mokesčių reforma

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Lietuvos banko vadovas perspėja, kad auga rizikos šalies ekonomikos ir finansų stabilumui. Esą neprognozuojama išorės aplinka, galimas prekybos karas su JAV lemia augančią finansinio nestabilumo riziką. Verslas ragina stabdyti mokesčių reformą. Tačiau Lietuvos bankas tokius reikalavimus atmeta, esą Lietuvai ypač tokiu metu reikia surinkti į biudžetą dar daugiau mokesčių.  Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika padidėjo – teigia Lietuvos banko vadovas.

„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas kritiškai vertina planuojamą mokesčių reformą, teigdamas, kad jos pasekmės gali skaudžiai paliesti ne didžiausias pajamas gaunančius žmones, kaip tikimasi, o viduriniąją klasę: dirbančius asmenis, auginančius šeimas, paveldinčius ar turinčius nekilnojamojo turto.

Seimas po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės pateiktų mokesčių reformos siūlymų. Tačiau naujovėmis patenkinti tikrai ne visi – verslo atstovai ne kartą prašė atidėti reformą, vadindami ją neadekvačia ir skubota, dėl jos smarkiai krito ir kai kurių įtakingų politikų reitingai.

Valdantieji skelbia ambicingus planus – didinti finansavimą gynybai, mažinti socialinę atskirtį ir kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau ekspertai klausia – ar tikslai aiškūs, o priemonės pagrįstos? Apie mokesčių reformą bei valdžios spragas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, Politikos komunikacijos tyrimų centro vadova...

Mokesčių reformai pasitvirtinus, kalbos eina apie Vyriausybės priemones nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbių temų, bei vėl naujus mokesčius – akcizai saldintiems gėrimams, bei mokestis nuo negyvybės draudimo įmokų.

Artėjanti mokesčių reforma vis dar kelia didžiulį sąmyšį visuomenėje – kas, kaip, kodėl, kiek? Žadama, kad didžiosios visuomenės dalies pokyčiai nepalies, vis daugiau ekspertų atkreipia dėmesį į nerišlią komunikaciją ir spragotas reformas, kurios galiausiai gali paliesti net tuos, kuriems žadėta priešingai.

Nepavykus Vyriausybės įtikinti atidėti mokesčių reformą, verslas paskutines viltis deda į Seimą. Jau antradienį parlamente vyko pirmasis balsavimas dėl mokesčių didinimo, tad apie 200 verslo organizacijų reikalauja valdančiuosius stabdyti mokesčių reformą. Antraip esą ekonomika stos ir pinigų trūks ir gynybai, ir skurstantiems. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus ir toliau numoja ranka ir telkia balsus pradėti mokesčių didinimą.

Artėjant mokesčių reformai viešojoje erdvėje stiprėja informacinis chaosas. Ekspertas teigia, kad Vyriausybė, mėgindama raminti gyventojus, skuba teikti vis naujus pasiūlymus ir taip tik dar labiau juos glumina. Apie mokesčių reformą, bei Vyriausybės darbą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.

Artėjant mokesčių reformos priėmimui, į dienos šviesą gali pradėti lįsti ir naujos mokesčių idėjos, kurios kristų kone ant kiekvieno piliečio pečių – cukraus ir automobilio mokestis. Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai: demokratas Algirdas Butkevičius ir konservatorius Mindaugas Lingė. Labai įdomus yra automobilių mokestis, ką paminėjo ir ponas Mindaugas.

Svarstant naujus mokesčių pakeitimus, kyla vis daugiau klausimų, ar jie bus naudingi gyventojams ir ekonomikai. Ekonomistai pritaria nekilnojamojo turto apmokestinimui, tačiau dėl pajamų ir pelno mokesčių didinimo nuomonės išsiskiria. Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.

Planuojami mokesčių pakeitimai gali labiausiai paveikti didesnes pajamas gaunančius gyventojus bei tuos, kurie turi kelis nekilnojamojo turto objektus. Tarp siūlymų – progresiniai tarifai pajamoms ir platesnis NT apmokestinimas, daugiau dėmesio skirti šešėlinės ekonomikos mažinimui, ypač statybų sektoriuje. Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.

Valdančiųjų planuojama mokesčių reforma nežavi nei gyventojų, nei verslininkų ar ūkininkų. Verslas gąsdina, kad padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Finansų ministerija sako, kad mokesčius didinti reikia ne tik dėl gynybos finansavimo. Esą Lietuvoje mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o pajamų nelygybės lygis – didžiausias.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui atskleidus, kad galutinis siūlymas dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio atsirado likus kelioms valandos iki Vyriausybės sprendimo, Seime jis sulaukė klausimų iš buvusių valdančiųjų. Tačiau ministras nepasimetė ir atkirto, kad buvusios Vyriausybės pasiūlytas mokesčių pakeitimų paketas apskritai nesulaukė finalo.

Trečiadienį ministrų kabinetas galutinai apsisprendė, kaip ir kokius mokesčius didins. Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad mokesčiai didės tik didesnes pajamas uždirbantiems gyventojams. O verslai esą dėl to niekur neišsikels, nes jiems tokių mažų mokesčių, kaip Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse, nėra. Vis dėlto tūkstančiams gyventojų aktualios gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčių įstatymų pataisos.

Trečiadienį Vyriausybė galutinai apsisprendė, kokius mokesčius kiek didins. Atitinkamus įstatymų pakeitimus dabar svarstys Seimas. Tūkstančiams žmonių aktualios gyventojų pajamų (GPM), nekilnojamojo turto (NT), pridėtinės vertės (PVM) mokesčių pataisos. Be to, pakeitus akcizus atsiras cukraus mokestis, įvedamas ir draudimo sutarčių mokestis, vadinamas solidarumo įnašu. Verslui planuojama dar padidinti pelno mokestį.

Finansų ministerija siūlo dar vieną naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Mokesčio grindis siūlo savivaldybėms nusistatyti pačioms nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tačiau su tuo nesutinka Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai, kurie pirmam būstui siūlo nustatyti 100 tūkst. eurų grindis. Visgi jau trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl planuojamos NT mokesčių reformos.

Kasdien vis artėjant naujiesiems mokesčių paketams, su tikslu sustiprinti valstybės gynybą, ekspertai žiūri į juos skeptiškai – nemano, kad pakėlus mokesčius surenkama suma padidės. Apie tai, ar pavyks valdžiai surinkti pusę milijardo, padidinus mokesčius „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas. Šią savaitę turėtų Seime judesio daugiau būti dėl mokesčių reformos.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

Po tris mėnesius trukusių įtemptų derybų dėl mokesčių reformos valdantieji artėja prie finišo tiesiosios – kitą savaitę Vyriausybė planuoja pateikti galutinį reformos paketą, kuris gali iš esmės pakeisti ne tik gyventojų, bet ir verslo gyvenimą. Apie mokesčių reformą, bei kas lauks Lietuvos piliečių naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys, socialdemokratas Juozas Olekas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos” turi vis daugiau priekaištų koalicijos partneriams. Artėjant svarbiems balsavimams Seime dėl mokesčių pertvarkos atrodo, kad nesutarimai gali virsti visišku skilimu. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministras, demokratų „Vardan Lietuvos” pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas teigia, kad pirmadienį vykusiame koalicinės tarybos susitikime pateikti siūlymai lyg ir buvo išgirsti.

Verslas ragina valdančiuosius atsikvošėti, kol nevėlu, stabdyti mokesčių reformą. Padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Esą geriausia – nieko nedaryti ir leisti ekonomikai augti iš inercijos. Visgi valdantieji į tokius raginimus žiūri pro pirštus ir mokesčių reformos atidėlioti nesirengia.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Kitais metais Finansų ministerija žada tam tikrus mokesčių reformų pokyčius. Gyventojai, pardavę savo būstus, turės dalį pelno, kuris gali išaugti dvigubai, susimokėti valstybei. Taip yra dėl to, kad už kiekvieną pardavimą yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai sudarytų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

Lietuvoje prasidedant naujų mokesčių erai, kritikos tokiems valdžios sprendimams negaili ir buvęs Igno Vėgėlės štabo narys Dainius Prukauskas. Savo socialiniame tinkle „Facebook“ jis atvirai sako: „Tai grynas pasityčiojimas iš dirbančių žmonių.“ D. Prukausko teigimu, mokesčių reformos labiausiai kirs tiems, kurie bando kabintis į gyvenimą – vidurinįjį sluoksnį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antrina premjerui Gintautui Paluckui, pareiškusiam, kad nereikėtų baimintis dėl visuomenėje jau pasigirstančių ketinimų protestuoti prieš ruošiamus mokestinius pakeitimus. Ministro teigimu, visuomenės noras parodyti savo nepasitenkinimą valdžios iniciatyvomis yra demokratijos apraiška. „Kiekvienas gali reikšti savo nuomonę“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė R. Šadžius.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad verslas turėtų palaikyti mokesčių reformą, nes valdžia deda pastangas skatinti ekonomikos augimą „Jeigu norime auginti ekonomiką, teisingesnės valstybės, geresnio gyventojų vartojimo, investicijų, verslas netgi turėtų palaikyti mokesčių pakeitimus, o ne atvirkščiai“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovo patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.

Pirmadienį aštuonios Lietuvos profesinės sąjungos pasirašė iš išsiuntė Vyriausybei bei Seimui laišką, kuriame reikalaujama atkreipti dėmesį į kai kuriuos planuojamus mokestinės sistemos pakeitimų punktus.  „Lietuvos darbuotojai su didele viltimi laukė mokesčių pasiūlymų iš dabartinės Vyriausybės ir tikisi, kad rinkimų pažadas kurti socialiai teisingą mokesčių sistemą neatsidurs aklavietėje.

Aktyviai ieškant gynybos finansavimo šaltinių bei kalbant apie mokesčių didinimą, ekonomistams kyla klausimas, kam reikia naujų mokestinių lengvatų. Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad ne tik naujų lengvatų nereikia, bet dar ir dalį esamų vertėtų naikinti.  Kiek anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad nėra finansinės erdvės mokestinėms lengvatoms.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie mokesčių reformą.  Šįkart studijoje svečiuojasi Liberalų sąjudžio atstovas Simonas Kairys ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas. „Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas nepritaria mokesčių reformai ir ragina rudens sesijoje prie jos negrįžti. „Nereikia kišti rankų prie mokesčių reformos. Apskritai, tai tapo tam tikru fetišu, – Žinių radijui trečiadienį sakė valdančiųjų „laisviečių“ frakcijos Seime seniūnas. – Lietuvoje nuolat kartojama, kad čia kažkas neveikia, kad blogai gyvename, tuo tarpu Lietuvos ekonomika vėl auga sparčiau, nei mes patys planavome, į biudžetą surenkama daugiau pinigų.

Konservatoriai, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rinkimų, vėl iš stalčiaus nori traukti mokesčių reformą. Tą pačią, dėl kurios sudedamųjų dalių – pavyzdžiui, visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo, žmonės rinkosi ir po Seimo langais. Vis tik panašu, kad kitos partijos nenusiteikusios prieš rinkimus erzinti gyventojų ir sako kad reformai nepritars.

Prezidentus Gitanui Nausėdai metiniame pranešime sukritikavus Vyriausybė dėl neįgyvendintos mokesčių reformą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pats šalies vadovas neteikė jokios pagalbos palaikant mokestinius pakeitimus. Anot jos, G. Nausėdos kalboje buvo prieštaravimų savo paties teiginiams. „Neprisimenu prezidento jokios pagalbos palaikant mokesčių reformą. Pats prezidentas savo pasisakyme prieštaravimų neišvengė, kas, matyt, irgi yra įprasta.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Seimo sprendimą didinti akcizus kurui kaip nepakankamai išdiskutuotą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, jog šalies vadovas pasirašys šį ir kitus Seimo priimtus mokestinius pakeitimus. Mokesčiai didinami siekiant 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio finansavimo krašto apsaugai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad šios kadencijos valdančiajai daugumai nepavyko įgyvendinti mokesčių reformos. Anot jo, dėl nepriimtų sprendimų nukenčia valstybės biudžetas, taip pat tebevyrauja didelis mokestinis neteisingumas. „Šiandien mes vis dar stokojame realių pastangų siekti didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo. Aukštų pajamų mokesčių tarifai negali ir toliau priklausyti nuo veiklos formos. Tai atveria kelią dideliam mokestiniam neteisingumui.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jeigu atsirastų palaikymas bent daliai siūlytų įstatymo projektų, dar šios parlamento kadencijos metu gali būti grįžta prie mokesčių reformos. Ji tikino neturinti abejonių, kad sprendimai jeigu ne šios, tai kitos kadencijos metu bus priimti. „Tai yra nuolatinis procesas. Jeigu atsiras palaikymo kažkuriems sprendimams, galima bus grįžti į paskesnes stadijas, yra labai skirtingos stadijos.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė kitais metais sieks įgyvendinti jau priimtus sprendimus, o diskusijos dėl mokesčių pertvarkos gali tęstis ne vienerius metus, tačiau galiausiai vis tiek turės būti priimta. „Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime baigėsi nė neprasidėjęs. Kol mokytojai, medikai, prokurorai ir kitų profesijų atstovai laukia žinių apie kitų metų algas, opozicija sugebėjo klausimą atidėti – esą valdantieji pažeidė Seimo Statutą. Tačiau daugiausiai aistrų sukėlė dviejų laisviečių balsavimas – jie palaikė opozicijos iniciatyvą ir vėl pakurstė kalbas apie koalicijos byrėjimą.

Beveik dešimt darbuotojų teisių apsaugos, žmonių su negalia, švietimo, aplinkosaugos bei žmogaus teisių srityse veikiančių skėtinių organizacijų, taip pat devyni mokslininkai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu neatidėlioti Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos priėmimo, taip pat ragina siekti, kad ji būtų ambicingesnė.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad toliau nepalaikys Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos, net jeigu diskusijos šiuo klausimu atgimtų dėl rizikos negauti europinės paramos. Pasak jos, nors Lietuvoje mokesčių sistema galėtų būti teisingesnė, geriau netvirtinti jokios pertvarkos, nei pritarti tokiai, kokia dabar yra siūloma. „Mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė.

Vyriausybei rengiantis svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

Valstiečiai ir žalieji pasitraukė iš nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo. Jais planuoja sekti ir kitos opozicinės partijos. Ar šis susitarimas žlugs? Kaip seksis politikams imtis kitų svarbių darbų, pavyzdžiui, mokesčių reformos ir kitų metų biudžeto, kai ant nosies net treji rinkimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krik...

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė neketina prašyti politinės Europos Komisijos (EK) paramos šalies politikams diskutuojant dėl mokesčių reformos ir šaliai gresiant netekti dalies paramos iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo, jei Seimas nepriims tam būtinų mokesčių įstatymų.  G. Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.  „Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija.

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.