Lietuvoje vykusiame žvėrienos festivalyje buvo galima pamatyti ir milžiniškų elnienos išpjovų. Buvo ir kiek mažesnių jos steikų ar itin gardžiai atrodančių dešrelių.
Taip pat galima buvo paragauti ir stumbrienos, bebrų dešrelių ar danielių mėsos – daugelio gomuriams neįprastų mėsų. Medžiotojai ragina į savo racioną įtraukti kuo daugiau tokios mėsos. Nuo jos esą ir energijos daugiau, be to – nuo žvėrienos niekaip nenutuksi:
„Tiesiog žinau, kad tai yra sveikiau. Ir natūraliai, kaip sakoma, užaugęs gyvūnas.“
„Tai sveika mėsa. Be jokių antibiotikų, be nieko. Ir visos maistinės savybės yra žymiai geresnės. Ir gydytojai, jeigu kas, skrandžio virškinimui rekomenduoja žvėrieną valgyt, o ne pirktinę mėsą.“
„Geriausia yra žvėriena, kurią susimedžioji, kuri pakliūna.“
Tačiau, pasak specialistų, ruošiant žvėrieną prireiks daugiau kantrybės nei įprastai. Pasak daugelį metų su laukine mėsa dirbančios mamos, norint pasigaminti žvėrieną prireiks kantrybės. Tačiau atpildas, pasak žvėrienos mėgėjų, išties to vertas. Iš žvėrienos patiekalus dažnai gaminanti šefė atskleidžia, kokių laukinių gyvūnų mėsa – pati skaniausia.
„Kai kur valgo ir briedžių mėsą. Bet čia jau yra ypatinga, labai gera. Dėl šernienos, yra nelabai, bet laukinius paukščius irgi gaudo visokiausius. Bet skaniausia elniena, stirniena ir dar danieliai“, – sako mama Barbecue Halina Boševič.
Tačiau yra ir tokių, kuriems toks smaguriavimas elnio kumpiu ar iš bebro padaryta dešra atrodo visiškai nepriimtinas. Atsiranda ir siūlančių medžioklę apskritai uždrausti, nes tai esą žiaurus elgesys su gyvūnais:
„Valgau, bet labai gaila, kad ją valgau. Nežinau. Gyvūnų tikrai gaila. Gaila, kad ir mėsa turbūt valgau.“
„Šiaip medžioklė žiaurus dalykas.“
„Nepripažįstu tokių dalykų. Visų pirma, kuo tas gyvūnas dėtas ir negi mes tokie alkani?“
O štai pasak biomedicinos mokslų daktaro, zoologo Egidijaus Bukelskio – vertinant medžioklę pasikliauti tik emocijomis neverta. Mat, pasak vyro, patinka kai kam ar nepatinka, medžiotojai gyvajai gamtai paprasčiausiai būtini.
„Norime subalansuoti populiacijas, kad nebūtų taip, kad žvėrys darytų žalą nepataisomą miškams ir žemės ūkiui. Toliau yra dar kitų problemų, atsiranda invazinių rūšių, kurias mes taip pat turime medžioti, kad jos mūsų vietinių žvėrelių ir paukštelių negalabytų. Tada dar yra bėda – plintančios ligos“, – teigia Vilniaus universiteto docentas E. Bukelskis.
Vienas iš ligų plitimo pavyzdžių – Lietuvoje įsisiautėjęs kiaulių maras. Pasak zoologo, būtent medžiotojų pastangomis pavyko užkirsti jos plitimą Lietuvoje.
Be to, pasak zoologo, jei medžiojamų gyvūnų gailintys žmonės įsivaizduoja, kad mėsos pirkimas iš parduotuvės – daug humaniškiau ir etiškiau, jie klysta. Pirmiausia, gyvuliai – vištos, karvės, kiaulės – itin dažnai auginami katastrofiškomis sąlygomis. Jie visą gyvenimą praleidžia narvuose, yra šeriami antibiotikais ir auginami tik tam, kad būtų papjauti. Kitaip tariant, jie kankinami visą savo trumpą gyvenimą. Be to – galvijų auginimas maistui ne tik itin nehumaniškas, jis taip pat itin teršia ir mūsų planetą.
„Išauginti galvijus maistui – labai daug suvartojama, išmetama į atmosferą anglies dvideginio, taigi ir skatinamas atmosferos pokytis, klimato pokytis“, – pasakoja E. Bukelskis.
Su tokiais teiginiais visiškai nesutikti negali net ir patys aršiausi gyvūnų teisių gynėjai. Tačiau, pasak jų, nepaisant to, kad bet kokios mėsos valgymas prisideda prie gyvūnų kankinimo, mėsos pakeitimas žvėriena, kai žemėje taip smarkiai padaugėjo žmonių – tikrai ne išeitis.
„Kai žmonių populiacija pasaulyje yra tokia didelė, tai jeigu žmonės verstųsi tik medžiokle, kaip vieninteliu būdu gauti mėsą, tai tiesiog gyvūnų neliktų iš principo“, – kalbėjo gamtininkė Viktorija Marija Neliubina.
„Čia labiau išeitis yra smulki gyvulininkystė, kur yra smulkūs ūkiai, kurie augina sau, dar gali paruošti kažkokių produktų ir pardavimams. Taip ir tie regionai labiau klestėtų“, – sako „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius.
Kovotojai už gyvūnų teises taip pat tikina, kad medžiotojai miškuose turėtų užimti antraeilį vaidmenį, o pirmumo teise leisti medžioti vilkams. Esą būtent jie – teisėti miško karaliai ir patys geriausi sanitarai. Tačiau zoologai su tokiu jų teiginiu nesutinka. Jie tikina – jei vilkų populiacija nebūtų prižiūrima, medžioti Lietuvos miškuose taip pat nebeliktų ką.
