pajamų nelygybė

Kiekvieną kartą kai paskelbiama informacija apie kūdikio besilaukiančią paauglę, visuomenė tarsi prabunda: diskutuojama, kodėl taip atsitinka, kas kaltas ir ką reiktų daryti. Bet vieno atsakymo į klausimą „ką reikia daryti“ nėra.  Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkė Vaida Tretjakova su kitų mokslininkų komanda atliko tyrimą, kurio metu kalbino vaikų susilaukusias paaugles, taip pat su jomis dirbančius socialinius darbuotojus bei mokytojus.

Nepaisant po COVID-19 pandemijos atsigavusios ekonomikos ir pamažu mažėjančios karo Ukrainoje sukeltos infliacijos, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje – pagal daugelį rodiklių užimame pirmąsias vietas. Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje daro neigiamą įtaką kitoms socialinėms problemoms – skurdo rizikai, demokratijai, taip pat ir visos šalies ekonominiam gyvenimui. Eurostat duomenimis, 20 proc.

Nepaisant besitęsiančios pademijos ir buvusių suvaržymų, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau išaugo ir pajamų nelygybė: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir taip jų gauna daugiau, o uždirbantys mažiau turėjo tenkintis mažesniu atlyginimų augimu. Tai rodo antradienį paskelbtas „Sodros“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad didėjo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir dirbančių, socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų skaičius.

Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto – maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį, kuris siekia 229,2 tūkst. eurų, tačiau Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje, rodo europinio Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenys.

Ekonomikos ekspertai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje šiemet gali šiek tiek sumažėti, bet esminių pokyčių tikėtis neverta.  Seimui patvirtinus biudžetą ir mokesčių pakeitimus, naujienų agentūra BNS ekonomistų ir ekspertų paprašė įvertinti, kaip dėl jų 2020 metais keisis pajamų nelygybė. Septyni apklaustieji sakė manantys, kad nelygybė mažės, nes didės pensijos, vaiko pinigai ir darbo užmokestis, o didžiausias pajamas gaunanti žmonių grupė bus apmokestinta didesniu tarifu.

Lietuvoje vis dar skursta daugiau nei 600 tūkstančių žmonių, kone kas ketvirtas šalies gyventojas. Anot duomenis paskelbusio Statistikos departamento, situacija per metus beveik nepagerėjo. Tiesa, anot kitų ekspertų, Lietuvoje skursta mažiau nei skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistai aiškina, kad absoliutus skurdas šalyje mažėja, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priduria, kad situacija Lietuvoje stabilizavosi, ir žada, kad po metų skurstančiųjų bus mažiau.

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje. Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „į rankas“ tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 23 vietą.

Oficialus ES statistikos biuras „Eurostat“ paskelbė skaičiuoklę, kuri padeda palyginti, kaip pagal namų ūkio pajamas atrodote šalia kitų tautiečių. Ji taip pat atskleidžia, kad tokios pačios šeimos pajamos gali garantuoti gana neblogą vietą Lietuvos visuomenėje, tačiau kone dugną, pvz., Vokietijoje. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis suaugęs žmogus per mėnesį uždirba 1 tūkst. eurų, tai Lietuvoje už jį geriau gyvena tik 10 proc. kitų namų ūkio.

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys. Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai.

Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių.

Diskutuojant apie vieną opiausių Lietuvos problemų – pajamų nelygybę, Lietuvos banko tyrėjas pristatė duomenis, kaip skiriasi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir nuo ko tie skirtumai priklauso. Tuo tarpu ekonomistas tikina, kad didžioji nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo. Lietuvos banko tyrėjas Mihnea Constantinescu nagrinėjo atlyginimų tendencijas Lietuvos verslo sektoriuje.

Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas sutarė – Lietuvą iš Europos Sąjungos dugno pagal pajamų nelygybę ištrauktų pensijų didinimas. „Pajamų nelygybė ir atotrūkis, netolygus pajamų pasiskirstymas visuomenėje kelia ir turtinę nelygybę, ir galimybių nelygybę. Tikrai esame neapavydėtinoje vietoje pagal pajamų nelygybę ES šalyse – šalia Bulgarijos ir Rumunijos.

Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA kortelėmis, numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2018 m. balandžio vidurio. Iki to laiko atsiskaitant kai kuriose vietose VISA bekontaktėmis kortelėmis, bekontakčio atsiskaitymo limitas vis dar bus 10 eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėždamas, kad didžiulė pajamų nelygybė tampa stabdžiu Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau iš esmės nelygybė yrą sąžininga. Problema ta, kad daug dirbantys neišbrenda iš skurdo. Pasak V. Šapokos, pajamų nelygybė nėra vien Lietuvos fenomenas: vos 1 proc. pasaulio turtingųjų turi sukaupę virš 50 proc. viso pasaulio turto. Tad lygiava – nėra išeitis, tai parodo ir istorijos pamokos, sako jis. „Lygiava priešinga žmogaus prigimčiai.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad reikia pripažinti faktus: Lietuvoje viena didžiausių pajamų nelygybių, o penktadalis lietuvių gyvena skurde. Jis nurodo tris sritis, kurias reikia keisti norit išvengti gilėjančių problemų. Tačiau prabyla ir apie naujus mokesčius.

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai problemų kamuojamame regione. Nors nedarbas Lietuvoje mažėja, skirtumai tarp rajonų vis dar nemaži, o kai kuriuose savivaldybė tai itin aštri problema. Štai mažiausias nedarbas praeitais metais fiksuotas Elektrėnų sav. – 4,8 proc., tačiau Ignalijos r. sav. – 15,4 proc.

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau pagrindinis pastaraisiais metais didėjusios nelygybės šaltinis buvo ne darbuotojų pajamos. Tikrosios nelygybės priežastys yra susijusios su gyventojais, kurie turi ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje, o kartu ir su besikeičiančia Lietuvos ekonomikos struktūra.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti augančią pajamų nelygybę. Išskirtinis dėmesys nelygybės problemai skiriamas ir TVF susitikimų išvakarėse paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. „Didėjanti pajamų ir galimybių nelygybė – tai problema, itin aktuali ir mums.

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis. Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi.

Lietuvoje gyventojų pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja penkerius metus iš eilės. Ekonomistai įspėja, jog realybė – baisesnė, nei statistika, o valdžios dėmesys nelygybei nėra pakankamas. Ekspertų ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindinės nelygybės priežastys Lietuvoje – didelis skirtumas tarp žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo, dideli darbo užmokesčio skirtumai, ribotas mokesčių sistemos progresyvumas ir silpna socialinė apsauga.