždaug 60 % gyventojų turi nevienodas pajamas, bet skirtumai nėra tokie dideli. Bet labai išsiskiria viršutiniai ir apatiniai sluoksniai“, – teigė ekonomistas.
Nors Lietuvoje pajamų nelygybe išlieka viena didžiausių, neretai sakoma, jog pajamos auga kasmet, o per paskutinius 10 metų – padvigubėjo. Ekonomisto teigimu, mąstymas tik per BVP ir didėjančių pajamų prizmę nenusako realios situacijos.
„Pasakymai kaip „niekada negyvenome taip gerai“ tinka nors ir skurdžiausioms Afrikos šalims. Esant technologinei ir ekonominei pažangai, padėties gerėjimas yra neišvengiamas. Kalbant labai apibendrintai – pajamų nelygybės rodiklis rodo temperatūrą. Padidėjusi nelygybė reiškia, jog visuomenė nėra sveika“, – pabrėžė ekonomistas.
Pajamų nelygybė – neatsiejama nuo skurdo rizikos
Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės, visose visuomenės egzistuoja ir egzistuos pajamų nelygybė, bet būtent didelė pajamų nelygybė daro žalą visuomenės ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, augina neigiamas socialines ir psichologines problemas. Viena iš šių problemų – skurdo rizika.
„Svarbu atskirti rodiklius – nelygybės rodikliai rodo atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių asmenų. Tai ir darbo pajamos ir įvairios išmokos. Skurdo rizikos rodiklis rodo, kokios dalies žmonių pajamos neatitinka visuomenėje priimtų gyvenimo kokybės ir normų standartų. Skurdo rizikoje – kas penktas asmuo“, – sakė ekspertė.
R. Lazutkos teigimu, dėl šios aplinkybės, nemaža dalis gyventojų jaučiasi itin nesaugiai, nes žino, kad nutikus nelaimei, gali nesugebėti išsimokėti.
„Apie trečdalis gyventojų neturi jokių santaupų. Tyrimai rodo – ištikus nenumatytam atvejui, gyventojai neturi santaupų, kurios siektų 400 eurų. Tai reiškia, jog žmonės gyvena pastovioje įtampoje. Tarkime sulūžta šaldytuvas, dar kas nors sugenda, jie gauna baudą už prasižengimą. Būna tokių situacijų, jog iki atlyginimo išmokėjimo liko savaitė laiko, kas nors nutinka ir šeimai baigiasi pinigai“, – pabrėžė ekonomistas.
Panašiomis sąlygomis gyvena ir pensininkai.
„Lietuvoje apie 36 proc. pensininkų yra skurde, tuo tarpu kitose Europos šalyse yra įprasta, pensininkai gyvena geriau, nei vidutinis gyventojas. Laikoma, kad jie daug metų kūrė visos šalies gerovę, tad jų senatvė turėtų būti rami, aprūpinta“, – pasakojo ekonomistas.
Didelė pajamų nelygybė – grėsmė demokratijai
2022 m. „Economist Intelligence Unit“ Lietuvą įvardijo kaip ydingą demokratiją (flawed democracy). Šiai kategorijai taip pat priskiriama ir demokratijos lopšiu vadinama JAV. Pasak Romo Lazutkos, šis vertinimas yra susijęs su milžiniška įtaka, kurią politiniame gyvenime turi turtingiausias visuomenės sluoksnis.
„Turtingiausias sluoksnis veikia demokratinę sistemą savo interesų labui. Tada nebeturime politinės sistemos, kur kiekvienas pilietis turi vienodą balsą“, – sakė ekonomistas.
Ekonomisto teigimu, pajamų nelygybė taip pat lemia, jog gyventojams svarbūs klausimai neatsiduria politikų dienotvarkėse.
„Daugybė apklausų rodo, jog gyventojai pasisako prieš pajamų nelygybės gilinimą, didesnį valstybės vaidmenį darant įtaką pajamų pasiskirstymui. Politikai nelabai į tai atsižvelgia, nes bijo finansinę galią turinčių žmonių įtakos. Dabar diskutuojant mokesčių reformą, ar daug girdime iš gyventojų kurie yra bedarbiai, ar pensininkų organizacijos dalyvauja mokesčių reformos svarstyme? “, – svarsto ekonomistas.
Svarstoma mokesčių reforma – pirmas žingsnis lyg didesnio teisingumo
Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės, šiuo metu svarstoma mokesčių reforma padėtų išspręsti kai kurias socialines problemas.
„Mokesčių reforma tikrai nėra pakankama. Bet tai yra žingsnis į priekį dėl didesnio biudžeto surinkimo, kurį po to galima paskirti švietimui, socialinėms paslaugoms ir kitoms reikmėms, kur finansavimas yra menkas. Bendra kryptis yra sveikintina, ypač gerai, kad yra apjungiamas aukštų pajamų vertinimas. Tai padės išvengti mokestinio arbitražo, kai ekonominės veiklos formos yra pasirenkamos tik tam, kad reikėtų mokėti mažiau mokesčių. Tik svarbu nepamiršti apsaugoti mažiausias pajamas uždirbančius asmenis. Bet dažnai žemiausias pajamas gaunantiems asmenims individualios veiklos sutartys ir taip nėra labai naudingos“, – teigė pašnekovė.
Tuo tarpu Romo Lazutkos teigimu, nors siekis apmokestinti dideles pajamas gaunamas iš individualios veiklos yra teigiamas pokytis, kiti sprendimai kelia abejonių.
„Labai didelių algų apmokestinimo mažinimą vertinu neigiamai, o kad didinami mokesčiai individualioms pajamoms iš kitų šaltinių (pavyzdžiui kapitalo) – tai yra visai gerai“, – sakė pašnekovas.
Ekonomistas taip pat įvardijo kelias kitas priemones, kurios padėtų mažinti pajamų nelygybę. Nors kiekvienos šalies mokesčių ir išmokos sistemos yra skirtingos, jo teigimu, galime įžvelgti dėsningumus ir panašumus, pritaikyti dalį sprendimų sau.
„Jeigu žiūrime į Europos šalis, galime matyti, kaip yra sutvarkytos mokesčių sistemos. Dažniausiai, pajamos kurios yra didesnės nei du vidutiniai atlyginimai apmokestinamos 40-45 proc. tarifu. Ką tai reikštų Lietuvoje? Jeigu vidutinė alga į rankas yra 1200 eurų, tai žmogui uždirbančiam dvigubai didesnį atlyginimą, visos pajamos nuo 2400 eurų būtų apmokestinamos 40 proc. mokesčiu. Ar tai išvarytų šiuos žmones iš Lietuvos? O kur jie emigruotų, į Daniją, kur mokėtų dar daugiau? Ar į Olandiją, Vokietiją? Visur jie mokėtų panašiai, o gal ir daugiau. Žmonės, kurie uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą tikrai neemigruotų į kitą šalį, tačiau papildomas jų apmokestinimas duotų dideles pajamas valstybės biudžetui, padėtų išspręsti dalį skaudžių gyventojų materialinių, ekonominių problemų. Kai kalbame apie švietimą, sveikatos paslaugas, kelius, kurie yra nugyventi, visa tai būtų galima sutvarkyti“, – teigė ekonomistas.
Socialinių paslaugų teikimas – būtina sąlyga
Pasak A. Adomavičienės, kalbant apie pajamų nelygybę, svarbios ir laiku teikiamos socialinės paslaugos.
„Socialinės paslaugos taip pat yra labai svarbios žmonėms, kurie negali patys savimi pasirūpinti. Ilgainiui tai gali padėti jiems užtikrinti savarankišką gyvenimą. Jeigu šeimoje yra žmogus su negalia, labai svarbu, kad tokie žmonės gautų pagalbą, kad artimieji galėtų eiti dirbti“, – sakė ekspertė.
Ekonomisto teigimu, pajamų mokesčių mažinimas mažiau uždirbančius neigiamai veikia ir dėl prastesnio socialinių paslaugų teikimo.
„Kalbėdami tik apie pajamas, neturėtume pamiršti, jog vėliau nukenčia gyventojų sluoksniai, kurie mažai uždirba. Jie neturi iš ko samdyti privačių mokytojų. Tai taip, jis padidinus NPD gal ir gaus daugiau į rankas, bet kas iš to, jeigu po to daugiau išleis samdydamas korepetitorių? O juos samdyti tikrai reikės, jeigu bus toliau skurdinama švietimo sistema. Tokia tvarka yra naudinga uždirbantiems didesnes pajamas, nes jie sumoka mažiau mokesčių, o privačias paslaugas pirktų bet kokiu atveju“, – pasakojo ekonomistas.
